Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1341-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2A-1341-262/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00960-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
AB SEB banko
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1341-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00960-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 63.3; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė; priteisti iš atsakovės 1984,58 EUR skolą, kurią sudaro 983,84 EUR nesugrąžintas kreditas, 266,20 EUR priskaičiuotos palūkanos, 734,54 EUR delspinigiai, žyminį mokestį – 206 Lt ir kitas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovė ir AB SEB bankas 2008-05-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1590818051320-47 (toliau – sutartis), pagal kurią buvo suteiktas 1831,70 EUR kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-05-29. Atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes laiku neatsiskaitė, iki šio laiko liko skolinga 1984,58 Eur. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui metinę palūkanų normą (8,9000 proc.) už naudojimąsi paskola bei mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti įmokas dieną (Sutarties bendrosios dalies 5.3 p) bei už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius Sutarties bendrosios dalies 5.4 p. Todėl atitinkamos sumos taip pat turi būti priteistos iš atsakovės.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui buvo priteista 983,84 Eur negrąžinto kredito, 150 Eur palūkanų, 150 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 154 Lt ( 44,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.

Teismas nurodė, kad atsakovė pretenzijų dėl sutarties vykdymo nepareiškė, savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl yra pagrindas reikalavimą dėl negrąžintos kredito sumos tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovui 983,84 Eur negrąžinto kredito. Atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį nuo 2011-01-30 įmokų visai nemokėjo, tačiau atsakovas delsė kreiptis į teismą ir toliau skaičiavo kuo didesnes palūkanas ir tai buvo naudinga ieškovui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas konstatavo, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl yra pagrindas juos sumažinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 150 Eur palūkanų bei 150 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 116,20 EUR palūkanų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės: šį reikalavimą tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas, priteisdamas sumažintas palūkanas, netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, klaidingai interpretavo vartojimo kredito sutarties sąlygas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sumažino ieškovui priteistinų palūkanų dydį.

Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėja bankui mokės 8,9 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies. Sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Atsakovė sutarties sąlygų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. To ji neprašė ir bylą teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmos instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo sumažino sutartines palūkanas, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti bankui už naudojimąsi banko pinigais. Sutarties bendrojoje dalyje yra apibrėžta pelno palūkanų sąvoka, nurodant, kad palūkanos - už naudojimąsi kreditu kredito gavėjo bankui mokamas atlyginimas, išreikštas procentais. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Pirmos instancijos teismas šias palūkanas nepagrįstai traktavo kaip kompensacines palūkanas ir iš to padarė išvadą, kad tai yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Dėl šių palūkanų dydžio sandorio šalys susitarė sutarties 2.4 punkte, o mokėjimo tvarka nustatyta grafike (sutarties bendrojoje dalyje „Sutarties sąvokos ir apibrėžimai“ yra apibrėžta grafiko sąvoka: grafikas - banko sudarytas, patvirtintas ir kredito gavėjui pateikiamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, kuriame nurodytos mokėjimo dienos, grąžintinos kredito sumos ir mokėtinos apskaičiuotos palūkanos). Konkretų palūkanų dydį, išreikštą procentais, apsprendė kreditoriaus padidinta rizika, nes prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikinimo priemonėmis. Palūkanos buvo nustatytos vadovaujantis banke patvirtintais vartojimo kreditų įkainiais. Nors kredito gavėjas turi mokėti sutartines palūkanas tol, kol naudojasi banko pinigais, tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad bankas sutartinių palūkanų skaičiavimą sustabdė 2014 m. sausio 14 d.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmos instancijos teismas, priteisdamas sumažintas palūkanas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, klaidingai interpretavo vartojimo kredito sutarties sąlygas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo priteista tik dalis palūkanų ir ieškovo reikalavimą dėl palūkanų tenkinti visiškai: iš atsakovės ieškovui iš viso priteisti 266,20 Eur palūkanų.

Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme 20,85 Eur (72 Lt) žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo AB SEB banko reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintas iš dalies ir ieškovo reikalavimą dėl palūkanų tenkinti visiškai: iš atsakovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui (į. k. 112021238) iš viso priteisti 266,20 Eur palūkanų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui (į. k. 112021238) 20,85 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai Ona GasiulytėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka