Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo N. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-921-2020, įpareigoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK atlikti administracinio nusižengimo bylos teiseną arba taikyti administracinę atsakomybę V. P. atžvilgiu, atlikti tyrimą, dėl pareigūnės tinkamų pareigų vykdymo ir taikyti asmeninę atsakomybę.

1.1. Skundė nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N- 921-2020 nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną ūkininko V. P. atžvilgiu, nors jis antri metai iš eilės savavaldžiauja kito savininko žemėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), važinėja sklypu su žemės ūkio technika, išvažinėja pasėlius, savavališkai atlieka žemės darbus. Prieš metus, dar 2019 m. rugsėjo 9 d. policija buvo informuota apie ūkininko V. P. savavaldžiavimą tame pačiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Policijai buvo pateikti nekilnojamojo turto registro išrašas ir žemės sklypo planas, iš kurių matyti, jog jokio servitutinio kelio minėtame žemės sklype nėra. Tuomet Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu V. P. išaiškino administracinę atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 336 str. 2 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėja R. M., priimdama ginčijamą nutarimą, atliko neišsamų tyrimą, pirmiausia, nesivadovavo duomenimis, kuriais disponuoja pati policija, antra, nevertino tai, kad ūkininkui V. P. jau buvo išaiškinta apie administracinę atsakomybę pagal ANK 336 str. 2 d., trečia, neišsireikalavo duomenų iš VĮ „Registro centras“, nepaprašė duomenų iš žemės sklypų savininkų apie servitutus žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turimuose ir viešai skelbiamuose VĮ „Registro centras“ dokumentuose nėra nurodyta, kad sklype būtų registruotas servitutas. Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėja R. M. nutarime nevertino, kad V. P., kuriam dar 2019 m. rudenį buvo išaiškinta apie administracinę atsakomybę pagal ANK 336 str. 2 d., pakartotinai tyčia sistemingai pažeidinėja kito savininko teises (šiemet vėl situacija kartojasi toliau važinėjasi lauku, kuriame nėra įregistruoto servituto), ignoruodamas įstatymus, veikia principingai ir savanaudiškai, tyčiniais veiksmais darydamas žalą kitam savininkui. Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėja R. M. nutarimo dalis, kurioje apibūdinamas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. dokumentas, yra nesuprantama. V. P., išsinuomodamas gretimą žemės sklypą, gavo žemės sklypo planą su nurodytu įvažiavimu į jį, tačiau nurodytu įvažiavimu nesinaudojo. Šio dokumento nepateikė policijos pareigūnams ir juos melagingai suklaidino iškviesdamas. Policija pagal jo kvietimą vyko keletą kartų. Įžvelgia korupciją, nes buvo įtraukta Ariogalos seniūnijos seniūnė, vicemeras, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoja, o policijos pareigūnai tyrimą atliko neišsamiai. Kyla klausimas, kaip gali asmuo savavaldžiauti svetimoje nuosavybėje ir jam negalioja jokie įstatymai.

2. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė netenkinti N. M. skundo dėl nutarimo panaikinimo

2.1. Nurodė, kad N. M. prašė V. P. atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemones, kurios jį atgrasytų nuo sistemingų ir neteisėtų veiksmų kito savininko žemėje, taip pat pasiūlyti atlyginti padarytą žalą, kurią jis vertina 600,00 Eur. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), savo kaltės nepripažino ir savo paaiškinime nurodė, kad jis yra ūkininkas, jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Šiame sklype jis augina rapsą. 2020 m. liepos 31 d. apie 15.30 val. jis, grįždamas iš Kauno pastebėjo, kad yra perkastas kelias, kurio patekdavo į savo žemės sklypą. Minėtu perkastu keliuku važinėdavo ne tik jis, bet kiti ūkininkai, tarp kurių ir pats N. M.. Tai pastebėjęs, V. P. kreipėsi į Ariogalos seniūnijos seniūnę L. Ž. ir paaiškino jai susidariusią problemą. Sekančią dieną iš seniūnės sužinojo, kad N. M. šia tema su ja nesileido į diskusijas. Tuomet telefonu kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoją ir prašė padėti išspręsti problemą, nes jis negali patekti į savo lauką ir nuimti rapsų derliaus. Laukdamas atsakymo, nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių, kur jam pasakė, kad nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki šios dienos (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje jokių naujų pakeitimų nėra (ištraukos kopiją pateikė tyrimui). Kadangi suprato, kad keliukas buvo perkastas savavališkai, tai 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 11.00 val. jis nuvyko ir rankiniu būdu išlygino keliuką, kad galėtų patekti į lauką ir nuimti rapsų derlių. Šiuo keliuku į savo lauką važiavo 3 metus, nes jokiu kitu keli su žemės ūkio technika patekti į savo sklypą nėra galimybės. Išvežęs vieną priekabą rapsų derliaus ir grįžęs į lauką dar kartą pamatė ant keliuko užstatytą traktorių su priekaba, pakrauta malkomis, kurią užstatė N. M. darbuotojas, norėdamas, kad nenuimtų derliaus. Tuomet paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad tokios technikos greitai nepatrauks nuo keliuko. N. M. darbuotojas skambino N. M., kad šis atvyktų ir spręstų problemą, bet pastarasis per darbuotoją policijos pareigūnams perdavė, kad jis šiuo metu užsienyje. Policijos darbuotojai tuo nepatikėjo, nes atvykdami matė važiuojantį automobiliu, į telefono skambučius pareigūnams neatsiliepė. Siekdamas nuimti likusį derlių, V. P. į savo sklypą važiavo senu, krūmais apaugusiu keliuku ir apgadino (apibraižė) savo du traktorius „CLAS“ ir sunkvežimį „SCANIA“. 2020 m. rugpjūčio 4 d. 2.00 val. V. P. baigė nuimti derlių ir pradėjo lyti lietus, o derlius sulijo. Kaip matoma iš tyrimo metu gautos medžiagos, V. P. neturėjo tikslo tyčia važiuoti per pasėlius, jis siekė nuimti jau subrendusį rapsų derlių, kuriam kilo pavojus dėl galimo lietaus. Be to, V. P. rėmėsi iš Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus gautais dokumentais bei problemą siekė išspręsti taikiai, bet dėl N. M. nenoro ir vengimo, to padaryti jam nepavyko. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių N. M. galimai patirtą žalą (keliukas apie 4 m. pločio, 30 m. ilgio, juo važinėjo pats N. M. ir dar vienas ūkininkas, N. M. žemės sklypo geodeziniai matavimai neatlikti, todėl sklypo ribos nėra aiškios).

