Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, atsakovui V. J., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei J. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad su ieškove susipažino 1991 m. gegužės mėnesį, pradėjo bendrą gyvenimą, oficialiai susituokė 1992 m. liepos mėnesį. Ieškovė turėjo du vaikus iš pirmos santuokos, sūnus gyveno su tėvu, o mergaitė liko gyventi jų šeimoje. Jų santuokoje gimė du vaikai Karolina ir Tadas. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė išvyko gyventi ir dirbti pas (duomenys neskelbtini) į Jonavą, o jis liko gyventi kaime su vaikais, jis niekada neturėjo kitų moterų, ieškovė jį apkalba. Jis nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo liktų santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, jog su ieškove susitarė, kad mergaitę materialiai išlaikys jis, o sūnumi pasirūpins ieškovė. Šiuo metu jis bedarbis, pajamų ir turto neturi, todėl sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau susiradęs darbą, išlaikymo dydį sutinka padidinti. Atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 1990 metų iki 1998 metų, dar iki susipažinimo su ieškove. Gyvenant santuokoje įgijo butą, kurį išsipirko už bendrus investiciniais čekius, taip pat dalį sumos sumokėjo grynaisiais pinigais. 1991 m. liepos mėn. 8 d. jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo bute ir jis ten gyveno. Butas įgytas santuokoje, nors mokėjimo pranešime ir buto įkainojimo akte pirkėja nurodyta J. T.. Be to, ieškovė atsisakė 3 ha asmeninio ūkio žemės. Taip pat atsakovas paaiškino, kad automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis įgijo jau nevedant bendro ūkio, todėl jis pripažintinas jo asmenine nuosavybe, o automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) utilizuotas (b. l. 134).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadas, kuriose nurodė, kad J. J. šeima įrašyta į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Ieškovė kartu su sūnumi gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, vaikui sudarytos buitinės – sanitarinės sąlygos augti, mokytis, ilsėtis. Ieškovės pagrindinės pajamos yra socialinės išmokos, nes ieškovė niekur nedirba. Nepilnametis T. J. paaiškino, jog nori gyventi su mama, nes motina juo rūpinasi. Skyrius neprieštarauja ieškinio reikalavimams ir prašo jį tenkinti (b. l. 43-44, 94-95). Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laura Milkevičienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes (b. l. 136).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. paaiškino, kad atsakovas V. J. 1993 metais tapo jo patėviu. Iki šio įvykio jis su mama ir seserimi gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį mama 1991 metais nusipirko už močiutės duotus čekius. Butą mamai skyrė kolūkis ar ūkis, gal seniūnija. Atsakovas niekada nedirbo ir niekada neturėjo pinigų, motina viena išsipirko butą, jis tikrai neprisidėjo, motina dirbo nuo ryto iki vakaro. Atsakovas bute apsigyveno apie 1992-1993 metus. Motina susituokė su V. J. apie 1993 metus, jiems gimė du vaikai. Nors jam buvo vienuolika metų, tačiau nuolat prižiūrėjo vaikus ir jais rūpinosi, iki dabar juos kartais remia materialiai. Atsakovas mažai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Patėvis nenuspėjamo būdo, kilus konfliktui, palikdavo šeimą ir išeidavo pas savo tėvus, buvo pakėlęs ranką prieš seserį. Atsakovas naudojo smurtą šeimoje, nuolat kildavo konfliktai, kol mama išsiskyrė. Jis neatsimena, kuris pirmas – mama ar patėvis išvyko iš buto gyventi atskirai (b. l. 135).

Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. paaiškino, kad su ieškovės mama (duomenys neskelbtini), kartu dirbo Vienybės kolūkio fermoje. (duomenys neskelbtini) atsiėmė jai ir jos vyrui skirtus investicinius čekius, juos visus atidavė ieškovei pirkti butui. (duomenys neskelbtini) pati jai papasakojo, kad atidavė dukrai investicinius čekius. Atsakovo ji nėra mačiusi ir jai nėra žinoma, kada ieškovė ištekėjo. Ieškovė turi brolį, kuriam tėvas (duomenys neskelbtini) paliko arklį (b. l. 135).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas susituokė apie 1995 metus. Sugyveno gražiai, darėsi remontus, kūrėsi, kol ieškovė nepradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Gal po trijų bendro gyvenimo metų ieškovė persikėlė gyventi į Jonavą, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Pas jį liko nepilnametė dukra, kurią jis vienas augino. Atsakovas yra jo draugas, todėl jam žinoma, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę iki 1987 metų, jog jo motina padovanojo investicinius čekius buto pirkimui. Dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, nes ji paliko atsakovą gyventi vieną su nepilnamete dukra, o ji pasiėmė kartu su savimi sūnų (b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo registruota 1992 m. liepos 17 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 245 (b. l. 12). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. J. (b .l. 15), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. J. (b. l. 16). Ieškovė ir atsakovas negyvena kartu kaip sutuoktiniai ir bendro ūkio neveda daugiau kaip metai laiko. Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas taikytis ir gyventi kartu atsisako. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, jog šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės bei smurto vartojimo. Atsakovas priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir jos neištikimybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas kaltės formas. Todėl teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nevykdė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), nes šeimoje auga nepilnametis sūnus T. J.. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, nes dėl ieškovės elgesio patyrė daug neigiamų išgyvenimų. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių pavardžių klausimą reguliuoja CK 3.69 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę <...>, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi tam, kad ieškovei galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir sutuoktiniai turi bendrą vaiką, todėl nėra pagrindo ieškovei nepalikti santuokinės pavardės. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. J. ir atsakovo V. J. sūnus (b. l. 16). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno 2012 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. (2012-199-PD)-157 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina J. J. adresu P. K. k., (duomenys neskelbtini). (b. l. 13). Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2012 m. lapkričio 2 d. pažymos Nr. S-345 dėl T. J. matyti, kad nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kaišiadorių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje nepilnametis T. J. išreiškė norą gyventi su motina (b. l. 46). Nesant ginčo tarp šalių, tenkintinas ieškinio bei priešieškinio reikalavimas nustatyti sūnaus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. J.. Ieškovė ir atsakovas nurodo, jog bendravimo tvarka nenustatytina, nes ginčas dėl bendravimo tvarkos nekyla, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja šalims susitarus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą 2012 m. gruodžio 21 d. iki sūnui sukaks pilnametystė. Atsakovas sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove ieškovės tėvams priklausančioje sodyboje P. K. (duomenys neskelbtini). (b. l. 45, 96). Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 5 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos Nr. 5238 (b. l. 17) ieškovės mėnesio pajamas iki 2012 m. spalio mėnesio sudarė 385,13 Lt socialinė išmoka ir buvo skirta vienkartinė 156,00 Lt parama mokinio reikmenims. Iš Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. P49-2012-160 matyti, kad ieškovė įregistruota darbo biržoje nuo 2011 m. gruodžio 23 d. (b. l. 20), tai patvirtina ir darbo ieškančio asmens atmintinė (b. l. 21). Ieškovė vardu registruotų transporto priemonių nėra, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 17 d. pažymos Nr. 13 (b. l. 117) matyti, kad atsakovas dirba ir iki 2013 m. sausio mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo apie 950,00 Lt per mėnesį, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo apie 1300,00 Lt per mėnesį, o 2013 m. balandžio mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota 3216,35 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (b. l. 61, 119). Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 23, 24), tačiau iš UAB „Torlina“ 2012 m. spalio 5 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. 40/062 (b. l. 38) matyti, kad atsakovas atidavė išmontuoti ir sunaikinti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota (b. l. 18). Ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų panaudojimą, todėl iš ieškovės paaiškinimų spręstina, kad kiekvieną mėnesį reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 700,00 Lt suma. Atsakovas savo nesutikimą mokėti 350,00 Lt dydžio išlaikymą vaikui motyvuoja tuo, kad jo mėnesinis uždarbis yra minimalus. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (1000 Lt). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad siekiant užtikrinti būtinas sūnaus gyvenimo ir jo vystymosi sąlygas, nepakanka išlaikymui skirti po 200,00 Lt. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl jų turtinės padėties, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės – atsakovas gauna didesnį atlyginimą nei ieškovės pajamos. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo minimalius poreikius. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų gavimu ateityje, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.

Teismas įvertina ir tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2 d., pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstu, kadangi jis neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.), yra adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Tokiu būdu, iš atsakovo V. J., priteistinas išlaikymas sūnui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 21 d. (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Nors ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, nustatytina, kad ieškovės dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra lygi atsakovo prievolei, t.y. 350,00 Lt.

Nepilnamečiui T. J., gim. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina J. J. (CK 3.185 str. 1 d.). Nustatytina, jog išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į ieškovės vardu AB DNB banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto pripažinimo bendra jungtine ir asmenine nuosavybe

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, kad nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu, yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas reiškia reikalavimą nustatyti, kad nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, prašo padalinti butą po ½ dalį.

