Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir LKT, Kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. N-7 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. IR 303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ (toliau – ir Nuostatai) 23.5 papunkčiu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. LV44688 „Dėl 2024-07-30 tarnybiniame pranešime Nr. LV-43539 nurodytų aplinkybių patikrinimo“ (toliau – ir Pažyma), nuspręsta panaikinti 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą. Skundžiamu Įsakymu Vilniaus kalėjimo viršininkas įpareigotas tinkamai įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 ir iš naujo išnagrinėti klausimus dėl skatinamųjų priemonių taikymo nuteistojo atžvilgiu ir nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, veikė viršydamas savo įgaliojimus. Priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

3. Pareiškėjas teigė, kad priimdamas Įsakymą Kalėjimų tarnybos direktorius piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, nesilaikė procedūrinių taisyklių ir peržengė savo diskrecijos ribas. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 36 straipsnyje reglamentuojančiame nuteistojo perkėlimą iš vienos grupės į kitą, taip pat 77 ir 78 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos paskatinimo priemonės ir jų skyrimo tvarka, Kalėjimų tarnybai nėra nustatyta galimybė savo iniciatyva, be atskiro skundo, pateikto BVK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, panaikinti laisvės atėmimo vietų įstaigos viršininko sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą ar sprendimą dėl skatinamųjų priemonių skyrimo nuteistojo atžvilgiu. BVK aiškiai įtvirtina procedūrines taisykles, kuriomis vadovaujantis nuteistieji gali būti grąžinami iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, t. y. kai jie atitinka bent vieną iš BVK 36 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Tuo tarpu, tokio sprendimo kaip nuteistajam paskirtos skatinamosios priemonės panaikinimas BVK apskritai nenumato. BVK nuostatos, numatančios nuteistųjų teisinės padėties laisvės atėmimo vietų įstaigoje sušvelninimo ar pabloginimo pagrindus, sąlygas ir apimtį, negali būti aiškinamos ar interpretuojamos plečiamai, tokios teisės nesuteikia ir skundžiamame Įsakyme nurodytos Nuostatos. Įstatyme nenumatytų apribojimų paskyrimas savaime reiškia neteisėtą (neturintį teisinio pagrindo) asmens teisių apribojimą, t. y. jo teisių pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Kalėjimų tarnyba neturėjo teisės panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog skundžiamu Įsakymu buvo paneigta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 esmė ir privalomumas. Nei Vilniaus kalėjimas (byloje dalyvavęs atsakovu), nei Kalėjimų tarnyba (byloje dalyvavusi kaip trečiasis suinteresuotas asmuo) nepasinaudojo galimybe apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą aukštesniajam teismui, kuris turėjo išimtinę teisę patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Teismo sprendimu Vilniaus kalėjimo administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti nuteistojo S. V. prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę.