Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-925-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-27
Bylos Nr.: e2A-925-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02757-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: Baltcar Logistics, OÜ
Ieškovas: SIA D-RENT

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-925-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02757-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Baltcar Logistics, OÜ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA D-RENT ieškinį atsakovei Baltcar Logistics, OÜ dėl skolos ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 320 Eur skolą, 450 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo, bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2022 m. kovo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį Nr. DRN 0083, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis puspriekabę SCHMITZ SCS24, pagaminimo metai 2012 (toliau – puspriekabė), o atsakovė įsipareigojo priimti puspriekabę, atlygintinai ją valdyti ir naudoti bei mokėti ieškovei nuomos mokestį. Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei puspriekabės nuomos paslaugų už 1 470 Eur.

2.2. Ieškovės buvo išrašytos ir atsakovei pateiktos mokėti 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra Serija DRN22 Nr. 0071, 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita - faktūra Serija DRN22 Nr. 0087, 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaita - faktūra Serija DRN22 Nr. 0097. Teigia, kad pagal sutarties 4.3. punktą šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti nuomos mokesčius už praėjusį kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, gavęs ieškovės PVM sąskaitą – faktūrą. Pažymėjo, kad atsakovė savo įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdė ir liko skolinga ieškovei 1 320 Eur. Taip pat nurodė, kad sutarties 5.2 punkte numatyta, jeigu atsakovė laiku ir/ar pilnai nesumoka šia Sutartimi aptartų mokėjimų, jis privalo mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo kalendorinę dieną, o pradelsus padengti PVM sąskaitą – faktūrą ilgiau nei penkiolika kalendorinių dienų – papildomai 150 Eur netesybas už kiekvieną PVM sąskaitą – faktūrą, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 450 Eur baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 915 Eur skolą, 450 Eur baudą, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 052,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad nors ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei puspriekabės, nuomos paslaugas, o atsakovė jas priėmė, tačiau savo prievolės laiku pilnai atsiskaityti su ieškove už suteiktas nuomos paslaugas, nei nustatytais terminais, nei vėliau neįvykdė, todėl darė išvadą, kad ieškovei liko skolinga 1 320 Eur. Pažymėjo, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų visiškai atsiskaičiusi pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras.

4.2. Pažymėjo, kad iš 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija Nr. DRN22 0097 nustatyta, jog atsakovei pateikta mokėjimui 555 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur suma už nuomą (10 d. x 15 Eur pagal sutartį nuomos suma parai Sutarties specialios sąlygos S10 punktas), bei 405 Eur už puspriekabės remontą. Nurodė, kad pagal sutarties 6.5. punktą šalys susitarė, jog turto remontą dėl įprastinio nusidėvėjimo Lietuvos ir Latvijos valstybių teritorijose, taip pat eilinį techninį aptarnavimą atlieka nuomotojas ar jo nurodytas trečiasis asmuo nuomotojo sąskaita. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė, kokie puspriekabės remonto darbai buvo atlikti, jų nedetalizavo. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kad tai buvo turto remontas ne dėl įprastinio nusidėvėjimo už Lietuvos ir Latvijos valstybių teritorijos bei nepateikė teismui, tai patvirtinančių įrodymų, todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagal 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serijos Nr. DRN22 0097 dėl 405 Eur priteisimo iš atsakovės už remonto darbus šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti 1 320 Eur mažino 405 Eur suma.

4.3. Nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovę nedelsiant telefonu informavo dėl puspriekabės remonto Suomijoje bei 2023 m. balandžio 4 d. pateikė automobilio vairuotojo A. O. paaiškinimą, tačiau, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kuriems keliami didesni atidumo, žinojimo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, užsiimantis verslu, turėjo suprasti sutarties sąlygas ir jų reikšmę. Atkreipė dėmesį, kad pagal sutarties 2.1.2 punktą sutarties sudarymo metu atsakovė pareiškė ir garantavo, jog iki sutarties pasirašymo turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti ir patikrinti puspriekabę ir visus su ja susijusius dokumentus, ar puspriekabė atitinka atsakovės keliamus reikalavimus ir priimti turtą. Nurodė, kad atsakovė puspriekabės ratą pakeitė į naują ir dėl to patyrė 800 Eur išlaidų neturint ieškovės SIA D‑RENT pritarimo raštu, todėl darė išvadą, kad pagal sutarties 6.6 punktą remonto darbai tenka atsakovei. Konstatavo, kad atsakovės 800 Eur išlaidų, susijusių su puspriekabės remontu, neįskaitytini į ieškovės reikalavimą.

