Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aksela“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl 2024 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kreditorių susirinkimo procedūrų teisėtumo

7. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 9 d. įvyko BUAB „Aksela“ pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais buvo sprendžiama dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir įmonės turto pardavimo tvarkos.

8. Nustatyta, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė siūlė patvirtinti pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą. Kreditoriai balsavo „už“ 63,90 proc., „prieš“ 36,10 proc. Kreditorė VMI prie FM balsavimo raštu biuletenyje balsavo „prieš“ nemokumo administratorės siūlymą ir nurodė, kad siūlo sumažinti administravimo išlaidų sąmatą teisinėmis išlaidomis ir patvirtinti administravimo išlaidas už visą BUAB „Aksela“ bankroto administravimo ir likvidavimo procedūrą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įskaitant ir teismo patvirtintas administravimo išlaidas už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo bei atlygį nemokumo administratorei – 30 000 Eur. Už šį kreditorės VMI prie FM siūlymą balsuota „už“ 36,10 proc. Taigi 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti nemokumo administratorės pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą.

9. Nustatyta, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė siūlė pritarti pateiktam turto pardavimo tvarkos projektui. Kreditoriai balsavo „už“ 63,90 proc., „prieš“ 36,10 proc. Kreditorė VMI prie FM nepritarė nemokumo administratorės siūlymui parduoti transporto priemonę VOLVO XC 90 interesantui už komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą 4 550 Eur. Nurodė, kad iš nemokumo administratorės pateiktos informacijos nėra aiški parduodamo automobilio vertė, todėl kreditoriai neturi galimybės įvertinti pateikto komercinio pasiūlymo realumo, tikrumo ir tinkamumo. Kreditorė VMI prie FM siūlė 14 dienų rinkti pasiūlymus, skelbiant internete bent 2 skelbimų portaluose, nurodant, kad pradinė pardavimo kaina ne mažesnė kaip 4 550 Eur. Transporto priemonę parduoti už didžiausią pasiūlymo kainą. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius pateikė siūlymą analogišką VMI prie FM siūlymui, t. y. 14 dienų rinkti pasiūlymus, skelbiant internete bent 2 skelbimų portaluose, nurodant, kad pradinė pardavimo kaina ne mažesnė kaip 4 550 Eur. Transporto priemonę parduoti už didžiausią pasiūlymo kainą. Už kreditorių VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus pasiūlymus „už“ balsuota 36,10 proc., todėl nutarta nepritarti kreditorių siūlymui. Taigi 4-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma nutarta pritarti nemokumo administratorės pasiūlytai turto pardavimo tvarkai, t. y. parduoti transporto priemonę VOLVO XC 90 interesantui už komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą 4 550 Eur.

10. Kreditorė VMI prie FM nesutikdama su nurodytais kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovės BUAB „Aksela“ kreditorių 2024 m. vasario 9 d. susirinkimo nutarimus 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

12. Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkime dalyvavo septyni kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, ir kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 376 499,38 Eur (85,83 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Taigi, susirinkimo kvorumas buvo. Byloje nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl toliau pasisakys dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu

13. Nustatyta, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma nutarta patvirtinti administratorės pateiktam administravimo išlaidų sąmatos projektui.

14. Kreditorė VMI prie FM nesutikdama su priimtu nutarimu skunde pažymi, kad teismas, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą BUAB „Aksela“, nustatė paskirtai nemokumo administratorei 4 200 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą, todėl ši suma taip pat turi būti įtraukta į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat pagal JANĮ 75 straipsnio 1 dalį, į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą įtraukiamos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Pagal administratoriaus pateiktą informaciją, iš teismo patvirtintų 1 200 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų buvo faktiškai panaudota 678,40 Eur, todėl į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą įtrauktina 678,40 Eur suma.

15. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kokios išlaidos yra priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas JANĮ nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su kreditore, kad tiek nemokumo administratorei teismo nustatytas 4 200 Eur bazinis atlyginimas, tiek turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, kurias teismas patvirtino 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi, turi būti įtraukiamos į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Tačiau teismui susipažinus su byloje pateiktu BUAB „Aksela“ administravimo išlaidų sąmatos projektu matyti, kad priešingai nei nurodo kreditorė, į prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos projektą įtrauktas tiek 4200 Eur nemokumo administratorei nustatytas bazinis atlygis, tiek 678,40 Eur patirtos teismo nutartimi patvirtintos bankroto administravimo išlaidos, kurias nemokumo administratorė turėjo teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nemokumo administratorė taip pat pateikė šias patirtas išlaidas (678,40 Eur) pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras, kvitus).

