- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-10964-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06084-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- J. A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.13Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. G. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) atkurti pareiškėjos senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą; 2) pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Minėtu prašymu pareiškėja prašė atkurti savo senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą, nes šis įrašas nėra išlikęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. vasario 19 d. pateikė išvadą Nr. A136-185/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta J. G. gimimo data, tačiau gimimo vieta nurodyta tik valstybė, mirties pranešime – Lietuva, vaiko gimime – Rusija ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslią gimimo vietą, todėl nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės atkurti civilinės būklės aktą, pateikė teismui pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pareiškėjos teigimu, jos senelio gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, nes pareiškėja ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (vaikaitė).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Byloje pareikštas reikalavimas dėl civilinės būklės akto – gimimo akto įrašo atkūrimo. CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Šiuo prašymu pareiškėja prašė atkurti savo senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą, nes šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. vasario 19 d. pateikė išvadą Nr. A136-185/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta J. G. gimimo data, tačiau gimimo vieta nurodyta tik valstybė, mirties pranešime – Lietuva, vaiko gimime – Rusija, ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslią gimimo vietą, todėl nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti.
Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento išduotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja J. A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra. Byloje esantis pareiškėjos tėvo L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvo L. G. tėvas yra J. G., todėl pareiškėja yra jo vaikaitė. Kadangi pareiškėjos tėvo L. G. gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos senelis J. G. gimė Rusijoje, o sūnaus L. G. gimimo metu jo amžius nurodytas (duomenys neskelbtini) m., darytina prielaida, kad pareiškėjos senelio gimimo metai apytiksliai yra (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)).
(duomenys neskelbtini) išduotame pranešime apie pareiškėjos senelio J. G. mirtį nurodyta, kad J. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje; J. G. tėvai – S. G. ir C. G.; J. G. vaikai: L. G. (pareiškėjos tėvas) ir C. G. B. (gimusi G.); J. G. amžius mirties metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja teismui, be kitų pareiškimą pagrindžiančių įrodymų, pateikė J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) 2019 m. liepos 26 d. išduotą pažymą apie pareiškėjos senelio šeimą. Nurodytame dokumente pateikiama informacija apie tai, jog pareiškėjos tėvas L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. G. (ankstesnis lietuviškas vardas J. G./G., gimęs Lietuvoje) sūnus; nurodoma, jog J. G. yra S. G. (ankstesnis lietuviškas vardas S. G./G.) ir C. G. (ankstesnis lietuviškas vardas C. G.) sūnus; nurodytame dokumente, be kita ko, pažymėta, kad J. G. ir jo tėvai S. G. ir C. G. iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Pareiškėjos pateikti užsienio valstybės rašytiniai dokumentai, kuriais remiamasi įrodinėjant faktą, jog pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, yra patvirtinti pažyma (Apostille) 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija) nustatyta tvarka. Konvencija taikoma tik oficialiesiems dokumentams, tarp jų - valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodamiems dokumentams (Konvencijos 1 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal viešai skelbiamą informaciją, tarptautiniu mastu pripažįstamas J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) priklauso Ortodoksų sinagogų sąjungai (the Union of Orthodox Synagogues), kuri yra didžiausia žydų organizacija ir teikia specializuotas paslaugas žydų religiniame gyvenime, tai apima, be kita ko, šeimos teisę, teisinius ir finansinius ginčus. Atsižvelgiant į tai, šio teismo raštai išduoti apie pareiškėjos šeimą priimti žydų konfesinio teismo kompetencijos ribose. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) nėra teisingumą vykdanti valstybinė teisminė institucija, kurios sprendimai turi privalomą teisinę galią (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-656/2020). Atsižvelgiant į tai, teismas J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) sprendimus ir raštus šiuo atveju vertina kaip paprastus rašytinius įrodymus, kurie neturi oficialaus rašytinio įrodymo statuso.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. sausio 22 d. rašte Nr. (P1-536)P2-850 nurodoma, kad Rokiškio žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų archyvas saugoti negavo, todėl išduoti pažymos apie J. (J., J.) G. (G.), Š. (Š.) sūnaus gimimą negali.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. R4-1369 nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, jog pagal pareiškėjos pateiktus duomenis daugiau žinių apie J. (I. Y., Y., Y.) G. gyvenimą (duomenys neskelbtini) mieste, dokumentų, patvirtinančių jo turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasams gauti, vidaus ar užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių minėtos asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d., faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta.
Pažymėtina, kad nors aptartuose Lietuvos archyvų raštuose nurodyta, kad nerasta duomenų apie pareiškėjos senelio gimimo Lietuvoje ir pareiškėjos prosenelių gyvenimo Lietuvoje faktus, vien tik ši aplinkybė savaime neužkerta pareiškėjai kelio prašomas nustatyti aplinkybes įrodinėti kitomis leistinos įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant netiesioginius įrodymus.
Byloje esanti Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. liepos 8 d. keleivių, vykusių laivu „Briton“ į (duomenys neskelbtini) sąrašo kopija patvirtina, kad G. S. (taip dokumente įvardijamas pareiškėjos prosenelis S. G.) kartu su sūnumi J. (taip dokumente įvardijamas pareiškėjos senelis J. G.) išvyko į (duomenys neskelbtini) 1921 metais nurodant, kad G. S. su sūnumi J. yra Lietuvos piliečiai. Taigi, šis dokumentas iš esmės patvirtina, kad pareiškėjos prosenelio ir jos senelio pilietybės yra Lietuvos.
Pažymėtina, kad byloje esančioje 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje Nr. S1-460(1.7) nurodoma, kad „Š.“ ir „S., S.“ galima laikyti to paties vardo variantais skirtingose kalbose, atitinkamai to paties vardo variantais galima laikyti ir „J.“ bei „J.“, taip pat „Ch. ir Ch.“. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad „G.“ ir „G.“ yra tos pačios pavardės grafiniai variantai skirtingose kalbose, t.y. pirmasis pateiktas lietuvių kalba, antras yra artimesnis lenkiškam užrašymui arba angliška transkripcija. Tuo tarpu „G.“ – greičiausiai tos pačios pavardės trumpinys, atsisakius slaviškos tėvavardinės priesagos (-avič-, -owitz). Taigi, kaip išvadoje pažymėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, minimų vardo ir pavardės variantų atsiradimas to paties asmens su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių dėl to asmens tapatybės, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors byloje esančiuose dokumentuose ir vartojami skirtingi pareiškėjos prosenelio bei senelio vardo bei pavardės variantai, tačiau jie vartotini identifikuojant tą patį asmenį, t. y. pareiškėjos prosenelį S. G. ir pareiškėjos senelį J. G.
Papildomai pažymėtina, kad teisme 2021 m. balandžio 1 d. gauta (duomenys neskelbtini) Vyriausybės leidinių archyvo informacija apie vardo pakeitimą, patvirtinanti, jog pareiškėjos senelis, kuris Lietuvoje buvo žinomas kaip J. G., naudojo savo vardą ir pavardę (duomenys neskelbtini) kaip J. G., kartu patvirtinant aplinkybę, kad pareiškėjos senelis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), pasikeitė pavardę iš „G.“ į „G.“.
Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Šių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atkuriant neišlikusius gimimo įrašus būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir/ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, numatyta, jog vaiko gimimo vieta registruojant gimimą, nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).
Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjos senelis J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimė (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, o jo tėvai buvo S. G. ir Ch. G.. Priešingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai).
1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.
Byloje pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. R4-1360 kurioje nurodoma, kad Lietuvos piliečiams 1927 m. išduotų pasų abėcėlinėje knygoje įrašyta G. C., t. y. pareiškėjos prosenelė, gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrityje ir ten pat gyvenusi, 1927 m. gavusi užsienio pasą. Pažymėtina, kad minėta Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma yra laikytina oficialiu įrodymu byloje. Taigi, atsižvelgiant į visumą byloje surinktų įrodymų yra itin tikėtina, kad pareiškėjos senelis gimė, su šeima (tėvais), iš seno gyveno Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) atvyko iš Lietuvos būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu 1921 metais. Be to, pagal byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. pažymą Nr. R4-1360) pareiškėjos prosenelė Ch. G. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio kriterijus ir, tikėtina, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Byloje esantys įrodymai tai pat patvirtina, jog pareiškėjos senelis su šeima iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko 1921 metais būdamas Lietuvos piliečiu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos J. A. G. prašymas tenkintinas pareiškėjos senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimimo akto įrašas atkurtinas.
Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas atkurti J. G. gimimo akto įrašą gimimo akto įrašą, nurodant, kad J. G. (taip pat žinomas kaip J./J. G./G.), gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvų vardai – Š. G. (taip pat žinomas kaip S./S. G./G., gimęs (duomenys neskelbtini)) ir Ch. G. (taip pat žinoma kaip Ch. G., gimusi (duomenys neskelbtini)), ir išduoti pareiškėjai jos mirusio senelio J. G. gimimo akto įrašą liudijantį išrašą (CPK 516 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 514–516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. A. G. pareiškimą patenkinti.
Atkurti pareiškėjos J. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvai Š. G. (taip pat žinomas kaip S./S. G./G., gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ch. G. (taip pat žinoma kaip Ch. G., gim. (duomenys neskelbtini)), gimimo akto įrašą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atkurti J. G. gimimo akto įrašą ir išduoti gimimo akto įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.