Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Iš byloje esančių Mirties įrašų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. S., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. S. Santuokos liudijimo duomenimis, pareiškėjos tėvai V. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Bylos duomenimis, pareiškėjos tėvai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, tai yra pareiškėjos T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, p. 12-14; 10).

8. Byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenims, santuokos metu, 2021-03-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pareiškėjos tėvas V. S. įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Namų valda yra 0.3235 ha žemės plote, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Įregistravimo pagrindas 2022-09-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo 2022-09-24.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus mamai, tėvas V. S. liko namų valdoje gyventi vienas. Su juo dažnai kalbėdavosi telefonu, siųsdavo jam pinigus, kurie padėtų jam pačiam išsilaikyti ir išlaikyti namų valdą. Tėvų sodyboje lankydavosi ir iki šiol lankosi pareiškėjos vaikai, dukra E. V. ir sūnus S. V. Pati pareiškėja teigia, kad po mamos mirties ji ne tik kalbėdavosi telefonu su tėvu, bet ir dažnai ten nuvykdavo, gamindavo maistą tėvui, valydavo namus, tvarkydavo aplinką, apmokėdavo už elektros energiją. (Duomenys neskelbtini) mirus tėvui ji išvyko gyventi į Angliją. Prieš išvykdama į Angliją ji 2023 m. gegužės 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės 8-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo V. S. mirties. Būnant jai Anglijoje, jos prašymu, tėvų sodybą prižiūrėjo kaimynas. 2024-09-17 iki 2025-04-30 namo sodybą prižiūrėjo jos dukra E. Artimiausiu metu į sodybą prižiūrėti atvyks ir ji pati.

11. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po motinos mirties rūpinosi ne tik savo namo dalimi, bet visu namu, t. y. mokėjo mokesčius, ir pan., taip pat rūpinasi kitu likusiu turtu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o ji, kaip įstatyminė įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

12. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjos pateikti duomenys dėl mokėjimo už el. energiją (el. b. failas 1, p. 20-21; 28-32). Darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu yra atlikusi aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į po motinos mirties likusį paveldimą turtą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad T. V. palikimą, atsiradusį po palikėjos V. S. mirties, priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. V. priėmė palikimą po motinos V. S. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

15. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.