- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2VP-4749-1166/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01088-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Suinteresuotas asmuo
- D. U., R. P.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
suinteresuotam asmeniui (skolininkei) D. U., jos atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Aistės Mikulėnienės perduotą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys D. U. (skolininkė), R. P. (išieškotojas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 (toliau – Teismo sprendimas) buvo panaikintas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-133-335/2021 ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo nutarta pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61450-62-11458 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,08 ha dydžio kelio servitutą „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir D. U. priklausančiame žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 40S-26 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,01 ha dydžio kelio servitutą – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį), nustatant servitutą naujai - kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio, įpareigojant D. U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį. Jo neįrengimo atveju nustatyta, jog D. U. skiriama bauda - po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną.
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai Teismo sprendimo pagrindu 2022 m. lapkričio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-133-335/2021 (Nr. e2A-522-755/2021) (toliau – Vykdomasis raštas).
Antstolė Aistė Mikulėnienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-104-24486 (toliau – Neįvykdymo aktas), surašytą vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17076 (toliau – vykdomoji byla).
Antstolė Neįvykdymo akte nurodo, kad Vykdomuoju raštu D. U. įpareigota savo lėšomis įrengti servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį (teismas nustatė servitutą naujai – kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio). Antstolė, remdamasi 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu, vykdomojoje byloje esančiomis fotonuotraukomis, 2023 m. gegužės 11 d. konsultacine eksperto išvada Nr. 23-05/01-01 teigia, kad Vykdomasis raštas neįvykdytas.
Teismo posėdyje antstolė Aistė Mikulėnienė papildomai paaiškino, jog surašydama Neįvykdymo aktą ji iš esmės rėmėsi jos atlikta apžiūra vietoje - 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu. Paaiškino, kad apžiūros metu pievoje aiškaus kelio ji nematė, ta vieta buvo apaugusi žole, pats kelias yra molingo dirvožemio, vietomis matyti transporto vėžės, sausuoju metų laiku transporto priemonė pravažiuotų. Apžiūros metu ji pati keliu važiuoti nebandė. Antstolė nurodė, kad įvertino D. U. pateiktą 2022 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad buvo atliktas keliuko lyginimas, frezavimas. Iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkės D. U. paaiškinimų antstolei žinoma, kad keliuku iki vykdomojo rašto išdavimo buvo naudojamasi, tačiau duomenų, kad keliuku būtų naudojęsis išieškotojas R. P., ji neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) D. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog Teismo sprendimas yra įvykdytas. Skolininkės teigimu, Teismo sprendimo įvykdymą patvirtina jos pateikti įrodymai vykdomojoje byloje: 1) 2022 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad Teismo sprendimu naujai nustatytas servitutinis kelias paruoštas pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą – nulėkščiuotas ir išlygintas dirvožemio sluoksnis automobilių pravažiavimui, kelio plotis nužymėtas sukaltais mediniais kuoliukais; 2) po servitutinio kelio įrengimo 2022 m. gruodžio 8 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, surašant protokolą Nr. F-11-22-136. Šiuo veiksmu antstolė patvirtino įrengto servitutinio kelio faktą, jo tinkamumą naudojimui pagal tikslinę paskirtį; 3) fotonuotraukos, padarytos po kelio įrengimo; 4) taip pat atliktų darbų faktą ir kokybę patvirtina 2022 m. gruodžio 25 d. R. M. paaiškinimas.
Skolininkė nurodo, kad Teismo sprendimas buvo įvykdytas iki 2022 m. gegužės 10 d. Pažymi, kad racionalu ir logiška būtų buvę servituto turėtojams organizuoti kelio būklės įvertinimą prieš metus laiko, kuomet kelio įrengimo darbai buvo baigti. Po metų laiko bet koks eksploatuojamas ir neprižiūrėtas inžinierinis įrenginys netenka savo pirminės kokybės. Skolininkė pažymi, kad Teismo sprendimu ji nebuvo įpareigota įrengti kelią, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Kelių techninio reglamento, Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų naujai įrengiamiems keliams. Skolininkė taip pat pažymi, kad Teismo sprendime dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei nepasisakyta, nes tokių pasiūlymų šalys ieškinyje nepateikė. Taip pat pažymi, kad Teismo sprendime nurodymas įrengti servitutą, nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog, esant būtinumui, turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu jis būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas. Skolininkės teigimu, Neįvykdymo akto priėmimą įtakojo MB „Ispectus“ konsultacinė išvada Nr. 23-05/01-01, kuri šioje situacijoje nėra tinkama, nagrinėjamai situacijai taikoma būti negali, kadangi Teismo sprendimo nurodymas įrengti servitutą, nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, tuo tarpu konsultacinė išvada surašyta remiantis teisės normomis, skirtomis naujų kelių įrengimui.
