Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-557/2017

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33522-2016-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. U., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 2016 m. liepos 17 d., apie 9 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bendrabučio tipo kambaryje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vandališkais veiksmais sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: 70 Eur vertės televizorių, 1300 Eur vertės plastikinį langą su balkono durimis, 3 šviestuvus, vieno šviestuvo vertė 50 Eur, bendros vertės 150 Eur, 75 Eur vertės užuolaidų karnizą, 15 Eur vertės kėdę, 15 Eur vertės stalą, 40 Eur vertės lovą, 10 Eur vertės spintelę, 5 Eur vertės elektros lizdą, 100 Eur vertės šaldytuvą, 25 Eur vertės televizoriaus skaitmeninį antžeminį imtuvą, 50 Eur vertės lovą, 193,15 Eur vertės laminatą, 15 Eur vertės durų spynelę, 5 Eur vertės elektros prailgintuvą, 75 Eur vertės užuolaidas, 43,68 Eur vertės tapetus. Tokiu būdu E. N. vandališkais veiksmais sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 2186,83 Eur, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis E. N. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo atidėti jos vykdymą, taip pat ją subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Nuteistojo E. N. padaryta veika yra tyčinė, jos metu buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie E. N. nusikalstamas veikas matyti, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 2 dienoms po to, kai jis 2017-07-15 kartu su draugu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio apiplėšė picų išvežiotoją, už tai jis buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog E. N. yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 187 str. 2 d., ATPK 174 str. už tai, jog 2016-06-19, būdamas girtas, kai nustatytas 1,45 prom. girtumas, viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, į įspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Be to, iš byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 104–108) matyti, jog E. N. yra baustas administracine tvarka už tai, jog 2016-07-24 vartojo alkoholį viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1 d.), 2016-08-04 viešoje vietoje buvo neblaivus, kabinėjosi prie praeivių ir dalyvavo muštynėse (ATPK 174 str.), 2016-08-23 daugiabučio namo kieme sudaužė butelį, šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais (ATPK 174 str.), 2016-01-03 ir 2016-01-25 važiavo autobusu be bilieto (ATPK 142 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančio duomenų išrašo iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (t. 2, b. l. 71–101) matyti, jog gyvendamas Jungtinėje Karalystėje jis taip pat padarė daug teisei priešingų veikų, daugiausia baustas už vagystes iš parduotuvių ir už vairavimą neturint teisės vairuoti.

Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog E. N. per trumpą laiką padarė daug teisės pažeidimų, rodo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis elgiasi agresyviai, priima neadekvačius sprendimus, kelia pavojų aplinkiniams ir jų turtui, nepaiso bendro visuomeninio gyvenimo taisyklių. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos bei padaryti administraciniai nusižengimai ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. N. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Nors E. N. nurodo, kad dalį veikų jis įvykdė Jungtinėje Karalystėje ir už jas bausmes yra atlikęs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės taip pat yra itin reikšmingos, ir nepriklausomai nuo teisei priešingų veikų įvykdymo vietos neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo jo pavojingumą. Nuteistojo E. N. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis ne kartą baustas (tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka) už teisei priešingas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Akivaizdu, jog ir šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.

Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažino visiškai, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, dalis jų sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Nepakankama bausmės švelninimui laikytina ir E. N. akcentuojama jo įprasta šeiminė situacija, kad jis turi 9 metų vaiką, gyvena kartu su močiute, jam padeda tėtis. Akivaizdu, jog gyvenimiškai įprasta šeiminė situacija egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant (būtent dėl gyvenimiškos situacijos ir blogos nuotaikos jis ir nurodo vartojantis alkoholį ir bendraujantis su blogą įtaką darančiais asmenimis), tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, užuot stojęs į doros kelią ir pakeitęs ydingus įpročius. Šios E. N. šeiminės aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, ir nors skundžiamame nuosprendyje skirdamas bausmę konkrečiai to nenurodė, esant nustatytoms atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, skirdamas mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir nuteistojo šeiminę padėtį bei tai, jog jis pripažino savo veiksmais padarytą žalą.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. N. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog E. N. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog E. N. taip pat prašo palikti jį laisvėje, ir tokiu būdu prašo atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti E. N. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo, tam pagrindo neduoda anksčiau aptartas jo asmenybės pavojingumas, daromų nusikalstamų veikų sistemiškumas ir intensyvumas. Nuteistojo E. N. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. E. N. skunde nurodomos nusikalstamų veikų darymo priežastys – depresyvi nuotaika, blogą įtaką daranti kompanija, žalingi įpročiai, nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog E. N. tokiu būdu, nurodydamas mažareikšmes priežastis, bandydamas racionalizuoti ir pateisinti savo padarytą veiką, atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės jam tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad E. N. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu) buvo nuteistas realia 1 metų laisvės atėmimo bausme, todėl minimu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę bendrinant su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis suformuota teismų praktika, nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę E. N. bet kokiu atveju negalės būti taikomas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir nuteistajam bus paskirta galutinė reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo E. N. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

E. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme. Apelianto prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su kitu jam priimtu nuosprendžiu paskirta bausme atmestinas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pirmosios instancijos teismui 2017-09-27 priimant skundžiamą nuosprendį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendis (pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu) dar nebuvo įsiteisėjęs, dėl to teismas neturėjo pagrindo subendrinti paskirtas bausmes. Kadangi byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, vengiant pabloginti nuteistojo padėtį, bausmių bendrinimo klausimai paliekami spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka. BPK 347 str. numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu tenkinant E. N. apeliacinio skundo prašymą, skundžiamu nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu) nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama nors ir dalinį bausmių subendrinimo principą, nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 str. numatyta tvarka, todėl apelianto prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir kitu jam priimtu nuosprendžiu paskirtas bausmes netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią (2017-09-27) nuosprendį priėmusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui (BPK 347 str.).

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. N. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo E. N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.