Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas vienuolika kartų, paskutinius penkis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (du epizodai), paskiriant galutinę sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. bei 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 5 dalį (11 nusikalstamų veikų) galutine subendrinta ir sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, o būtent – pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, - jis, 2024 m. sausio 10 d., apie 11.54 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nuo lentynos paėmė 8 vnt. vytintos jautienos kumpio dešros, 91,92 Eur vertės (1 vnt. kaina 11,49 Eur), 3 vnt. vytintos „(duomenys neskelbtini)“ dešros, 32,97 Eur vertės (1 vnt. kaina 10,99 Eur), 2 vnt. vytintos jautienos „(duomenys neskelbtini)“, 17,18 Eur vertės (1 vnt. kaina 8,59 Eur), 2 vnt. vytintos dešros „(duomenys neskelbtini)“, 15,38 Eur vertės (1 vnt. kaina 7,69 Eur), 1 vnt. vytintos dešros „(duomenys neskelbtini)“, 5,99 Eur vertės, 9 vnt. kietojo sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 53,91 Eur vertės (1 vnt. kaina 5,99 Eur), 8 vnt. sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 39,92 Eur vertės (1 vnt. kaina 4,99 Eur), 7 vnt. kietojo sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 30,03 Eur vertės (1 vnt. kaina 4,29 Eur), ir nesumokėjęs už prekes pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 287,30 Eur vertės turtą, tuo savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 287.30 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. V. pirmiausia savo kaltę pripažino ir parodė, kad atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, paėmė prekes, tačiau nesutiko su jam inkriminuotomis sumomis, nes pagal kameras yra visiškai kiti kiekiai, o „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė tikriausiai prirašė ko jiems trūko. Kameros rodo, kad jis paėmė kitus kiekius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašė kitus. Jis neatsimena ką tiksliai ėmė, iš kur jam atsiimti, jeigu yra įvykdęs ne vieną vagystę. Jis mano, kad tiek prekių, kiek nurodyta kaltinime, jis neėmė, mano, kad ėmė tiek, kiek kameros rodo. Jis negalėjo paimti daugiau. Paklausus kaltinamojo kiek jis daiktų galėjo paimti, kokia tai buvo suma, E. V. nurodė, kad ten rašo 5 vnt. dešrų ir 10 vnt. sūrio. Jis tiek paėmė, nesutinka su tuo, kas jam yra inkriminuota. Jis pripažįsta ką padarė, tačiau kodėl turi mokėti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei, ko nepadarė. Prekes jis įsidėjo į maišelį ir išėjo pro kasas nesumokėjęs. Į parduotuvę ėjo vogti. Buvo su moterimi, neatsimena jos. J. A. galėjo būti. Jis jai nesakė, ką planuoja daryti. Prekes vėliau suvartojo, gal pardavė. Jis pavogė 5 vnt. dešros. Nurodyta pagal kamerą, kad tris kartus ėmė. Vieną kartą 1 vnt., kitą kartą 3 vnt. ir dar vieną kartą 1 vnt. Sūrį ne iš vienos vietos paėmė. Jie skirtingi, dviejų rūšių. Dešros irgi nebuvo vienodos. Ne iš vienos vietos paėmė. Paėmė iš vienos vietos, o paskui ėmė kitą ir dar kitą. Taip pat ir sūrį – vienos rūšies ėmė ir kitos rūšies ėmė. Jis iš vienos vietos paėmė vieną dešrą, iš kitos vietos – tris ir po to dar vieną. Visos skirtingos buvo. Sūrio viso 10 vnt. pavogė – „(duomenys neskelbtini)“ sūriai, visi trikampio formos. Sūriai visi vienoje vietoje sudėti šaldytuve, jie skirtingi. Ten atsidaro durys šaldytuve. Atrodo visi sūriai vienoje lentynoje buvo sudėti, tačiau jie buvo ne vienos rūšies. Pavadinimų neatsimena. Jis vogė, nes norėjo valgyti. Prekes suvalgė, pasidalino. Toks elgesys nėra jo gyvenimo būdas. Jis kalėjime sėdi dabar. Prieš tai irgi sėdėjo. Tenka dirbti, buvo įsidarbinęs, tačiau darbo sutarties nebuvo sudaręs. Anksčiau jis išgyveno iš socialinių išmokų, gaudavo bedarbio pašalpą, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Anksčiau jis vartojo narkotines medžiagas, tačiau priklausomybės neturi. Jis po bausmės atlikimo turės kur gyventi, valstybė padeda, taip pat yra eilėje dėl socialinio būsto, anksčiau gyveno „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas gyvena su mama, jis jam išlaikymo nemoka. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo apklausa, tačiau joje užfiksuoti neteisingi duomenys, jau ne pirma byla tokia neteisinga. Po apklausos jis jokių pretenzijų neišreiškė, nes nieko nežinojo, o vėliau gavo kaltinamąjį aktą ir paskaitė. Iki to laiko nieko nežinojo, pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas. Teisme jis įvykius geriau prisimena nei ikiteisminio tyrimo metu. Parodžius kaltinamajam vaizdo įrašą, šis nurodė, kad save atpažįsta. Jis tikėtina iš šaldytuvo paėmė dešrą, tačiau neatsimena kokią. Keturias dešras jis paėmė. Ne tos pačios rūšies ėmė, kad neatrodytų įtartinai. Taip pat jis paėmė sūrį, neatsimena kiek vienetų. Iš šaldytuvo dar vieną dešrą paėmė. Galimai jis ėmė trijų rūšių, bet kokių, negali atsiminti. Paskutinį paėmė sūrį, 10 vienetų. Galėjo ir trijų rūšių būti (t. 1, b. l. 140-143).

(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 13 d. rašte nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. sausio 11 d., nebuvo registruotos (t. 1, b. l. 181-182, 188-189).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti konkrečiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo kontekste, jie turi atitikti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, neužtenka pateikti formalios nuorodos į atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį. Iš baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų turi būti aišku kokiais neteisėtais veiksmais asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką – kaip pasireiškė jo neteisėtas veikimas ar neveikimas, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos, kokiais tikslais ir motyvais asmuo veikė, kokia buvo sukelta žala. Tai reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti nustatyti visi asmens veiksmų nusikalstamumą patvirtinantys požymiai.

Šioje baudžiamojoje byloje E. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, o būtent tuo, kad jis 2024 m. sausio 10 d., apie 11.54 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nuo lentynos paėmė 8 vnt. vytintos jautienos kumpio dešros, 91,92 Eur vertės (1 vnt. kaina 11,49 Eur), 3 vnt. vytintos „(duomenys neskelbtini)“ dešros, 32,97 Eur vertės (1 vnt. kaina 10,99 Eur), 2 vnt. vytintos jautienos dešros „(duomenys neskelbtini)“, 17,18 Eur vertės (1 vnt. kaina 8,59 Eur), 2 vnt. vytintos dešros „(duomenys neskelbtini)“, 15,38 Eur vertės (1 vnt. kaina 7,69 Eur), 1 vnt. vytintos dešros „(duomenys neskelbtini)“, 5,99 Eur vertės, 9 vnt. kietojo sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 53,91 Eur vertės (1 vnt. kaina 5,99 Eur), 8 vnt. sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 39,92 Eur vertės (1 vnt. kaina 4,99 Eur), 7 vnt. kietojo sūrio „(duomenys neskelbtini)“, 30,03 Eur vertės (1 vnt. kaina 4,29 Eur), ir nesumokėjęs už prekes pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 287,30 Eur vertės turtą, tuo savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 287,30 Eur turtinę žalą.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. 2024 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo pats kaltinamasis E. V., patvirtinęs, kad pirmiau nurodytu laiku jis lankėsi minėtoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (t. 1, b. l. 60-63, 140-143). Be kita ko, pastarojo lankymąsi bylai aktualioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti – su kaltinamuoju kartu parduotuvėje besilankiusi J. A. bei (duomenys neskelbtini) E. U., kitą dieną peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir juose atpažinęs kaltinamąjį E. V. (t. 1, b. l. 154-156, 191-194). Galiausiai, šiuos pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat atitinka ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų įrašų turinys, išsamiai aptartas 2024 m. vasario 15 d. apžiūros protokole, kuriame yra užfiksuotas vyro ir moters, pagal išvaizdos požymius atitinkančių kaltinamąjį ir su juo buvusią J. A., lankymasis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje bylai aktualiu laiku ir vietoje (t. 1, b. l. 38-46).