Skolininkė nurodo, kad antstolė Neįvykdymo akte remiasi 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu, kuriame pažymėta, kad apžiūros metu kelio vieta pravažiavo lengvoji transporto priemonė. Taip pat MB „Ispectus“ konsultacinėje išvadoje Nr. 23-05/01-01 yra užfiksuota, kad apžiūros metu kelio vieta pravažiavo lengvoji transporto priemonė. Todėl, skolininkės teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad servitutinis kelias eksploatuojamas ir toliau, juo yra naudojamasi, pravažiuoti juo įmanoma ir žmonės tai daro. Po naujo servitutinio kelio įrengimo servituto turėtojai daugiau nei metus laiko nekėlė pretenzijų dėl kelio nepravažumo, kadangi skolininkė kelio įrengimui atliko visus būtinus darbus kelio pravažumui užtikrinti. Net ir po metų laiko, kaip matyti iš nešališko asmens R. M. paaiškinimo, pravažiuoti servitutiniu keliu net ir žiemą nebuvo jokių problemų, jokių kliūčių. Skolininkė pažymi, kad servituto turėtojas turi savo lėšomis remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (pati skolininkė įrengtu servitutiniu kelių nesinaudojo), tačiau kelias beveik metus laiko nebuvo prižiūrimas, dėl ko neatmestina galimybė, jog dalis riboženklių buvo prarasti ir šiai dienai, išieškotojui naudojantis keliu, dėl jo paties kaltės kelias išvažinėtas iš dalies nukrypstant nuo MB „GeoMatininkas“ plane pažymėtų koordinačių, išvažinėtas sunkiosios transporto technikos, išdaužytas ir nenušienautas. Skolininkė nurodo, kad 2023 metų pradžioje apžiūrėti servitutinio kelio buvo atvykusi policija ir, įvertinę kelio būklę, patarė įrengti kelio ženklus, ribojančius sunkiasvorės technikos eismą. Jei kelias eksploatacijai nebūtų tinkamas, policijos darbuotojai minėtų patarimų nebūtų davę. Skolininkės teigimu, važinėjant naujai suformuotu keliu sunkiasvore technika, traktoriais, bus padarytos gilios provėžos (pridedamose nuotraukose matomas ginčo keliu važinėjantis traktorius), kurias, norint išsaugoti kelio pravažumą, būtina užlyginti. Servituto turėtojai kelio išsaugojimui, jo remontui jokių priemonių nesiėmė, nors traktoriai ir sunkiasvorė technika važinėjo naujai suformuotu kelių jų interesais. Naujas kelias įrengtas ne urbanizuotoje vietovėje, esant permainingam reljefui, esant sudėtingoms geologinėms sąlygoms su pasitaikančiomis paviršinio ir gruntinio vandens susikaupimo vietomis, dėl to neatmestina galimybė, jog vietomis gali deformuotis, o tam išvengti reikalinga nuolatinė kelio priežiūra, jo būklės atstatymas, ypač po intensyvaus važinėjimo juo sunkiu transportu bei traktoriais. Skolininkė nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.114 straipsnio nuostatas, jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, skolininkė teigia, kad Neįvykdymo aktas neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl prašo Teismo sprendime nurodytų pasekmių netaikyti.
