Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-1633-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2-1633-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00960-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
AB SEB banko
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1633-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00960-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 42.10.; 63.3.; 99.5.; 104.10.; 113.1.; 114.9.3.1.; 114.11.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,nedalyvaujant šalims,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB SEB bankas naudai 1984,58 EUR skolą, kurią sudaro 983,84 EUR nesugrąžintas kreditas, 266,20 EUR priskaičiuotos palūkanos, 734,54 EUR delspinigiai, žyminį mokestį – 206,00 Lt ir kitas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir AB SEB bankas 2008-05-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 1831,70 EUR kreditas, nustatant dalinius kredito gražinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-05-29. Atsakovas įsipareigojo kreditą gražinti dalimis, kiekvieno mėnesio 30 dieną, sumokėdamas Banko grafike nurodytą sumą (Sutarties 3.3. p.). Sutartyje Atsakovas įsipareigojo, kad mėnesinius mokėjimus Bankas nurašys nuo kredito gavėjo sąskaitos, o kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti lėšų sąskaitoje buvimą (Sutarties 5.2. p). Prievolės pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo terminas baigėsi 2013-05-29, tačiau Atsakovas Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nesilaikė Sutartyje sutarto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, nors buvo raginamas vykdyti prievolę, atsakovas su banku neatsiskaitė, likdamas skolingas iki šiol Bankui 1984,58 EUR skolos. Atsakovas šiai dienai vėluoja mokėti 1116 dienų kredito ir vėluoja mokėti 1116 dienų palūkanų dengimui. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui metinę palūkanų normą (8,9000 proc.) už naudojimąsi paskola bei mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti įmokas dieną (Sutarties bendrosios dalies 5.3 p) bei už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius Sutarties bendrosios dalies 5.4 p. Sutartimi Atsakovas įsipareigojo: nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Sutarties bendrosios dalies 5.1 p.); už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos gražinti kredito dalies (Sutarties bendrosios dalies 5.3 p.); už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką (Sutarties bendrosios dalies 5.4 p). Tačiau Atsakovas nustatytų įsipareigojimų (pagal Sutarties bendrosios dalies 5 p. ) tinkamai nevykdė.

Atsakovas nuo kredito išdavimo dienos iki 2011-01-30 įmokas mokėjo (tačiau su vėlavimais ir ne kiekvieną mėnesį), o vėliau, t.y. nuo 2011-01-30 iki 2014-01-14 (iki sutarties nutraukimo) įmokų už kreditą bei palūkanas nemokėjo visai. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditą (esant pradelsimams), Ieškovas 2011-05-27, 2013-10-24 Atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pasirašytos Sutarties pažeidimus iki 2013-11-24, tačiau Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė bei laiku nesumokėjo skolos ir palūkanų įmokų. Vėliau, t.y. 2013-12-05 Ieškovas pakartotinai Atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pasirašytos Sutarties pažeidimus iki 2014-01-05, tačiau Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė bei laiku nesumokėjo skolos ir palūkanų įmokų. Atsiradus pradelsimams, Ieškovas bandė susisiekti su kredito gavėju, tačiau nepavyko, nes Atsakovo Bankui žinomais telefonais neatsiliepė, darbo bei gyvenamosios vietos adresai nežinomi. Ieškovas geranoriškai laukė ir tikėjosi, kad Atsakovas skolą pradės mokėti, tačiau jokių įmokų nebuvo sumokėta. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu. Ieškovas 2014-01-14 nutraukė Sutartį su Atsakovu. Nutraukus sutartį, palūkanų ir delspinigių skaičiavimai susistabdė. Atsakovas iki šiol Bankui negrąžino 1984,58 EUR skolos (tame tarpe: 983,84 EUR nesugrąžinto kredito, 266,20 EUR priskaičiuotų palūkanų bei 734,54 EUR priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas). Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 1 d., paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis, Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.).

Byloje nustatyta, kad 2008-05-30 ieškovas AB SEB bankas su atsakove E. G. (R.) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1831,70 EUR kreditą 60 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1, 2.2 p.,), sutartimi nustatyta 8,9 proc. palūkanų norma (Sutarties 2.4. p.), atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti mėnesinėmis įmokomis, mokomomis kiekvieno mėnesio 30 d. (Sutarties 2.6.) (b. l. 8-9). Sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.3. p.), už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (5.4. p.), būti atsakinga už tai, kad laiku ir tinkamai būtų mokamos mokėtinos sumos pagal grafiką (5.2. p.) (b. l. 10-13).

Iš pateiktos sąskaitos akivaizdinės, išrašų, skolos ir delspinigių paskaičiavimo dokumentų matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. nustojo mokėti įmokas už kreditą bei palūkanas. 2013-10-24 ir 2013-12-05 raštais ieškovas informavo atsakovę apie įsiskolinimą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jei per nustatytą terminą atsakovė nepadengs įsiskolinimo (b. l. 15-16). 2014-01-17 atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų ieškovas raštu pranešė, kad vadovaudamasis Sutarties 6.1. punktu bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį (b. l. 27). Pagal ieškovo pateiktą skolos paskaičiavimo pažymą atsakovė liko skolinga 983,84 EUR kredito, 266,20 EUR palūkanų bei 734,54 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas (b. l. 28).

Atsakovė pretenzijų dėl sutarties vykdymo nepareiškė, savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl konstatuotina, kad sutartinių prievolių neįvykdė ir yra pagrindas ieškinį dalyje dėl negrąžintos kredito sumos tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovui 983,84 EUR negrąžinto kredito (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).

Ieškovas, remdamasis vartojimo kredito sutartimi, taip pat prašo iš atsakovės priteisti 266,20 EUR palūkanų bei 734,54 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Vartojimo kredito sutarties šalių, t.y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. <...> Nors minėtoje Įstatymo normoje tiesiogiai kompensacinės palūkanos nėra minimos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymą forma. Vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-988-104/2013).

Teismas vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį sudarė prisijungdama prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, į pagrindinės skolos dydį. Teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, vertina, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį nuo 2011-01-30 įmokų visai nemokėjo, tačiau atsakovas delsė kreiptis į teismą ir toliau skaičiavo kuo didesnes palūkanas, kas jam naudinga, ir mato, kad tokiu būdu vartotojo (atsakovės) atžvilgiu yra labai paplitusi nesąžininga kreditoriaus praktika. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas konstatuoja, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl yra pagrindas juos sumažinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 150,00 EUR palūkanų bei 150,00 EUR delspinigių.

Remiantis CK 6.37 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 88 str., 93 str. 1 d., patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovui priteistinas 154 Lt arba 44,63 euro žyminis mokestis.

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (5,81 Lt) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 177, 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui (į. k. (duomenys neskelbtini)) 983,84 EUR (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 84 ct) negrąžinto kredito, 150,00 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) palūkanų, 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 154 Lt (šimtą penkiasdešimt keturis litus arba 44,63 euro) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius