Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei O. K. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora Slovikaitė palaikė ieškinį dėl skolos ir atsakovės su nepilnamečiu sūnumi iškeldinimo jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė padengė dalį skolos, tačiau įsiskolinimas yra likęs, ieškinio suma yra gana nemaža, todėl neatsisako savo reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto. Atsakovė 2015 m. jau buvo iškeldinta iš kito jai Savivaldybės suteikto socialinio būsto dėl to, kad nemokėjo už būstą, jai buvo suteiktas kitas socialinis būstas, tačiau situacija kartojasi, atsakovė taip pat nemoka ir už šį būstą.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė Alvyda Derbutaitė palaikė ieškinį dėl skolos ir atsakovės iškeldinimo ieškinyje nurodytais motyvais. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė sumokėjo tik dalį skolos, už butą einamieji mokesčiai nesumokėti, šiai dienai atsakovės skola užeinamuosius mokesčius sudaro 718,48 Eur, taip pat liko atsakovės nesumokėta 562,72 Eur skola pagal šį ieškinį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad skyrius sutinka su ieškovių reikalavimais dėl skolos priteisimo. Skyriaus nuomone, atsakovės ir kartu su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, galimai pažeistų teisėtus nepilnamečio vaiko interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Aistė Ulickienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sutinka su ieškovių reikalavimais dėl skolos priteisimo. Tačiau nesutinka su ieškovių reikalavimais dėl atsakovės ir kartu su ja gyvenančiu nepilnamečiu vaiku iškeldinimo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, kadangi tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovių atstovių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei O. K. 2015 m. birželio 9 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo iškeldinamoms šeimoms“ Nr. 13B-0924 skirtas butas adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 8 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-469 atsakovei buvo pratęsta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis neterminuotam laikotarpiui. Atsakovė, pasirašydama socialinio būsto nuomos pratęsimo sutartį, įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (sutarties 4.1, 4.6, 4.10, 12, 14, 15 punktai). Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, jame atsakovė su nepilnamečiu sūnumi T. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena nuomininkės teisėmis. Minėtu adresu atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Iš ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. susidarė skola už butą – 1 119,92 Eur, iš jų: 1 066,06 Eur skola už komunalines paslaugas, 39,21 Eur skola už buto nuomą ir 14,65 Eur delspinigiai. Atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. 1 TS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. 1TS-266, Nr. 1TS-267, Nr. 1TS-268 ir Nr. 1TS-98 patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1 TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Nuomininkė skolinga už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vandens apskaitos prietaisų parodymus. Atsakovei 2020 m. rugsėjo 2 d. surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skola nesumokėta, butas nustatyta tvarka nebuvo priduotas.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė 2021 m. kovo 1 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu, sumokėjo ieškovei 500 Eur, todėl skola yra sumažėjusi. Atsižvelgiant į tai, prašo sumažinti ieškinyje reikalaujamą priteisti skolos sumą ir priteisti iš atsakovės 577,37 Eur, iš kurių 14,65 Eur sudaro delspinigiai. Pranešimo pateikimo surašymo dienai bendra skola už butą sudaro 685,11 Eur.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.589 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo bute gyvena ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis pagrindinė buto nuomininkė O. K. ir jos nepilnametis sūnus T. S. CK 6.590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Tačiau atsakovė mokesčių už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas nemoka.