Teismo posėdyje skolininkė D. U. papildomai paaiškino, kad ji pati nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki vykdomojo rašto išdavimo keliu nesinaudojo, vėliau yra važiavusi tik tam, kad padarytų vėžes, nes kelias nenaudojamas apauga žole, kitos būtinybės ji važiuoti keliu neturi. Nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. (vykdomojo rašto išdavimo) jokių pretenzijų dėl kelio kokybės ji nebuvo sulaukusi. Kartu su išieškotoju R. P. ji prie kelio nėra susitikę jo apžiūrėti. Jos žiniomis, keliu niekas nesinaudoja, gal du kartus per metus pravažiavo kitų asmenų traktorius pievų šienauti. R. M. 2022 m. birželio mėnesį traktoriumi važiavo šienauti pievų kituose žemės sklypuose. Pažymėjo, kad servituto turėtojai, R. P. kelio niekada nei šienavo, nei prižiūrėjo, sniego nevalė. Ji neginčija, kad kelias yra pievoje, todėl jo danga yra gruntas. Buvo atliktas kelio frezavimas, panaikintos šaknys ir išlyginta. Ji pati kelią šienavo du kartus. Servitutas yra vieta, kelio ruožas ir į kelio sampratą nepatenka. Kelias turi būti 8 metrų pločio, jos žemės sklype jokio inžinerinio įrenginio nėra registruota. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje yra nuotraukų, kuriose fiksuotas net ne servitutinis kelias, o pateiktoje eksperto konsultacinėje išvadoje vertintas trečios kategorijos kelias. Žiemą matė, kad ant kelio buvo sunkiasvorio transporto išmuštos vėžės. Jos manymu, ji neturi rūpintis kelio nuvalymu žiemą. Siekdama, kad miškovežiai nesuniokotų kelio, ji kreipėsi į policiją dėl kelio ženklo, ribojančio transporto priemonių svorį. Atvažiavę pareigūnai į vietą, rekomendavo pastatyti tokį ženklą, jie pravažiavo keliu, jokių pretenzijų neišreiškė. Taip pat buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kuomet keliu buvo pravažiuota, tuo metu po nakties buvo apšerkšnijusi danga, sniego nebuvo, gal buvo kažkiek šlapdribos.
Teismo posėdyje skolininkės atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius papildomai paaiškino, kad Neįvykdymo aktas surašytas nepagrįstai. Atstovo teigimu, ne skolininkės kaltė, kad antstolė, atvykusi į vietos apžiūrą, nepamatė to, ką tikėjosi pamatyti. Atstovo teigimu, skolininkė D. U. negali būti atsakinga už kelio priežiūrą. Akivaizdu, kad po kelio įrengimo praėjus tiek laiko, keliu niekam nesinaudojant, kelio tikrasis vaizdas buvo kitoks nei įrengimo metu. Pažymėjo, kad antstolė neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo tuomet, kuomet D. U. pateikė reikalavimą įvykdyti Teismo sprendimą, o tą padarė pačiu netinkamiausiu laiku, t. y. 2023 metų kovo mėnesį, praėjus beveik metams po kelio įrengimo. Bylos duomenys patvirtina, kad keliu pravažiuoja automobiliai. Teismo sprendimas buvo iš esmės įvykdytas, tačiau po metų situacija yra pasikeitusi. Išieškotojas R. P. turėjo rūpintis keliu, kad jo būklė išliktų tokia, koks jis buvo įrengtas. Šiuo atveju dėl paties servituto turėtojo kelio būklė pablogėjo. Prašė netenkinti Teismo sprendime nurodytų neįvykdymo pasekmių ir priteisti skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su Neįvykdymo aktu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išieškotojas R. P. paaiškino, kad skolininkė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kelias yra įrengtas pagal MB „GeoMatininkas“ planą. Skolininkės pateiktas darbų priėmimo – perdavimo aktas apie kelio frezavimą ir lyginimą nepatvirtina, kurioje vietoje šie darbai buvo atlikti. Jis pats keliu iki vykdomojo rašto išdavimo nesinaudojo, pirmą kartą jo sesuo buvo nuvažiavusi 2022 m. lapkričio mėnesį. Prieš tai giminės buvo užsakę nušienauti pievą, daugiau jis apie kelio naudojimąsi nežino, nes gyvena užsienyje. Pirmą kartą jis prie kelio buvo 2023 m. rugpjūčio 26 d. Prieš vykdomojo rašto išdavimą jo sesuo nuvyko į vietą pažiūrėti kelio, ta vieta nesiskyrė nuo 2020 metais buvusios padėties, todėl buvo kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2022 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas nurodo tik tai, kad pieva buvo lyginta, frezuota. Taip pat, priėmimo - perdavimo akte darbų atitikimas MB „GeoMatininkas“ paruoštam planui nėra fiksuotas, nėra pateikti darbų vietos brėžiniai, apie kelio žymėjimą sklypo reljefe (medinius kuoliukus) neužsimenama, nėra darbų koordinačių fiksavimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F-11-22-136 atliktas tik 2022 m. gruodžio 8 d. Protokole užfiksuota apsnigta pieva su provėžomis, kelio nesimato, nėra matoma, ar visame maršrute važiuota vieta, kurioje turėtų būti kelias, koordinatės nebuvo fiksuotos, kelio įrengimo kokybė nebuvo tirta. Kelio vieta savo išvaizda nesiskiria nuo aplinkinės pievos, ji nėra pažymėta.