17. Kreditorė taip pat nesutinka su administratorės siūlomų patvirtinti administravimo išlaidų sudėtimi ir dydžiu, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu.

18. Nustatyta, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui siūlė patvirtinti 60 390 Eur + PVM dydžio administravimo išlaidas, kurias sudaro: iki 1 200 Eur + PVM buhalterinės/apskaitos paslaugos; iki 1 500 Eur + PVM archyvavimo išlaidos; iki 540 Eur + PVM transporto išlaidos; iki 750 Eur + PVM turto saugojimo išlaidos; iki 55 000 Eur + PVM teisinės išlaidos; iki 1 200 Eur + PVM dokumentų saugojimo išlaidos; iki 200 Eur + PVM kitos išlaidos.

19. Kreditorė nurodo, jog pagal administratorės pateiktą informaciją, veiksmus (peržiūrėti kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą, patikrinti bendrovės sandorius, esant reikalui inicijuoti teisminius procesus bei juose atstovauti) gali ir privalo atlikti pati nemokumo administratorė. VMI prie FM siūlė sumažinti nurodytą administravimo išlaidų sąmatą teisinėms išlaidoms. Taigi iš kreditorės skundo turinio matyti, jog kreditorė iš esmės nesutinka su administravimo išlaidų dalimi, skirtų teisinėms išlaidoms. Kitų administravimo išlaidų dydžiui kreditorė neprieštarauja, todėl teismas toliau pasisakys tik dalyje dėl prašomų patvirtinti teisinių išlaidų dydžio.

20. Minėta, kad prašomoje patvirtinti administravimo išlaidų sąmatoje nurodyta, kad teisinėms išlaidoms skirtina iki 55 000 Eur + PVM administravimo išlaidų suma. Nemokumo administratorė grįsdama minėtą sumą nurodė, kad „BUAB „Aksela“ yra dalis kreditorių, kuriems pateikus savo kreditorinius reikalavimus bus būtina peržiūrėti tų reikalavimų pagrįstumą, o nepagrįstus kreditorinius reikalavimus surinkus įrodymus ar paremtus neteisingai interpretuojamomis sutarčių sąlygomis bus būtina ginčyti teisme bei atstovauti teisminiame procese. <...> nemokumo administratorius vadovaudamasis JANĮ nuostatomis turi 6 mėn. terminą sandorių patikrinimui atlikti, jei bus nustatyti neteisėti veiksmai ar žala, bus reikalingas teisminis atstovas, kuris dalyvaus teismo posėdžiuose bei rengs procesinius dokumentus teisminiams ginčams. Siūloma advokato J. V. kandidatūra, nustatant 100 Eur/val. standartinį advokato paslaugų mokestį. Teisinės paslaugos apmokamos pagal faktą <...>. UAB „Aksela“ turi debitorių Švedijoje – Dynamo Bygg Platt AB, Cystom Bygg AB, DOMANA AB, Tinema Bygma Terial, todėl skolų priteisimo ir išieškojimo procesas turės būti vykdomas šioje valstybėje. Atitinkamai, išauga skolų išieškojimo kaštai, nes bus reikalinga samdyti Švedijos teisės specialistus.“.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad2administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

22. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58- 611/2018).

24. Teismas, susipažinęs su byloje pateikta medžiaga, taip pat pačios nemokumo administratorės paaiškinimais nurodytais atsiliepime į skundą, sprendžia, kad nemokumo administratorė tinkamai nepagrindė teisinėms išlaidoms numatytos 55 000 Eur + PVM administravimo išlaidoms sumos. Sutiktina su kreditore, kad tokie veiksmai, kaip pateiktų kreditorių reikalavimų peržiūrėjimas, jų ginčijimas, taip pat įmonės sandorių tikrinimas, atstovavimas teisme, yra nemokumo administratorės funkcijos, numatytos JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje.

25. Kita vertus, sutiktina ir su nemokumo administratore, kad tam tikrais atvejais nemokumo administratorei gali kilti būtinybė kreiptis į teisininką dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau nagrinėjamu atveju administratorė tokios būtinybės šiai dienai nepagrindė. Juolab, kad kreditorių susirinkimui pateiktoje bankroto proceso ataskaitoje nurodyta, kad „šiai dienai nėra nustatyta, jog įmonei būtų padaryta žala, todėl kol kas nėra planuojama inicijuoti teisminių ginčų <...>“. Taip pat nurodyta, kad „BUAB „Aksela“ šiai dienai nėra nustatyta tyčinio bankroto požymių“, todėl nagrinėjamu atveju administratorius neplanuoja kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