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. M. savo pateiktą skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad konstitucija saugo privačią nuosavybę. Nesuvokiama spekuliatyvi pozicija leisti žmogui važiuoti kur jis nori, leisti savavaldžiauti. Pasėliai buvo išvažinėti 2019 metais, yra fotofiksacija. Šitos fotofiksacijos dabar daryti nėra prasmės. Keturių metrų pravažiavimo visiems pakaktų.

4. Pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad V. P., net ir būdamas įspėtas dėl savo neteisėtų veiksmų, tokių veiksmų nenutraukė. V. P. visus metus žinojo, kad elgiasi neteisėtai. Be to, dirbdamas žemės ūkio srityje, būdamas verslininku, žino ir verslo etiką, standartus. Neaišku, kodėl (duomenys neskelbtini). Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukta paimta tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir atnešta policijos pareigūnei. Žemės sklypą V. P. tik nuomoja, žemės sklypas jam nuosavybės teise nepriklauso. Nebuvo išreikalauti dokumentai nei iš pareiškėjo, nei V. P. nuomojamo žemės sklypo dokumentai. Situacija turėjo būti nagrinėjama objektyviai, o ne turėjo būti vadovaujamasi nuostata, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Apie būtinąjį reikalingą negalima kalbėti neturint dokumentų, be to šiuo atveju būtinojo reikalingumo nėra. Susidariusą situaciją lėmė būtent V. P. veiksmai. Seniūnė neturi kompetencijos sprendžiant tokius klausimus. V. P. turėjo gauti žemės sklypo planą sudaręs sutartį su žemės nuomotoju. Tuo atveju, jeigu nebūtų numatytas pravažiavimas, turėjo kreiptis į žemėtvarką. Pareigūnų atliktas tyrimas neišsamus.

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą. Papildomai nurodė, kad apie 2019 metų konfliktą jam nėra žinoma, kadangi pareiškėjas savo pareiškime apie tai nieko neminėjo. V. P. tris metus važinėjo į žemės sklypą, kadangi čia yra vienintelis galimas patekimas. Žemėlapiai skiriasi nuo realybės, o realybėje nėra galimybės pravažiuoti per mišką tariamu keliu. Derliaus auginimas truko visus metus, buvo važiuojama ir sėti, ir purkšti. Rugpjūčio mėnesį buvo užblokuota galimybė nusiimti subrendusį derlių, greičiausiai dėl asmeninių konfliktų. Negali remtis jokiais žemėlapiais, kadangi P. M. sklype neatlikti geodeziniai matavimai. Nustatyti, kad kelias yra valstybinėje žemėje ar P. M. žemės sklype nėra galimybės. V. P. į policiją kreipėsi ieškodamas pagalbos. Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukta gauta kilus konfliktui. Kelias buvo pravažinėtas iš anksčiau, galimai netgi nebuvo užsėtas. Būtinojo reikalingumo sąlygos šiuo atveju egzistuoja. Remiantis tais duomenimis, kuriuos galima gauti, priimtas teisingas sprendimas.

6. V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta V. P. nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

8. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

9. ANK 518 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-519/2020). Kita vertus, naujausioje teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-238/2020).