2022 m. gruodžio 25 d. R. M. paaiškinime nurodoma, kad jis 2022 m. birželio mėn. važiavo šienauti pievos. Pažymi, kad R. M. važiavo vidutinio dydžio traktoriumi, sausu metų laiku ir vis vien paliko gilias provėžas. 2022 m. lapkričio 2 d. servitutas neatrodė įrengtas, prasta būklė buvo akivaizdi, jo kokybė atrodė net prastesnė nei fiksuota 2020 m., t. y. prieš D. U. galimai atliekant kelio įrengimo darbus. Kelio dalyje yra luoma, kurioje kaupiasi atmosferinių kritulių vanduo visais metų laikais (MB „GeoMatininkas“ plane tarp 45 ir 48 taškų). Šioje vietoje nėra įrengta jokia perlaida ar drenažas, kelias nėra pakeltas aukščiau aplinkinės luomos lygio, todėl gruntas yra prisisunkęs vandens, kas šią vietą drėgnu metų laiku daro nepravažiuojamą bet kokia transporto priemone, o esant didesniam kritulių kiekiui - ir nepraeinama. D. U. kelio neįrengimą bando pateisinti kaip nusidėvėjimą ir nepriežiūrą. Kelio pagrindas ir danga nebuvo tinkamai įrengti važiuoti visomis transporto priemonėmis (žemės ūkio technika), toliau naudojant deformuotųsi dar daugiau, o tai stipriai neatitinka minimalių naudojimo laikotarpio ir atsparumo reikalavimų keliams. D. U. buvo įpareigota kelią įrengti tinkamai, kad juo būtų galima naudotis visomis transporto priemonėmis, nereikalauti remontuoti kelią, kol jis nėra tinkamai įrengtas. Šiuo metu kelio vietoje yra aplinkinės pievos lygyje išlygintas molingas dirvožemis su augaline danga (vietomis - puriu humusiniu sluoksniu), kas neatitinka kelio apibrėžimo, nėra reikiamų kelio elementų (sankasos, pagrindo, dangos), paviršius deformuojasi. Servituto vieta dar iki kelio įrengimo darbų nepilnai atitiko MB „GeoMatininkas“ planą. Kelias nėra įrengtas, todėl jo tinkamu įrengimu turi rūpintis D. U.. D. U. minima Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus rekomendacija tik patvirtina, kad servitutiniu keliu galima naudotis įvairiomis transporto priemonėmis, įskaitant ir žemės ūkio techniką. Rekomendacija apriboti transporto priemonių svorį iki 3.5 t. nėra išsami, pasiūlyta vizualiai įvertinus kelią, jo galimus naudotojus, bet neužtikrina visų galimų kelio naudotojų teisių. Toks žemas transporto priemonių masės apribojimas pažeistų gretimų sklypų savininkų teises naudoti savo žemės ūkio ir miško paskirties sklypus pagal paskirtį, t. y. - užsiimti žemės ir miškų ūkiu. D. U. objektyvių kelio įrengimo ir pakankamos kokybės įrodymų, jo vietos ir koordinačių atitikimo MB „GeoMatininkas“ paruoštam planui ar eksperto išvados, pagrindžiančios tinkamą kelio įrengimą, nepateikė.
Atsisakytina taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes.
Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį nurodo sprendime dėl ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 (Teismo sprendimas) nutarta pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61450-62-11458 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,08 ha dydžio kelio servitutą „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir D. U. priklausančiame žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 40S-26 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,01 ha dydžio kelio servitutą – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį), nustatant servitutą naujai - kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio, įpareigojant D. U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį, o jo neįrengimo atveju nustatyta, jog D. U. skiriama bauda - po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną (vykdomosios b. l. 32-44).