Pažymėtina ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis E. V. minėtoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje lankėsi su tikslu pagrobti ten buvusias prekes ir tam tikras prekes iš parduotuvės išnešė už jas nesumokėjęs. Minėta teismo neginčijamai nustatyta aplinkybė patvirtina paties kaltinamojo E. V., kuris apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neginčijo, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), lankėsi su tikslu pagrobti ten buvusias prekes ir tą padarė (t. 1, b. l. 60-63, 140-143). Šią pastarojo viso proceso metu pateiktą bei nesikeičiančią poziciją taip pat patvirtina tiek jau pirmiau nurodytų liudytojų J. A. ir E. U. parodymai, kuriuose jie teigė, kad matė kaip kaltinamasis į su savimi atsineštą maišelį, padėtą prekių krepšyje, krovėsi prekes, ir jas išsinešė iš parduotuvės nesumokėjęs (t, 1, b. l. 154-156, 191-194), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų N. J. ir A. M. pateikti parodymai, kuriuose jos patvirtino, kad būtent kaltinamasis bylai aktualiu laiku lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir ten įvykdė vagystę (t. 1, b. l. 191-194).

Pabrėžtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, Nr. 2K-297-458/2020). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir įrodymais pripažintus, duomenis, juos išanalizavęs atskirai bei sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, nenustatė įrodyto, kaltinamajam E. V. inkriminuoto ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo kvalifikavimui būtino požymio – šios nusikalstamos veikos dalyko, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL ir mažesnė nei 10 MGL.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. V. savo kaltės neginčijo ir nurodė, kad atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kur susikrovė į su savimi turėtą maišą maisto prekes ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad neprisimena kokias tiksliai prekes paėmė, galimai tai buvo prekės išvardintos jam įteiktame pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 60-63). Minėtų kaltinamojo parodymų kontekste pabrėžtina, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Sugretinus šiuos kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose pastarasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, su jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat su rašytine ir vaizdine bylos medžiaga, pripažintina, kad šiuos pradiniame ikiteisminio tyrimo etape kaltinamojo pateiktus parodymus jokie tiesioginiai įrodymai nepatvirtina.

Kaip buvo minėta pirmiau, apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis E. V. neneigė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, taip pat pripažino, kad pagrobė ten buvusias tam tikras prekes, tačiau kategoriškai nesutiko su visų jam inkriminuotų, 287,30 Eur vertės prekių pagrobimu. Pasak kaltinamojo, jis paėmė 5 vnt. dešros, tą padarydamas per tris kartus, ir 10 vnt. sūrio. Daugiau jis jokių prekių neėmė, o likusias jam inkriminuotas prekes parduotuvė tiesiog jam surašė, kadangi rado asmenį, kuris tuo metu lankėsi parduotuvėje. Paklaustas apie priežastis, dėl kurių bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kadangi su bylos medžiaga nebuvo tinkamai susipažinęs, visų įvykio aplinkybių tinkamai neprisiminė, o tuo metu jo atžvilgiu buvo atliekamas didelis skaičius ikiteisminių tyrimų, todėl galėjo ir klaidingai nurodyti faktines aplinkybes (t. 1, b. l. 140-143). Pažymėtina, jog iš kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad pastarasis paklaustas apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, kaip tą darė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neneigė, jog „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje lankėsi ir ten pagrobė prekes, tačiau negalėjo detalizuoti nei pačių pagrobtų prekių pobūdžio, nei jų kiekio – nurodė, kad šių aplinkybių neprisimena. Tik pastarajam parodžius pranešimo apie įtarimo turinį, kuriame buvo pateiktas ir išsamus iš parduotuvės pagrobtų prekių sąrašas, kaltinamasis sutiko, kad būtent šias prekes jis pagrobė (t. 1, b. l. 60-63).

