Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. (R. M.) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 2300 Eur (46 MGL dydžio) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 2300 Eur (46 MGL dydžio) bauda.

Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d. ir buvo atiduotas vykdyti.

Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo. Jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atidėti posėdžio neprašė.

Prokurorė teismo posėdyje palaikė teikimą, siūlė teikimą tenkinti ir baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuteistasis R. M. (R. M.) teismo posėdyje nedalyvavo. Jis apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai – pasirašė, kad teismo šaukimą gavo asmeniškai, todėl jo neatvykimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 2 dalimi, klausimo sprendimo nesustabdo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BPK 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas su nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Bausmė keičiama vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmuoju atveju turi būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 dalies ar 8 dalies pagrindu.

Iš antstolės teikimo ir teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolės kontoroje 2021 m. liepos 19 d. gautas vykdomasis dokumentas dėl 2300 Eur baudos išieškojimo iš R. M. (R. M.) valstybės naudai. Atliekant vykdymo veiksmus patikrinta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, Socialinių paslaugų informacinė sistema, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenys, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras. Bankuose ir kredito įstaigose skolininko sąskaitos areštuotos, piniginių lėšų negauta. VĮ „Regitra“ duomenimis, skolininko vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: BMW 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) metų gamybos JIANSHE JS 50Q-9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jos yra senos, todėl nerealizuotinos. Kito skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta. VSDFV duomenimis, skolininkas niekur nedirba. Nuteistasis nuo 2021 m. liepos mėn. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo registruotas. Nevedęs. Be to, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolių kontorose išieškojimai iš R. M. (R. M.) neįvykdyti ir šio teikimo nagrinėjimo metu yra vykdoma 11 vykdomųjų bylų.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, prokuroro poziciją, teismas daro išvadą, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu yra pagrįstas, nes R. M. (R. M.) veiksmai (neveikimas), vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, vertintini kaip vengimas sumokėti baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Tenkinti antstolės teikimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu R. M. (R. M.) paskirtą ir nesumokėtą 46 MGL (2300 Eur) baudą pakeisti 46 dienų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti R. M. (R. M.) laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti R. M. (R. M.) laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti R. M. (R. M.), kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.