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai Teismo sprendimo pagrindu 2022 m. lapkričio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-133-335/2021 (Nr. e2A-522-755/2021) (Vykdomasis raštas) (vykdomosios b. l. 11-12), kurį antstolė Aistė Mikulėnienė 2022 m. lapkričio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti (vykdomosios b. l. 14-15).
2022 m. lapkričio 25 d. antstolė Aistė Mikulėnienė surašė raginimą per 10 dienų įvykdyti Teismo sprendimą, raginimas skolininkei D. U. įteiktas 2022 m. gruodžio 2 d. (vykdomosios b. l. 21-22, 23).
Antstolė Aistė Mikulėnienė pateikė teismui 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-104-24486 (Neįvykdymo aktas), surašytą vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17076 (vykdomoji byla), konstatavusi, kad Teismo sprendimas nėra įvykdytas.
Skolininkė D. U. prašo netaikyti Teismo sprendime nurodytų pasekmių, nes, jos teigimu ir pateiktais įrodymais, Teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. servitutinis kelias įrengtas taip, kad juo galima naudotis pagal servituto paskirtį. Tuo tarpu išieškotojas R. P. įrodinėja priešingai, kad servitutinis kelias įrengtas netinkamai, nurodo, kad skolininkė D. U. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kelias yra įrengtas pagal MB „GeoMatininkas“ planą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad tarp skolininkės D. U. ir išieškotojo R. P. nuo pat Vykdomojo rašto išdavimo dienos (2022 m. lapkričio 14 d.) vyksta ginčas dėl fakto, ar servitutinis kelias įrengtas tinkamai. Tiek skolininkė, tiek išieškotojas teikė antstolei įvairius įrodymus savo nurodomoms aplinkybėms patvirtinti.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.
Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
Teismo sprendimo neįvykdymo faktas visų pirma yra įrodinėjamas antstolio surašytu aktu. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo faktą. Teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, turi patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybes. Tačiau kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis.
Nagrinėjamu atveju byloje kilus ginčui dėl servitutinio kelio įrengimo tinkamumo (kokybės), teismo vertinimu, būtina atsižvelgti, koks yra Teismo sprendimo įpareigojimo turinys. Vien formalaus teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymo vertinimo nepakanka siekiant nustatyti, ar Teismo sprendimas ne(įvykdytas). Teismas konstatuoja, kad aplinkybės, kurios buvo nustatytos Teismo sprendime sprendžiant ginčą dėl servituto nustatymo, vertintinos kaip reikšmingos nustatant Teismo sprendimo (ne)įvykdymo faktą.
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad nustatant servitutą 2002 ir 2010 metais nebuvo konkretizuota, kokiomis priemonėmis keliu bus galima važiuoti. Dėl pasakyto, pakeistasis servitutas nekonkretizuojamas, nustatant, kad keliu turi būti galima važiuoti, kaip prašo ieškovas (šioje byloje išieškotojas), tik lengvosiomis transporto priemonės, bet sykiu atkreipiamas dėmesys, kad tokiomis transporto priemonėmis turi būti galima pravažiuoti“ (Teismo sprendimo 31 punktas). „Nusprendus dėl naujos servituto kelio vietos, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei nepasisakoma, nes tokių pasiūlymų šalys ieškinyje nepateikė. Nors ieškovo atstovė teismo posėdyje teigė, jog servituto kelias buvo apie 1995 metus žvyruotas, bet patikimų to įrodymų nepateikta. Iš ortofoto medžiagos nematyti, jog žvyro danga būtų įžvelgiama, negalima spręsti, jog iki kūdros įrengimo (maždaug po 20 metų) tokia danga dar buvo išlikusi, tad įrengimo metu buvo sunaikinta. Nėra duomenų, jog esamas servituto kelias būtų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Statybos įstatymą ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui“ (Teismo sprendimo 32 punktas). „Nurodymas įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog, esant būtinumui, turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu jis būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas“ (Teismo sprendimo 33 punktas).
