- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2-214-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01322-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. ir 2026 m. sausio 15 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo mažajai bendrijai „Rico LT“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų pareiškėjos pusėje, R. P., G. N. (G. N.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Rico LT“ (toliau – ir bendrija) nemokumo (bankroto) bylą.
2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų pareiškėjos pusėje (bendrijos kreditoriai) R. P. ir G. N. pateiktuose procesiniuose dokumentuose sutiko su bankroto bylos iškėlimu bendrijai, R. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi iškėlė MB „Rico LT“ bankroto bylą, priteisė iš MB „Rico LT“ trečiajam asmeniui R. P. 433,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens R. P. atstovas pateikė prašymą su teisinių paslaugų suvestine, prašydamas priteisti trečiajam asmeniui 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo turėjo priešingą, nei MB „Rico LT“, suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas pripažino pagrįstomis 433,84 Eur trečiojo asmens teisinės pagalbos išlaidas. Kitas išlaidas – už pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu (bendraieškiu) parengimą – ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo projekto parengimą, teismas įvertino kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtine dalimi, kurios pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) ir teismų praktiką nėra atlyginamos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens R. P. prašymą išaiškinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį ar priimti papildomą sprendimą dėl 166,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad prašymais įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu R. P. ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo savarankiškos teisinės paslaugos civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui nebuvo suteiktos. Šie dokumentai yra pagrindas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu ir pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Būtent šių dokumentų pagrindu R. P. buvo teismo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu bei įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra rašytiniai paaiškinimai, už kurių parengimą ir buvo prašoma priteisti 433,84 Eur, kurie teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartimi buvo priteisti. Su rašytinių paaiškinimų parengimu susijęs prašymas dėl įstojimo į bylą, nes, nedalyvaudamas byloje, R. P. neturėtų įstatyme numatytų teisių tarp jų ir teisės teikti paaiškinimus bei teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Su rašytinių paaiškinimų parengimu taip pat susijęs prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties rezoliucinė ir motyvuojamoji dalys yra aiškios. Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartimi yra išspręstas jį iš dalies patenkinus, todėl nėra pagrindo tenkinti alternatyvų prašymą ir priimti papildomą sprendimą dėl 166,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios teismo nutartyje nepripažintos pagrįstomis ir prašymas jas priteisti netenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Trečiasis asmuo R. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. ir 2026 m. sausio 16 d. nutartis bei priteisti trečiajam asmeniui R. P. 166,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje buvo pateikti trys procesiniai dokumentai, už kuriuos buvo prašyta priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu (bendraieškiu) projekto parengimas (faktiškai apmokėta – 63,08 Eur; pagal Rekomendacijas galima maksimali suma – 971,04 Eur); 2) susipažinimas su bylos medžiaga ir rašytinių paaiškinimų projekto parengimas (faktiškai apmokėta – 433,84 Eur; pagal Rekomendacijas galima maksimali suma – 971,04 Eur); 3) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo projekto parengimas (faktiškai apmokėta – 103,08 Eur; pagal Rekomendacijas galima maksimali suma – 242,76 Eur).
8.2. Apeliantui nėra suprantama teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties dalis, dėl kitų išlaidų nepriteisimo ir motyvų nebuvimo. Apeliantas nurodė, su kokiu konkretaus procesinio dokumento parengimu yra susijusios kitos teisinės paslaugos. Negana to, teismas už šio procesinio dokumento projektą, kuriam buvo suteiktos kitos teisinės paslaugos, priteisė visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 433,84 Eur.
8.3. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad 2026 m. sausio 16 d. nutartyje nieko neišaiškina, tačiau iš šios nutarties motyvų situacija tapo aiškesnė, nes, pasak teismo, Rekomendacijose nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos už procesinį dokumentą, kuriame yra pareiškiamas prašymas. Visuose apelianto pateiktuose prašymuose buvo pareikšti procesiniai prašymai (prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, prašymas iškelti bankroto bylą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas), todėl apeliantas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
11. Apeliantas R. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartyje neteisingai išsprendė apeliantui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi pripažino pagrįstomis tik 433,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors apeliantas iš viso patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Apeliantas taip pat nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė išaiškinti 2026 m. sausio 9 d. nutarties motyvus bei atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors atskirajame skunde nurodė, kad dėl teismo pateiktų išaiškinimų dalis 2026 m. sausio 9 d. nutarties motyvų tapo aiškesni.
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
13. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 punktas).
14. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
15. Priėmus MB „Rico LT“ nepalankų teismo sprendimą, t. y. iškėlus šiai bendrijai bankroto bylą, trečiasis asmuo R. P., kuris palaikė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. P. poziciją dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išdėstė 2025 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat į bylą teikė pareiškimą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu bei prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apskųstoje nutartyje teismas įvertino, kad pareiškimo įstoti į bylą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas yra kitos teisinės paslaugos, susiję su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, todėl sumažino trečiajam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
16. Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio – rašytiniai paaiškinimai pateikti 2025 metų IV ketvirtyje, vadovaujantis anksčiau minėtomis Rekomendacijų nuostatomis, maksimali trečiajam asmeniui priteistina suma už rašytinius paaiškinimus 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Pažymima, kad apskųstoje nutartyje nenurodyta trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo analizė Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių kontekste, todėl nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sumažino trečiajam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 433,84 Eur.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-464/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022).
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantas nurodė, su kokiu konkretaus procesinio dokumento parengimu yra susijusios kitos teisinės paslaugos (pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu parengimas; susipažinimas su bylos medžiaga; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas), t. y. su pagrindinio trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme pateikto procesinio dokumento – rašytinių paaiškinimų – parengimu ir pateikimu teismui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
21. Taigi, šiuo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad atskiri procesiniai veiksmai nėra pagrindas priteisti atskiras bylinėjimosi išlaidas už tokias advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, tačiau tai gali būti sudėtine procesinių dokumentų (šiuo atveju, rašytinių paaiškinimų) parengimo dalimi. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismo atliktas priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iš esmės apriboja proceso šalies teisę susitarti dėl advokato (advokato padėjėjo) suteiktų teisinių paslaugų atlyginimo ir yra nepagrįstas ir nederantis su proceso šalies teise turėti profesionalų atstovą byloje (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą pakeisti apskųstą Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį ir priteisti trečiajam asmeniui R. P. iš MB „Rico LT“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta 2026 m. sausio 9 d. nutartimi netinkamai aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tai sudaro pagrindą pakeisti nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliantui iš MB „Rico LT“ priteisti visą apelianto prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį dėl atsisakymo išaiškinti procesinį sprendimą ir atsisakymo priimti papildomą procesinį sprendimą, tačiau atskirąjį skundą iš esmės patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui, pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties peržiūra apeliacine tvarka nėra tikslinga, todėl ši nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį iš dalies pakeisti – iš mažosios bendrijos „Rico LT“ (juridinio asmens kodas 306445914) priteisti trečiajam asmeniui R. P. (R. P.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.