4.4. Nurodė, jog nors atsakovė nesutinka su bauda, motyvuodama tuo, kad 2022 m. liepos mėnesį atsakovė pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą dėl negalėjimo eksploatuoti puspriekabės dėl techninių reikalavimų, tačiau atkreipė dėmesį, jog pagal sutarties 5.2. punktą, jei nuomininkas laiku ir/ar pilnai nesumoka sutartimi aptartų mokėjimų, jis privalo mokėti nuomotojui 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo kalendorinę dieną, o pradelsus padengti sąskaitą ilgiau nei penkiolika kalendorinių dienų – papildomai mokamos 150 Eur netesybos už kiekvieną tokią sąskaitą. Darė išvadą, kad šiuo atveju, šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Teismas konstatavo, jog atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, t. y. laiku nesumokėjo ieškovei už puspriekabės nuomos paslaugas, todėl iš atsakovės priteisė 450 Eur bauda.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti. Visas bylinėjimosi išlaidas palikti ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad nuomos sutarties 6.6 punkte kalbama apie puspriekabės remontą ar priežiūrą už Lietuvos ir Latvijos ribų. Bet buvo nupirkta ir pakeista eksploatacinė medžiaga, nauja puspriekabės rato padanga, be kurios nebūtų buvę įmanoma važiuoti. Už kurią buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita iš Suomijos įmonės Euromaster OY, o ši eksploatacinė medžiaga, nauja padanga, kaip materialus vienetas, liko ieškovei. Po to, kai nuomininkas pristatė puspriekabę, padangos atsakovė nepasisavino.

6.2. Nurodė, jog dalyje dėl 450 Eur baudos, teismo sprendime nurodyta, kad jos nepripažinimą ieškovė motyvavo kaip nuomos sutarties nutraukimą dėl puspriekabės netinkamos techninės būklės, tačiau atsakovės teigimu, reikalavimą skirti baudą laikė neatitinkančiu tikrovės, kadangi atsakovė sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nepažeidė, o kaip jau buvo rašyta anksčiau, buvo pateiktas įskaitymas, dėl įmokų, kurias turėtų padengti nuomotojas, bet ne nuomininkas. Pažymi, kad tokia pat motyvacija priimtina ir atsisakant pripažinti ieškovės iš atsakovės reikalaujamas palūkanas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovės reikalavimas turėjo būti mažinamas 800 Eur sumoje, kadangi atsakovė patyrė 800 Eur dydžio išlaidas, susijusias su puspriekabės padangos remonto darbais. Pažymėjo, kad 2022 m. kovo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį Nr. DRN 0083, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis puspriekabę, o atsakovė įsipareigojo priimti puspriekabę, atlygintinai ją valdyti ir naudoti. Sutarties 6.6 punkte šalys susitarė, kad puspriekabei sugedus už Lietuvos Respublikos ribų atsakovė privalo informuoti ieškovę ir vykdyti jos nurodymus. Puspriekabės pargabenimas į Lietuvos Respubliką vykdomas atsakovės sąskaita. Už Lietuvos Respublikos ribų atsakovės užsakyti puspriekabės remonto darbai ar techninis aptarnavimas, neturint ieškovės pritarimo raštu, tenka atsakovei. Pažymėjo, jog sprogus puspriekabės padangai, atsakovė neinformavo ieškovės apie atsiradusius puspriekabės gedimus ir negavo iš ieškovės tolimesnių nurodymų dėl atsiradusių puspriekabės gedimų šalinimo veiksmų. Teigia, kad vertinant tai, jog atsakovė neinformavo ieškovės dėl atsiradusių puspriekabės gedimų ir negavo ieškovės raštiško pritarimo dėl puspriekabės remonto darbų atlikimo, todėl, akivaizdu, kad puspriekabės padangos remonto darbų išlaidas atsakovė įsipareigojo atlyginti savo sąskaita ir rizika. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įskaityti 800 Eur išlaidas už puspriekabės padangos remontą Suomijoje į skolos sumą.