Nors Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad D. U. įpareigojama įrengti servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį, tačiau Teismo sprendimo motyvuose iš esmės atskleista nustatyto servituto paskirtis ir, nors nedetaliai, pasisakyta dėl jo kokybinių reikalavimų. Įvertinus Teismo sprendimo motyvus matyti, kad skolininkė D. U. nebuvo įpareigota įrengti konkretizuotą kelio servitutą, pagrindinis reikalavimas įrengtinam keliui – kad juo galėtų pravažiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei Teismo sprendime nebuvo pasisakyta. Pažymėtina, jog Teismo sprendime nebuvo konstatuota ir tai, kad anksčiau buvęs servitutinis kelias būtų buvęs žvyruotas. Nagrinėjamai bylai svarbu pažymėti ir tai, kad pačiame Teismo sprendime yra akcentuota, kad D. U. nėra įpareigojama atlikti darbus taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog, tik esant būtinumui, turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu kelias būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skolininkė D. U. buvo įpareigota įrengti kelio servitutą kokybės prasme lygiavertį buvusiajam, tačiau kitoje vietoje. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, nurodoma įrengti 4 metrų pločio servitutą, šiame plane daugiau kokybinių reikalavimų nėra nurodoma.
Nagrinėjamu atveju antstolė Neįvykdymo aktą grindžia 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu. Iš šio apžiūros akto matyti, kad antstolė 2023 m. kovo 30 d. nuvyko patikrinti Vykdomojo rašto vykdymą. Turto apžiūros akte nurodoma, kad „vieta, kurioje turi būti kelias, yra pievoje. Kelio vieta apaugusi žole, vietomis matyti transporto priemonių vėžės. Vieta, kurioje turi būti kelias, aukščio atžvilgiu yra viename lygyje kelio pločio atžvilgiu. Einant keliu, keliose vietose matyti įkalti kuoliukai, tarp kurių yra 4 metrų plotis. Apžiūros metu kelio vieta pravažiavo lengvoji transporto priemonė. Kelio vietoje šalikelės nematyti“ (vykdomosios b. l. 133-134).
Antstolė Neįvykdymo akte remiasi ir MB „Inspectus“ parengta 2023 m. gegužės 11 d. Konsultacine eksperto išvada Nr. 23-05/01-01 (toliau – Konsultacinė išvada). Susipažinus su Konsultacinės išvados turiniu matyti, kad ji rengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Statybos techniniais reglamentais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, kitais specialiaisiais teisės aktais. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad tyrimo tikslas – apžiūrėti inžinerinį statinį, susisiekimo komunikacijų, - servitutinį kelią, nustatyti servitutinio kelio elementų, konstrukcijų būklę ar galima tinkama, racionali ir ekonomiška eksploatacija, t. y. ar inžinerinis statinys atitiks Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad statinys per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį turi atitikti esminius statinio reikalavimus, numatytus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 bei Statybos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad inžinerinis statinys – servitutinis kelias (kurį nagrinėjamu atveju įpareigota įrengti skolininkė) pagal teisės aktus priskiriamas vietinės reikšmės (IIIv) keliui, tačiau teisės aktų keliamų reikalavimų tokiam keliui neatitinka (vykdomosios b. l. 186-213). Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad Teismo sprendime pažymėta, kad nėra duomenų, jog anksčiau buvęs servituto kelias būtų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Statybos įstatymą ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui, todėl nurodymas D. U. įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog pateikta Konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas Neįvykdymo aktą pagrįsti, nes Teismo sprendimu D. U. nebuvo įpareigota įrengti inžinerinio statinio, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, priešingai, Teismo sprendime kaip tik pažymėta, kad toks reikalavimas nekeliamas. Teismo vertinimu, Konsultacinės išvados vertinimas šioje situacijoje būtų neteisingas ir neteisėtas, nes iš skolininkės būtų reikalaujama daugiau, nei Teismo sprendimu ji buvo įpareigota. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Konsultacinėje išvadoje pateiktos fotonuotraukos yra prieštaringos, jose fiksuota ne tik servitutinio kelio vietos.