Iš byloje esančio Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1991 m. liepos 1 d. orderio Nr. 18 (b. l. 28) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos 1991 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 8, J. T. šeimai, skirtas butas (duomenys neskelbtini). Iš buto įkainojimo akto Nr. 68 matyti, jog pirkėja J. T. ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė nustatė parduodamo buto (duomenys neskelbtini) ploto kainos apskaičiavimą (b. l. 124), 1992 m. birželio 9 d. mokėjimo pranešimas patvirtina, kad J. T. sumokėjo mokėjimo pranešime nurodytas sumas už anksčiau minėtą butą (b. l. 123). Iš prijungtos Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1234-660/2006 matyti, kad pareiškėja J. J. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Registrų centro Kauno filialui, nuosavybės įteisinimo tikslu nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1234-660/2006, b. l. 1). Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1234-660/2006, b. l. 53-54) matyti, kad teismas nusprendė, jog ieškovė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į butą su rūsiu 11A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,61 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu 2006 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto buto (duomenys neskelbtini), savininke įrašyta ieškovė J. J. (b. l. 19). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal CK 3.87 straipsnį, iki santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei J. J. iki santuokos nutraukimo orderiu paskirtas butas (duomenys neskelbtini), ginčo buto kainą bei vėliau privatizuojant ieškovė sumokėjo savo vardu, rašytinių įrodymų, kad atsakovas V. J. savo lėšomis būtų prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo ar jo išlaikymo, byloje nėra. Visi sandoriai įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo sudaromi vienasmeniškai, nurodant, jog turtas perkamas ieškovės J. J. nuosavybėn, VĮ Registrų centre turtas įregistruotas, nurodant nuosavybės teisę jo pirkėjui ieškovei J. J. (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,61 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir yra nedalintinas. Atsakovo pateikti įrodymai: Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. (2012-176-PD)-226 (b. l. 25), kurioje nurodyta, kad V. J. 1991 m. liepos 8 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių, nes santuoka su ieškove sudaryta 1992 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) seniūno 2013 m. kovo 5 d. pažyma Nr. GP-20, kurioje nurodyta, kad atsakovas nuo 2006 metų iki 2012 metų su pertraukomis gyveno minėtame bute ir yra skolingas už komunalines paslaugas UAB „Jonavos paslaugos“ (b. l. 69) neįrodo buto nuosavybės fakto, nes gyvenimo faktas ginčo bute, nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, o atsakovo nurodyti argumentai, kad jis prisidėjo investiciniais čekiais prie buto pirkimo, yra tik prielaidos, visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad turtas, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) byloje nėra (CK 3.90 straipsnio 1 dalis) todėl teismas laiko, kad nėra pakankamo pagrindo ginčo butą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Atsakovas priešieškinyje reiškia reikalavimą transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje registruotos dvi transporto priemonės: automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), abu automobiliai įgyti santuokos metu. Iš pateiktos UAB „Torlina“ eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) priduotas išmontuoti ir sunaikinti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilius pirko iš asmeninių lėšų, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad turtą įgijo, kai nevedė bendro ūkio su ieškove nėra pakankamas pagrindas automobilį laikyti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad automobilius įgijo asmenine nuosavybe. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, jog automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo vardu įregistravęs dvi transporto priemones. Teismo posėdžio metu ir rašytiniais dokumentais nustatyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) yra utilizuotas, todėl jis nedalintinas. Nesant ginčo tarp šalių, tenkintinas ieškinio bei priešieškinio reikalavimas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3556-4174 nustatytas J. J. pirmas turto ir pajamų lygis, jai garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų (b. l. 9), atsakovui 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-t-1050-1252 nustatytas antras turto ir pajamų lygis ir valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų (b. l. 107). Atsakovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 147,00 Lt žyminį mokestį valstybei (b. l. 106), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendž i a:

ieškovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1992 m. liepos 17 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinė metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 245, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnamečio T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, nepilnamečiui sūnui T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio į teismą kreipimosi dienos (2012-12-21) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka., įpareigojant V. J. išlaikymui priteistas lėšas kiekvieną mėnesį pervesti į ieškovės J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB .

Nepilnamečiui T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskirti jo motiną J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą įgytą nekilnojamąjį turtą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitose dalyse ieškovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį, atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.