Analizuojant kaltinamojo pateiktus parodymus, nepaneigtina, kad pastarojo pozicija dėl kaltės bylos nagrinėjimo teisme metu skyrėsi nuo pozicijos, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu. Kita vertus, abiem atvejais, jis teigė, kad jo pagrobtų prekių kiekio ir skaičiaus jis neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu šiuos požymius nurodė tik tada kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, su kuriuo turiniu kaltinamasis sutiko. Be kita ko, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, kaltinamojo E. V. atžvilgiu iš tikrųjų, po šioje byloje nagrinėjamų įvykių – 2024 m. sausio 10 d., buvo nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla dėl analogiškų šiai bylai aplinkybių, o iki šių įvykių ir po jų buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, ko pasėkoje teismas neturi pagrindo netikėti, kad dėl didelio pradėtų ikiteisminių tyrimų ir nagrinėjamų baudžiamųjų bylų skaičius kaltinamasis iš tikrųjų gali ir neprisiminti visų jo pagrobtų prekių, jų skaičiaus ar specifikacijos. Taigi, iš pirmiau aptartų kaltinamojo pateiktų parodymų, kurie baudžiamojo proceso eigos metu keitėsi, matyti, kad pastarasis iš esmės pats savarankiškai viso proceso metu jo pagrobtų prekių kiekio ir pobūdžio tiksliai įvardinti negalėjo, todėl nelaikytina, kad pastarojo teisiamojo posėdžio metu pateikta pozicija yra išimtinai gynybine.

Pažymėtina, jog tikslus pagrobtų prekių skaičius ir jų specifikacija nebuvo užfiksuota ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaizdinėje medžiagoje, kurioje buvo atvaizduotas kaltinamojo E. V. lankymasis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje 2024 m. sausio 10 d. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė nurodė, kad iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis E. V. iš parduotuvėje esančių šaldytuvų paėmė būtent tą prekių skaičių, kuris jam yra inkriminuotas (16 vnt. dešrų ir 24 vnt. sūrio), tačiau teismas su šia prokurorės pozicija neturi pagrindo sutikti.

Kaip nurodyta vaizdo įrašų 2024 m. vasario 15 d. apžiūros protokole, kaltinamasis iš viso paėmė 6 vnt. dešros ir 10 vnt. sūrio (t. 1, b. l. 38-46), t. y. žymiai mažesnį skaičių prekių nei jam yra inkriminuota (40 vnt.). Bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad kaltinamasis E. V. šaldytuvą, kuriame buvo laikomi mėsos gaminiai, kaip tą bylos nagrinėjimo teisme nurodė liudytoja apklausta N. J., atidarė 6 kartus ir iš ten paėmė prekes. Iš minėto vaizdo įrašo dalies nesimato kokios rūšies prekės ir koks jų tikslus skaičius buvo paimtas. Tame pačiame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad kaltinamasis kitą šaldytuvą, kuriame yra laikomi sūrio gaminiai, kaip tą nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta N. J., atidarė 5 kartus ir paėmė 10 vnt. sūrio gaminių, kiekvieną kartą paimdamas po du vienetus sūrio. Analogiškai ankstesniam atvejui, iš aptariamo vaizdo įrašo dalies nors ir matosi kokį skaičių sūrių kaltinamasis paėmė – 10 vnt., tačiau nesimato kokios tiksliai rūšies sūrio gaminiai buvo paimti. Nepaneigtina, kad dalį aptariamo vaizdo įrašo trukmės, o būtent – nuo 04.02 iki 04.24 minutės, kaltinamasis, būdamas ties šaldytuvais, nėra matomas (vaizdo kamera šios vietos nefiksuoja), tačiau šaldytuvų stiklo atspindyje yra matomas vieno iš jų durų atidarymo faktas. Kita vertus, vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad būtent tuo laiku kaltinamasis E. V. paėmė likusias jam inkriminuotas prekes. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) N. J. parodymus, kuriuose ji paaiškino, kad būtent toje vietoje, kur vaizdo įraše laikotarpiu nuo 04.02 iki 04.24 minutės yra kaltinamasis, yra sudėtos visai kitos prekės, nei pastarajam inkriminuotos, o būtent – sviestas, kiti pieno gaminiai, tuo tarpu sūriai ir mėsos gaminiai yra tose vietose, kur pasiekia kamerų vaizdo fiksavimo laukas. Be kita ko, vien tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas kaltinamojo šaldytuvų atidarymo faktas, nepatvirtina, kad tuo metu kaltinamasis apskritai paėmė tam tikras prekes. Kaip matyti iš aptariamo vaizdo įrašo dalies nuo 06.09 iki 06.13 minutės, kaltinamasis E. V. taip pat buvo atidaręs šaldytuvą, paėmęs prekę, ją apžiūrėjęs, tačiau ją padėjo atgal į šaldytuvą.