11. Tuo tarpu ANK 336 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už važiavimą per pasėlius ar želdinius automobiliu, traktoriumi, kombainu arba kita savaeige transporto priemone.

12. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodžiusi, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad V. P. savo veiksmais būtų padaręs nurodytus administracinius nusižengimus, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, numatytos ANK 336 straipsnyje (važiavimas per pasėlius ar želdinius) (b. l. 10-12). Teismas susipažinęs su tyrimo medžiagoje ir byloje esančia medžiaga pažymi, kad institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 563 ir 567 straipsniai). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju visos reikšmingos aplinkybės, sprendžiant ar V. P. veika atitinka administracinio nusižengimo požymius, nebuvo išsiaiškintos.

13. Pirmiausiai, nagrinėjamoje byloje apskritai nėra duomenų, kad aiškinantis įvykio aplinkybes būtų buvęs apklaustas bent vienas liudytojas (N. M. darbuotojas, paliktas saugoti traktoriaus, kiti ūkininkai, kuriuos V. P. nurodė važiuojančius per „keliuką“), taip pat nėra jokių nuotraukų, kuriose būtų matyti V. P. važinėtas „keliukas“ arba N. M. nurodomas alternatyvus pravažiavimas. Nurodyti duomenys ir liudytojų apklausa yra svarbūs sprendžiant ar „keliukas“ buvo užsodintas, ar V. P. važinėjo N. M. pasėliais, ar faktiškai susiformavusiu, galimai ilgamečiu, pravažiavimu.

14. Antra, teismas sutinka, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija nesiaiškino, kokiais dokumentais V. P. vadovavosi patekdamas į žemės sklypą, kuriame augino rapsus, iki (duomenys neskelbtini). Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauktos gavimo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra duomenų, kad V. P. priklauso žemės sklypas, kad žemės sklypą jis nuomoja ir pan., kaip kad ir nėra duomenų, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu priklauso P. M. (išrašas byloje atspinti senus duomenis). Pažymėtina, kad aiškinantis „keliuko“ buvimo vietą, servituto buvimo ar nebuvimo klausimą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nebuvo užklausta ir Nacionalinė žemės tarnyba, nebuvo gautas joks tarnybos atsakymas šiais klausimais, todėl negalima kategoriškai teigti, kad nustatyti, ar „keliukas“ yra valstybinėje žemėje ar P. M. žemės sklype nėra galimybės. Nėra žinoma, ar V. P. siekdamas patekti į žemės sklypą, kuriame augina rapsus, konsultavosi su Nacionalinės žemės tarnybos specialistas ar kitais asmenimis dėl teisėto įvažiavimo, ar iš tiesų savavališkai važiavo per pasėlius.

15. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, apie tai, ar N. M. ir ankstesniais laikotarpiais šiais metais būtų reiškęs pretenzijas V. P. dėl to, kad jis važiuoja „keliuku“ sodinti rapsų ar rapsų prižiūrėti, todėl šios aplinkybės taip pat turi būti išaiškintos.

16. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamai duomenų spręsti, ar V. P. padarė administracinį nusižengimą, ar jo nepadarė, tam reikalingas papildomas tyrimas, kurį gali atlikti tik institucija surašiusi skundžiamą nutarimą. Svarbu tai, kad net ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-921-2020 panaikinimas nereiškia, jog teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti V. P. administracinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).

17. Atitinkamai tyrimo metu be kita ko yra ir galimybės (esant reikalui) nustatyti, ar šiuo atveju buvo veikta būtinojo reikalingo sąlygomis, t. y. ar padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, ar pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo, ar pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis etc. (ANK 16 straipsnis).

18. Teismas atmeta kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus pareiškėjo argumentus apie institucijų ar atskirų asmenų galimą korupciją, kadangi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o V. P. susidariusią konfliktinę situaciją tik siekė spręsti kitų asmenų pagalba, priešingai nei pareiškėjas N. M., kuris apskirtai nebendradarbiavo. Konkretūs korupcinio pobūdžio veiksmai ir juos rodantys įrodymai teismui nebuvo pateikti.

19. Tuo tarpu reikalavimas atlikti tyrimą dėl pareigūnės tinkamų pareigų vykdymo ir taikyti asmeninę atsakomybę paliekamas nenagrinėtas, kadangi nepriklauso teismo kompetencijai.

20. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Pagal tą pačią straipsnio dalį, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, tačiau nagrinėjamu atveju nei pats N. M., nei jo atstovė atstovavimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir jų priteisti apskritai neprašė, todėl teismas N. M. turėtų 200,00 Eur išlaidų nepriteisia. Kita vertus, tai netrukdo reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-921-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti administracinę medžiagą dėl papildomų įrodymų surinkimo ir klausimo dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo ar nepradėjimo V. P. atžvilgiu išsprendimo.

Skundo reikalavimą atlikti tyrimą dėl pareigūnės tinkamų pareigų vykdymo ir taikyti asmeninę atsakomybę palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.