8.2. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė su procesiniais dokumentais pateikė nuotrauką, kurioje yra užfiksuota transporto priemonės padanga, tačiau pažymi, jog iš nuotraukos turinio nėra galimybės identifikuoti, ar tai yra būtent sutarties pagrindu ieškovės atsakovei perduotos puspriekabės, ar kitos transporto priemonės padanga. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties pagrindu ieškovė perdavė atsakovei netinkamos kokybės puspriekabę. Akcentavo, kad atsakovė su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. gegužės 23 d. Euromaster sąskaitą už suteiktas remonto paslaugas, kurioje atsispindi, kad Euromaster pardavė atsakovei padangą ir suteikė padangos montavimo paslaugas. Pažymi, kad iš Euromaster sąskaitos turinio nėra galimybės identifikuoti, ar padangų montavimo darbai buvo suteikti puspriekabei, ar kitai transporto priemonei, todėl darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ji patyrė 800 Eur dydžio išlaidas būtent dėl sprogusios puspriekabės remonto darbų.

8.3. Nurodė, kad sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei puspriekabės nuomos paslaugų iš viso už 2 385 Eur. Mano, kad tai patvirtina laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. liepos 27 d. ieškovės išrašytos ir atsakovei apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Pažymi, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai bei laiku neatsiskaitė su ieškove už suteiktas puspriekabės nuomos paslaugas, todėl nurodo, kad ieškovė panaudojo atsakovės sumokėtą 600 Eur rankpinigių sumą atsakovės įsiskolinimams padengti, todėl atsakovė liko skolinga ieškovei 1 320 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji patyrė 405 Eur puspriekabės remonto išlaidas, įvardintas 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Serija DRN22 Nr. 0097, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 915 Eur skolą už ieškovės suteiktas atsakovei puspriekabės nuomos paslaugas.

8.4. Nurodė, jog sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, jeigu atsakovė laiku ir/ar pilnai nesumoka šia sutartimi aptartų mokėjimų, jis privalo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo kalendorinę dieną, o pradelsus padengti PVM sąskaitą – faktūrą ilgiau nei penkiolika kalendorinių dienų – papildomai 150 Eur netesybas už kiekvieną PVM sąskaitą – faktūrą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškove pagal 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DRN22 Nr. 0071, 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija DRN22 Nr. 0087, 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DRN22 Nr. 0097 ilgiau nei 15 kalendorinių dienų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 450 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos bei baudos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019)

13. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. skundžiamo teismo sprendimo kopijos vertimą į suomių kalbą bei B kortelės iš Estijos komercinio registro kopiją (estų kalba). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu atsakovė ne tik nenurodė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o būtinybė juos pateikti iškilo apeliacinėje instancijos, tačiau šiuo atveju į bylą nebuvo pateikti ir minėtų įrodymų vertimai į lietuvių kalbą, t. y. buvo nesilaikyta CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o taip pat skundu nenurodė, kokias byloje reikšmingas aplinkybes šie įrodymai patvirtina, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog prašomų pridėti įrodymų pridėjimas prie bylos neabejotina užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi bus būtina atlikti šių įrodymų vertimus į valstybinę kalbą, todėl nesant įrodymų apie jų sąsajamą su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų prie bylos neprideda.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. kovo 28 d. sudarė nuomos sutartį Nr. DNR 0083, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis puspriekabę, o atsakovė įsipareigojo priimti puspriekabę, ją atlygintinai valdyti ir naudoti bei mokėti ieškovei nuomos mokestį. Sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. liepos 27 d. išrašytos šešios PVM sąskaitos – faktūros: 1) 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0036 – 600 Eur sumai; 2) 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0039 – 465 Eur sumai; 3) 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0059– 450 Eur sumai; 4) 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0071– 465 Eur sumai; 5) 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0087– 450 Eur sumai; 6) 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaita - faktūra Serija Nr. DRN22 0097– 555 Eur sumai. Iš viso paslaugų sutekta už 2 985 Eur.

Dėl skolos priteisimo

15. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 straipsnio 2 dalis), tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju, nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis); laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išskaičiuoti iš ieškovės prašomos priteisti skolos, atsakovės Suomijoje patirtas 800 Eur dydžio išlaidas puspriekabės remontui, t. y. padangos keitimo išlaidų. Pažymi, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog buvo nupirkta ir pakeista eksploatacinė medžiaga, nauja puspriekabės rato padanga, be kurios nebūtų buvę įmanoma važiuoti, kuri po to, kai nuomininkas pristatė puspriekabę, kaip materialus vienetas liko ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti skolos dydį.

17. Akcentuotina, jog puspriekabės nuomos sutartimi šalys susitarė, kad turtui sugedus už Lietuvos Respublikos ribų nuomininkas privalo informuoti nuomotoją ir vykdyti jo nurodymus. Už Respublikos ribų nuomininko užsakyti turto remonto darbai ar techninis aptarnavimas, neturint nuomotojo pritarimo raštu, tenka nuomininkui (sutarties 6.6. punktas). Byloje nėra ginčo dėl šios sutarties nuostatos aiškinimo, todėl darytina išvada, jog šiuo sutarties punktu šalys aptarė nuomojamos puspriekabės būtinojo remonto vykdymo sąlygas, jei remontas reikalingas už Lietuvos Respublikos ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog atsakovė, siekdama sumažinti prašomos priteisti skolos dydį, turi įrodyti, ne tik, kad puspriekabė buvo sugedusi ir buvo būtina atlikti jos remontą (padangos keitimą), tačiau taip pat privalo įrodyti, kad apie atsiradusį gedimą informavo ieškovę bei vykdė jos nurodymus, susijusius su puspriekabės remontu.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašomą sumažinti skolos dydį įrodinėja į bylą pateiktu Euromaster 2022 m. gegužės 23 d. pasiūlymu iš kurio matyti, kad buvo suteikta paslaugų už 800 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog nei iš į bylą pateiktos apgadintos padangos fotonuotraukos nei iš Euromaster pateikto pasiūlymo turinio nėra aišku, nei kokiam automobiliui ar puspriekabei, nei apskritai kokios apimties darbai buvo atlikti. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra galimybės objektyviai spręsti, ar atsakovė patyrė išlaidas ginčo puspriekabės padangos keitimui/remontui.

19. Be to minėta, kad šalys susitarė, jog turtui sugedus už Lietuvos Respublikos ribų nuomininkas privalo informuoti nuomotoją ir vykdyti jo nurodymus. Už Respublikos ribų nuomininko užsakyti turto remonto darbai ar techninis aptarnavimas, neturint nuomotojo pritarimo raštu, tenka nuomininkui (sutarties 6.6. punktas). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog įvykus puspriekabės padangos gedimui, ji nedelsiant apie tai telefonu informavo ieškovę, tačiau jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad susiklosčiusioje situacijoje, padangą buvo būtina remontuoti nedelsiant, kad nebuvo galimybės susisiekti su ieškove raštu. Taip pat neįrodinėjo ir aplinkybių, kokios pozicijos atsakovės nurodomoje situacijoje laikėsi ieškovė (ar sutiko su atsakovės pasiūlytu padangos keitimo variantu, ar teikė atskirus pasiūlymus, ar nurodė puspriekabės apskritai neremontuoti). Šios aplinkybės svarbios tuo, jog pagal sutarties 6.6 punktą atsakovė privalėjo ne tik informuoti ieškovę apie atsiradusią žalą, bet ir vykdyti ieškovės nurodymus. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė kokios pozicijos šioje situacijoje laikėsi ieškovė, todėl labiau tikėtina, kad ji apskritai nebuvo informuota apie susidariusią padėtį.