Taigi, išanalizavus byloje esančios vaizdinės medžiagos turinį, pripažintina, jog joje neginčijamai yra užfiksuotas kaltinamojo E. V. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esančių prekių ne vienkartinis paėmimo faktas, ko neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau iš aptariamo vaizdo įrašo turinio negalima daryti išvados dėl paimtų prekių tikslaus skaičiaus ir jų specifikacijos. Analogiškos pozicijos laikėsi ir (duomenys neskelbtini) ekspertas, kuriam buvo pateiktos susipažinti aptariamo vaizdo įrašo dalių fotonuotraukos, nurodęs, kad kategoriškai nustatyti dedamų į krepšį pirkinių kiekį ir jų nomenklatūrą galimybės nėra (t. 1, b. l. 195).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojai – A. M., N. J. ir E. U. teigė, kad kaltinamasis E. V. buvo tas asmuo, kuris bylai aktualiu laiku pagrobė visas jam inkriminuotas ir kaltinime nurodytas prekes, tačiau, susipažinus su pastarųjų parodymų turiniu, juos sugretinus su pirmiau aptarta vaizdine medžiaga, taip pat rašytine bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo šių proceso dalyvių parodymus pripažinti savarankišku įrodymų šaltiniu. Priešingai, šie pastarųjų pateikti paaiškinimai yra laikytini išvestiniais iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos turinio, ankstesnės liudytojų patirties bendraujant su kaltinamuoju E. V. ir 2024 m. sausio 11 d. nustatyto prekių trūkumo fakto. Visi pirmiau išvardinti liudytojai teisiamųjų posėdžių metu patvirtino, kad kaltinamasis E. V. jiems yra žinomas, kadangi ne kartą įvykdė vagystes jų darbo vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o liudytojui E. U. pastarąjį anksčiau net teko sulaikyti. Liudytojų teigimu, išvadą apie tai, kad būtent kaltinamasis E. V. pagrobė kaltinime nurodytas prekes, jie padarė 2024 m. sausio 11 d. nustatę prekių trūkumą ir peržiūrėję 2024 m. sausio 10 d. vaizdo įrašus, kuriuose, pasak jų, akivaizdžiai matėsi nusikalstami kaltinamojo E. V. veiksmai ir visų trūkstamų prekių pagrobimo faktas (t. 1, b. l. 154-156, 191-194). Akivaizdu, kad ši pastarųjų pateikta išvada iš esmės buvo sąlygota ne jų tiesioginio buvimo įvykio vietoje ir bylai reikšmingų įvykių matymo, tačiau šių įvykių interpretacijos, remiantis kitais bylos duomenimis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad minėti proceso dalyviai tiesiogiai būtų matę prekių pagrobimo faktą, taip pat negauta duomenų, kad bent vienas iš jų būtų dalyvavęs sulaikant kaltinamąjį įvykio vietoje. Anaiptol, išvadą apie tai, kad kaltinamasis buvo būtent tas asmuo, kuris 2024 m. sausio 10 d. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 287,30 Eur vertės prekes, jie padarė remdamiesi ankstesne patirtimi sulaikant kaltinamąjį E. V. dėl ankstesnių vagysčių fakto, taip pat peržiūrėję jau pirmiau teismo aptartą vaizdo įrašą ir 2024 m. sausio 11 d. nustatę trūkstamų prekių likutį. Todėl teismas, sugretinęs šiuos liudytojų parodymus su kitais baudžiamojo proceso metu surinktais ir teismo įrodymais pripažintais duomenimis – jau pirmiau aptartu vaizdo įrašu, kaltinamojo parodymais, pripažįsta, kad kaltinamajam E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko jie nepatvirtina.

