- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-336-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. Z., J. Z.
- Atsakovas
- V. B., A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. Z. ir J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų S. Z. ir J. Z. ieškinį atsakovams V. B. (V. B.) ir A. B. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovų V. B. ir A. B. solidariai priteisti 5 000 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur netesybų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovai (pirkėjai) ir atsakovai (pardavėjai) 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovai už 85 000 Eur įsipareigojo parduoti ieškovams gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), iki 2021 m. spalio 4 d. Ieškovai pagal Sutartį atsakovams sumokėjo 5 000 Eur avansą. Tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, 2021 m. spalio 20 d. ieškovai iš Turto išsikraustė ir Turtą perdavė atsakovo V. B. sugyventinei A. Š.. Teigė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų S. Z. ir J. Z. ieškinį ir jį grąžino kartu su pridėtais dokumentais. Išaiškino ieškovams teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos, išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
5. Teismas nurodė, kad, įvertinus nurodytą teismų praktiką, ieškovų ieškinį atsisakoma priimti, pasiūlytina ieškovams kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų S. Z. ir J. Z. ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantai pažymėjo, kad tiek atsakovų prašymo nutraukti santuoką teismui pateikimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną (2020 m. lapkričio 26 d.) dar nebuvo suėjęs atsakovų prievolės sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį terminas. Kadangi tokią sutartį jie buvo įsipareigoję sudaryti iki 2021 m. spalio 4 d., tai santuokos nutraukimo dieną nebuvo kilusi atsakovų pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, o jos nesudarius – ieškovams grąžinti avansą ir sumokėti netesybas. Atitinkamai ieškovai santuokos nutraukimo dieną nebuvo atsakovų kreditoriai ir neturėjo teisės įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo.
6.2. Apeliantų vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11699-793/2020 nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą ieškovų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Vien aplinkybė, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu galiojo sudaryta preliminarioji sutartis, neduoda pagrindo spręsti, jog tokios sutarties šalis buvo suinteresuota bylos nagrinėjimu, tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl skolos, konstatavęs, kad ieškovai, kaip kreditoriai, savo pažeistas teises pirmiausia turi ginti, kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliantai (ieškovai) su tokia išvada nesutinka, motyvuodami tuo, kad ieškovai santuokos nutraukimo dieną nebuvo atsakovų kreditoriai ir neturėjo teisės įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalimi, tačiau nekonkretizavo, kokiu minėto straipsnio punktu remiamasi, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta tiksli CPK norma – teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, nėra konstatuotas CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas, suteikiantis teisę teismui atsisakyti priimti ieškinį.
18. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovai pirmiausia savo pažeistas teises turi ginti kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, neįsigilino į ieškovų statusą ir atsakovų prievolės ieškovams atsiradimo aplinkybes, todėl netinkamai taikė imperatyviąsias CK normas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją (sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020 nurodytus sutuoktinių kreditorius „Luminor bank“ ir „Bigbank“, AS, filialą, vertino, kad atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieškovų (pirmosios instancijos teismo vertinimu – kreditorių) nutraukė santuoką, neįtraukdami ieškovų į bylą kaip kreditorių. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai vertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, iš dalies pasisakė dėl ieškinio esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškovams ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.