26. Nemokumo administratorė nurodo, kad nurodyta teisinių išlaidų suma iš esmės yra susijusi su Švedijoje esančių įmonės debitorių skolų išieškojimo išlaidomis. Nurodė, kad UAB „Aksela“ turi debitorių Švedijoje – Dynamo Bygg Platt AB, Cystom Bygg AB, DOMANA AB, Tinema Bygma Terial, todėl skolininkų buveinėms esant Švedijoje, skolų priteisimo ir išieškojimo procesas turės būti vykdomas šioje valstybėje. Atitinkamai, išauga skolų išieškojimo kaštai, nes bus reikalinga samdyti Švedijos teisės specialistus arba kreiptis į Lietuvos teisės specialistus, kurie bendradarbiauja su Švedijos teisininkais. Teismo vertinimu, šie nemokumo administratorės argumentai taip pat nepagrindžia poreikio patvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kurios didžiąją dalį sudaro teisinės išlaidos (55 000 Eur + PVM). Pažymėtina, teismas neginčija, kad tokių teisinių/išieškojimo paslaugų nagrinėjamu atveju gali prireikti, tačiau administratorė nepagrindė, kokia reali tokių debitorinių skolų išieškojimo galimybė, taip pat nedetalizavo, koks konkretus šių teisinių/išieškojimo paslaugų poreikis, kiek preliminariai darbo valandų reikalinga minėtoms paslaugoms atlikti, koks minėtų specialistų teikiamų paslaugų įkainis, ir pan.

27. Teismas pažymi, kad nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ir dėl šios priežasties negali būti visiškai tiksli, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kreditorės VMI prie FM prašymas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl prašymas panaikinti BUAB „Aksela“ 2024 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas nemokumo administratorės pateiktas administravimo išlaidų sąmatos projektas, tenkintinas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Aksela“ 2024 m. vasario 9 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ balsuojant 63,90 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 36,10 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti tokią BUAB „Aksela“ turto pardavimo tvarką: parduoti transporto priemonę VOLVO XC 90 interesantui už komerciniame pasiūlyme nurodytą 4 550 Eur sumą.

30. Kreditorė VMI prie FM, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, skunde nurodė, kad iš administratorės pateiktos informacijos nėra aiški parduodamo automobilio vertė, todėl kreditoriai neturi galimybės įvertinti pateikto komercinio pasiūlymo realumo, tikrumo ir tinkamumo. Patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, kreditoriams nepateikus jokio pasiūlytos kainos pagrindimo, neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant turto vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su bendrovės turto vertinimo ataskaita, įvertinti jos realumą, tikrumą ir tinkamumą dėl kainos nustatymo, susipažinti su jos naudojimo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), spręsti, ar tinkamai įvertintas turtas, esant reikalui skųsti turto vertinimo ataskaitą. Teismo vertinimu tokia kreditorės pozicija yra pagrįsta.

31. Pažymėtina, kad JANĮ 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi būtent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

33. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

34. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skirsnis), vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.). Dėl to būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

35. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pareiškėjos (kreditorės) VMI prie FM pozicijai, kad, patvirtinus nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto realios rinkos vertės, buvo suvaržyta kreditorių teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti parduotino turto rinkos vertės nustatymo tinkamumą, reikalui esant – apskųsti turto vertinimo ataskaitą. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateikta informacija (automobilio nuotraukos, UAB „Autokorega“ parengta automobilio remonto sąmata Nr. 24/01/12-1, UAB „Automazgas“ pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriuo siūloma nupirkti įmonei priklausančią transporto priemonę už 4 550 Eur kainą) bei pasiūlyme dėl turto pardavimo patvirtinimo nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės apie kitų tokių pat transporto priemonių kainas skelbimuose, taip pat aplinkybės apie didėjančius automobilio saugojimo kaštus, objektyviai neatskleidžia realios transporto priemonės VOLVO XC 90 rinkos vertės.

36. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad turtas bankroto procese turi būti parduodamas kiek įmanoma didesne kaina. Nagrinėjamu atveju, nesant objektyviai nustatytai parduodamo automobilio rinkos vertei bei ją pardavus už komerciniame pasiūlyme nurodytą 4 550 Eur kainą, teismo vertinimu, būtų pažeistas vienas iš bankroto proceso tikslų – turto pardavimas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.

37. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą tenkinti kreditorės VMI prie FM prašymą šioje dalyje bei panaikinti skundžiamą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta BUAB „Aksela“ turto (automobilio) pardavimo tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti skundą.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aksela“ 2024 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.