20. Nagrinėjamoje situacijoje ne mažiau svarbios aplinkybės yra tos, kad šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kuriems keliami didesni atidumo, žinojimo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai reiškia, kad nors atsakovė neginčija sutarties 6.6 punkto turinio, tačiau būdama verslininkė profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti nurodyto sutarties punkto pasekmes, t. y., kad ieškovės neinformavimo atveju, remonto išlaidų padengimo prievolė teks būtent pačiai atsakovei. Įvertinus nustatytas aplinkybes, bei šalių susitarimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog dėl puspriekabės rato keitimo ji patyrė 800 Eur išlaidų ir tuo labiau informavo ieškovę apie susidariusią situaciją bei turėjo jos pritarimą tokiems veiksmams atlikti.

21. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo skolos sumą. Atsakovė teigia, kad ieškovės 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. DRN22 0039 buvo išrašyta 465 Eur sumai, tačiau jos nuomone, įvertinus tai, kad nuomos sutartis pasirašyta 2022 m. kovo 28 d., sąskaita turėjo būti išrašyta 45 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, kartu su 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, į bylą pateikė 2022 m. balandžio 26 d. Paysera pervedimo išrašą iš kurio matyti, jog atsakovė visiškai apmokėjo ieškovės 2022 m. kovo 31 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. DRN22 0039. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė tokiu būdu pripažino ieškovės pateiktą sąskaitą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti atsakovės įsiskolinimą 420 Eur suma. Be to svarbu pažymėti, kad priteisiant iš atsakovės skolą ieškovei, 2022 m. kovo 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. DRN22 0039 nurodyta 465 Eur suma nebuvo įtraukta į galutinį skolos likutį, todėl ir šiuo atveju atsakovės prašymas mažinti įsiskolinimo dydį laikytinas nepagrįstu.

Dėl baudos priteisimo

22. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

23. Byloje nustatyta, jog šalys, sutarties 5.2. punktu susitarė, kad: „jei nuomininkas laiku ir/ar pilnai nesumoka sutartimi aptartų mokėjimų, jis privalo mokėti nuomotojui 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo kalendorinę dieną, o pradelsus padengti sąskaitą ilgiau nei penkiolika kalendorinių dienų – papildomai mokamos 150 Eur netesybos už kiekvieną tokią sąskaitą“.

24. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad reikalavimą skirti baudą laiko neatitinkančiu tikrovės, kadangi ji sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nepažeidė, nes atliko įskaitymus dėl įmokų, kurias turėtų padengti nuomotojas, bet ne nuomininkas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip minėta anksčiau, atsakovė nepagrįstai reikalavo sumažinti ieškovės prašomą priteisti skolą 800 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo už ieškovę atliekant puspriekabės remonto darbus, t. y. keičiant puspriekabės padangą. Be to, šia nutartimi konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ieškovei susidariusios skolos skaičiavimus, todėl akivaizdu, kad atsakovė prievolės sumokėti už suteiktas nuomos paslaugas tinkamai neįvykdė. Įvertinus tai kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovė turėjo teisę vadovautis sutarties 5.2 punktu bei reikalauti priteisti iš atsakovės sutartines netesybas, o atsakovės teiginiai, kad ji sutarties sąlygų nepažeidė, laikytini nepagrįstais.

25. Įvertinus visus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas susijusias su sutarčių vykdymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti, ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. 2023 m. spalio 4 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 720 Eur. Kartu su prašymu ieškovės atstovas į bylą pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. JP 011719 bei 2023 m. rugsėjo 12 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

29. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SIA D-RENT, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Baltcar logistics OÜ, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 720 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaJolanta Gailevičienė