Teismo posėdžio metu skolininkė D. U. nurodė, kad dalis Konsultacinėje išvadoje pateiktų nuotraukų yra ne servitutinio kelio vieta. Teismo posėdžio metu antstolės paprašius pakomentuoti Konsultacinėje išvadoje esančias nuotraukas, ji nurodė, kad Konsultacinės išvados 5 lapo viršuje esančios nuotraukos ji pakomentuoti negali. Skolininkės D. U. teigimu, šioje nuotraukoje fiksuota ne jos sodyba. Išieškotojas R. P. nurodė, kad šioje nuotraukoje užfiksuota vandens sankaupa, kuri daro įtaką keliui. Antstolė taip pat negalėjo atsakyti, ar Konsultacinės išvados 5 lapo apačioje esanti nuotrauka yra servitutinio kelio vietos fragmentas (vykdomosios b. l. 209). Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotinas Konsultacinėje išvadoje vaizduojamų nuotraukų ir servitutinio kelio vietos neatitikimo faktas, kas verčia abejoti Konsultacinės išvados įrodomąja verte ir jos patikimumo aspektu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Konsultacine išvada negali būti grindžiamas Neįvykdymo aktas, teismas kritiškai vertina šį įrodymą ir juo nesivadovauja, nes Konsultacinė išvada yra neobjektyvi ir neadekvati nagrinėjamai situacijai (šiuo atveju nepagrįstai vertintas servitutinio kelio reikalavimų atitikimas konkretiems, specialiems teisės aktams, nes tokie reikalavimai Teismo sprendimu keliui nebuvo keliami, be to, nepagrįstai kelias priskirtas vietinės reikšmės (IIIv) keliui).
Taigi nagrinėjamu atveju objektyviais ir patikimais negalima laikyti dviejų iš antstolės Neįvykdymo aktą grindžiančių įrodymų, t. y. Konsultacinės išvados ir fotonuotraukų. Tuo tarpu įvertinus 2023 m. kovo 30 d. apžiūros metu nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus antstolės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, suinteresuoto asmens R. P. paaiškinimus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad keliu negali pravažiuoti lengvosios transporto priemonės. Kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, kad keliu gali pravažiuoti transporto priemonės. Teismas pažymi ir tai, kad D. U. teigimu, kelias buvo įrengtas 2022 m. gegužės 10 d. Tuo tarpu Vykdomasis raštas išduotas 2022 m. lapkričio 14 d., o antstolės vieta faktiškai apžiūrėta tik 2023 m. kovo 30 d. Todėl teismas sutinka su skolininkės argumentais, kad ji negali būti atsakinga už kelio priežiūrą. Teismo vertinimu, nepaneigta skolininkės versija, kad po kelio įrengimo praėjus tiek laiko, keliu niekam nesinaudojant, kelio tikrasis vaizdas 2023 m. kovo 30 d. buvo kitoks nei įrengimo metu.
Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Minėta, kad teismo sprendimo neįvykdymo faktas visų pirma yra įrodinėjamas antstolio surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, kurį antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų apie Teismo sprendimo neįvykdymą, Neįvykdymo akte remiamasi abejotinais, nepatikimais įrodymais (Konsultacinė išvada, fotonuotraukos). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad servitutinis kelias tiek antstolės, tiek išieškotojo traktuotas (jo turinys ir kokybiniai reikalavimai suprasti) ne taip, kaip jį nustatė Teismo sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Neįvykdymo aktas nepagrįstas objektyviais, patikimais duomenimis, todėl jo pagrindu teismas negali daryti išvados, kad Teismo sprendimas yra neįvykdytas ir taikyti jame nurodytas pasekmes, todėl Teismo sprendime nurodytas pasekmes atsisakytina taikyti.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, teismo vertinimu, šioje situacijoje nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Suinteresuoto asmens (skolininkės) D. U. atstovas pateikė prašymą priteisti jos patirtas 290,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, be kita ko, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Tačiau tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
Nors šioje byloje atsisakytina taikyti Teismo sprendime nurodytas pasekmes konstatavus Neįvykdymo akto nepagrįstumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta antstolės piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą fakto. Atsižvelgiant į tai, bei nurodytą teisinį reglamentavimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (priteisimo iš antstolės), netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 2, 6 dalimis,
nutaria:
Atsisakyti D. U. taikyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021, nurodytas pasekmes.
Netenkinti suinteresuoto asmens (skolininkės) D. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0104/22/17076.
Nutarties nuorašą siųsti antstolei, suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.