Šio, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytam baudžiamajam nusižengimui inkriminuoti būtino požymio, nepatvirtina ir byloje pateiktas 2024 m. sausio 11 d. atliktos inventorizacijos išrašas. Nepaneigtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 11 d. buvo nustatytas 287,30 Eur vertės prekių trūkumas. Kita vertus, sugretinus šio trūkumo nustatymo laiką su kaltinamojo E. V. lankymusi minėtoje parduotuvėje laiku, teismas, kartotinai neturi pagrindo pripažinti, kad šis, visų prekių trūkumas buvo sąlygotas būtent kaltinamojo E. V. nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad kaltinamasis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje lankėsi 2024 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. Tuo tarpu prekių trūkumas buvo nustatytas praėjus ne trumpesniam nei 18 valandų laikotarpiui, kuriuo didžiąją dalį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė dirbo ir joje galėjo netrukdomai lankytis kiti asmenys. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojomis apklaustos N. J. ir A. M. teigė, jog jokie kiti pareiškimai dėl vagystės fakto „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nebuvo rašyti, tačiau tai nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad būtent E. V. pagrobė visas jam inkriminuotas prekes. Akivaizdu, kad trūkstamų prekių faktas buvo užfiksuotas ne iš karto po kaltinamojo E. V. pasišalinimo iš parduotuvės, o kitą dieną, kas sudaro pagrindą prielaidoms, kad dalį šių trūkstamų prekių galėjo paimti kiti, nepastebėti ir nenustatyti asmenys.

Taigi, išanalizavus visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę, pripažintina, kad nei kiekvienas atskirai, nei šių įrodymų visuma nepatvirtina, kad kaltinamasis E. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje pagrobė visas jam kaltinime nurodytas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2024 m. sausio 11 d. inventorizacijos išrašas patvirtina, kad minėtai dienai „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), trūko 287,30 Eur vertės prekių. Kita vertus, įvertinus šio dokumento parengimo datą – kitą dieną po kaltinamojo apsilankymo parduotuvėje, sugretinus šį dokumentą su byloje pateiktu vaizdo įrašu, kuriame nėra užfiksuotas tikslus kaltinamojo E. V. paimtų prekių skaičius ir specifikacija, jį išanalizavus liudytojų E. U., N. J. ir A. M. pateiktų parodymų, kurių turinys iš esmės buvo sąlygotas šio dokumento, apimtyje, galiausiai, visus šiuos įrodymus įvertinus kaltinamojo viso proceso metu pateiktų parodymų, kuriuose jis negalėjo nurodyti tikslaus pagrobtų prekių kiekio, kontekste, pripažintina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyką. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje, todėl E. V., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, dėl minėtos nusikalstamos veikos išteisintinas.

Kita vertus, anksčiau aptarti ir išsamiai išanalizuoti įrodymai, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. V. pagrobto turto vertė, atitinkanti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus, nebuvo įrodyta, todėl kyla klausimas dėl pastarojo administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 108 straipsnį taikymo, ko pasėkoje nuosprendžiui įsiteisėjus šis persiųstinas (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 23 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 287,30 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 23).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. V. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, taip pat vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas.

(duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 64-67). Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 8 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 8 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 287,30 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį persiųsti (duomenys neskelbtini) dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, sudėties požymių ištyrimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.