Remiantis bylos duomenimis, ieškovių atstovių paaiškinimais, nagrinėjamoje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas yra susidaręs nuo 2017 m. sausio 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos, tai yra teismui pateikė įrodymus apie 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėtą 500 Eur dalį skolos ir 2021 m. balandžio 12 d. sumokėtą 234,31 Eur dalį skolos. Atsižvelgiant į tai, likusią atsakovės nesumokėtą skolą sudaro: 370,96 Eur skola, 14,65 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Šią skolą ieškovės reikalauja priteisti iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.583–6.584 straipsniais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas sutikti su ieškovių išreikšta pozicija dėl nuomininkės pareigos sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą už butą.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad už butą yra susidaręs įsiskolinimas, nurodė, kad mokesčių nemokėjo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau didžiąją dalį skolos, tai yra 734,31 Eur, bylos nagrinėjimo metu ji padengė.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir už būstą mokesčių nemokėjo, dėl ko susidarė skola, kurios atsakovė neginčijo, todėl 370,96 Eur skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisiama iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“. Kaip jau minėta, dalį skolos atsakovė sumokėjo, ieškovėms pareiškus ieškinį teisme, todėl ieškovėms patikslinus ieškinį ir nebeprašant priteisti sumokėtos skolos dalies – 734,31 Eur, tačiau neišreiškus atsisakymo nuo šios ieškinio dalies, ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkinama visiškai, tačiau ši dalis nepriteisiama teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos įstatymo 1995 m. sausio 26 d. Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” (Lietuvos Respublikos 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. 110-5431 redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius, todėl iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiami 14,65 Eur delspinigiai.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Ieškovės pareiškė ieškinį dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, tačiau reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo nesuformulavo, o prašo iškeldinti atsakovę O. K. ir jos nepilnametį sūnų T. S., gimusį (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis, ieškovės prašo atsakovę iškeldinti iš ginčo buto, yra tas, kad atsakovė jau ilgą laiką nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių.

Žmogaus teisę į būsto neliečiamybę ginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma ir bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme, o skundžiamas apribojimas laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitinka primygtinį socialinį poreikį ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas Civiliniame kodekse, kuris numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio terminio) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611 straipsnis). Teismų praktikoje numatyta, taikant CK 6.611 straipsnį, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti nuomininko kaltę dėl sutarties pažeidimo, o bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto nustatyti šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010).

Atsakovė, dalyvaudama teismo posėdyje, su ieškinio reikalavimais dėl jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesutiko. Savo nesutikimą ieškovė grindė tuo, jog ji nenori būti iškeldinta, kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, o dėl sunkios finansinės padėties, neturės galimybių išsinuomoti kitą būstą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovė skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2098-658/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove nuo 2017 m. kovo 8 d. sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Butas skirtas atsakovei nuo 2012 m. birželio 9 d. Nuomojamame bute atsakovė su savo nepilnamečiu sūnumi gyvena ilgiau nei trejus metus. Sutiktina su ieškovėmis, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už buto komunalines paslaugas, tačiau, sprendžiant dėl ieškovių prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą.

Teismas, susipažinęs, su byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog pagrindinė buto nuomininkė atsakovė O. K. nuomos skolos už socialinį būstą ir komunalinių mokesčių, kuriame gyvena, negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo didesnę dalį prašomos priteisti skolos sumos.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia skolos susidarymo priežasčių objektyvumą. Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovė gaunanti minimalias pajamas, ilgą laiką neturėjo galimybės susimokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ginčo bute nuolat gyvena nuo 2015 m. ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė atsakovė O. K. ar jos nepilnametis vaikas piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų nors turėjo pakankamai lėšų ar pan., elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovė vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, kadangi atsakovė didesnę dalį skolos sumokėjo. Taip pat pažadėjo iki š. m. gegužės mėnesio padengti visą įsiskolinimą už butą. Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų asociali ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės bei jos nepilnamečio vaiko iškeldinimas, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis priteisiamas ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“, paduodama ieškinį teismui, už turtinį reikalavimą sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindama prašomos priteisti skolos dydį, kadangi dalis skolos buvo padengta. Atsakovė dalį ieškovės reikalavimo patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį už tuo metu buvusią atsakovės skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama visa ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 25 Eur.

Už pareikštą reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinio dalį dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei iš atsakovės nepriteisiamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,96 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų 96 centų) įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., 14,65 Eur (keturiolikos eurų 65 centų) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (385,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.