Šiaulių apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų, reiškiančių savarankišką reikalavimą, E. A., L. K., A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-258-496/2021 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, E. A., A. J., L. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų E. A., L. K., A. J. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Byloje kilo ginčas dėl pirmos eilės įpėdinių teisės paveldėti mirusio tėvo turtą, kai yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė apeliantų E. A., L. K., A. J. tėvas J. J. ir po jo mirties liko palikimas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį apeliantai pretenduoja kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Apeliantų tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

Dėl praleisto termino palikimui priimti

24. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

25. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

26. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

28. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

29. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantai neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jų pareiškimą atmetė. Apeliantai prašo atnaujinti terminą mirusio tėvo J. J. palikimui priimti, nes jų tėvai buvo išsiskyrę, jie mažai bendravo su tėvu ir nežinojo, kad po tėvo mirties yra likęs jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, o dėl nepakankamų teisinių žinių nepasidomėjo, ar po tėvo mirties liko jo turėto turto. Apie mirusio tėvo palikimą sužinojo gavęs iš teismo pareiškėjo R. B. pareiškimą, kuriuo jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po dėdės J. J. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Tačiau atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, kad nagrinėjant ginčus, kiekvienu atveju individualiai įvertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą. Sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės, vertinant jas individualiai, tam tikrais atvejais gali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Todėl laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Šiuo atveju vertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą.

32. Atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tik nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.

33. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

34. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad kiti asmenys (įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai) mirusio J. J. palikimo nėra priėmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo R. B. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po dėdės J. J. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir pareiškėjas šioje dalyje sprendimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų interesai, kadangi nei valstybė, nei kiti asmenys nėra priėmę mirusiojo J. J. palikimo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos duomenis nustatė, kad J. J. 1994 m. lapkričio 18 d. testamentu R. B. paliko neegzistuojantį turtą – žemės sklypą, kuris priklausys atstačius nuosavybės teisę, esantį (duomenys neskelbtini).

35. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, individualiai įvertinant praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, terminą praleidusių įpėdinių elgesį sužinojus apie palikimą, teismas pažymi, kad sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės, gali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Vertintinas ir laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, šiuo atveju vertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą.

36. Nagrinėjamu atveju apeliantai neneigia aplinkybės, kad jiems buvo žinoma apie tėvo mirtį, apeliantai mirus tėvui buvo apie trisdešimties metų amžiaus ir turėjo gyvenimiškos patirties, tačiau byloje nepaneigtas faktas, jog apeliantams nebuvo žinoma apie tėvo valdomą turtą, apie testamento turinį ar galimą testamentinį įpėdinį. Byloje nustatyta, jog tokių aplinkybių pareiškėjas neatskleidė pirmos eilės įpėdiniams per palikimo priėmimo laiką. Apeliantai teigia, kad jie apie egzistuojantį tėvo palikimą sužinojo šioje byloje gavę iš teismo procesinius dokumentus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. spalio 8 d., apeliantėms E. A., L. K. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 10 d., o apeliantui A. J. – 2020 m. spalio 12 d. Apeliantai sužinoję apie egzistuojantį mirusio tėvo palikimą, buvo pakankamai rūpestingi ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami paveldėti mirusio tėvo turtą, t. y. šioje byloje pateikė teismui ne tik atsiliepimą į pareiškėjo R. B. pareiškimą, bet ir patys kreipėsi į teismą savarankišku reikalavimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad apeliantų tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kai apeliantai buvo nepilnamečiai, o nutraukus santuoką tėvas su savo vaikais beveik nebendravo. Šią aplinkybę, kad J. J. su savo vaikais mažai bendravo patvirtino ne tik patys apeliantai, bet ir pareiškėjas R. B.. Akivaizdu, kad J. J. mažai bendraujant su savo vaikais, jie negalėjo žinoti apie tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad apeliantai trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, trukdžiusių jiems laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

38. Faktas, kad apeliantai šioje byloje gavę procesinius dokumentus ir sužinoję apie egzistuojantį mirusio tėvo palikimą operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą su savarankišku reikalavimu, įrodo buvus apeliantų valiai priimti palikimą, tačiau dėl nežinojimo apie egzistuojantį tėvui priklausantį turtą buvo apribota apeliantų galimybė aktyviai pasinaudoti savo teisėmis paveldėti mirusio tėvo turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliantų tėvo mirties datą, laiką, kada apeliantams tapo žinoma apie jų tėvo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ilgą laiko tarpą tarp šių įvykių, sprendžia, kad apeliantai dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo savo vardu po jų tėvo J. J. mirties. Spręstina, kad pateisinamos priežastys trukdė apeliantams laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą, bet ir sąlygojo gana ilgą terminą iki kreipimosi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pažeistų jų teisių gynimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog J. J. testamentu paliktas pareiškėjui R. B. nekilnojamasis turtas neegzistuoja, darytina išvada, jog nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Teismas sprendžia, kad apeliantų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų (kitų suinteresuotų asmenų), kurių teises bei pareigas galimai paveiktų toks termino atnaujinimas interesų balansas, lemia būtinybę suinteresuotų asmenų, reiškiančių savarankišką reikalavimą, E. A., L. K., A. J. pareiškimą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Atnaujinus terminą palikimui priimti, apeliantai galės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų po tėvo mirties gavimo ir įgyvendinti savo teises.

40. Apeliantai apie mirusio tėvo palikimą dėl objektyvių priežasčių sužinojo tik gavę iš teismo procesinius dokumentus, t. y, 2020 m. spalio mėnesį, todėl įvertinant tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantų (suinteresuotų asmenų) nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nepagrįstai neatnaujino termino palikimui priimti.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė bylą, todėl apeliantų apeliacinis skundas tenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimas dalyje dėl suinteresuotų asmenų E. A., L. K., A. J. savarankiško reikalavimo naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – suinteresuotų asmenų, reiškiančių savarankišką reikalavimą, prašymas tenkinamas ir atnaujinamas suinteresuotiems asmenims L. K., A. J., E. A. praleistas įstatymo nustatytas terminas tėvo J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui po jo mirties priimti trims mėnesiams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

42. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti, kad jis faktiniu valdymu priėmė J. J. palikimą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. ir pareiškėjo mama P. B. buvo brolis ir sesuo, o suinteresuoti asmenys, reiškiantys savarankišką reikalavimą, su tokiais pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Teismas, atsivilgdamas į tai, kad bylos šalių pareikšti reikalavimai yra savarankiški, daro išvadą, jog nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 443 straipsnio 6 dalies reglamentavimo, todėl bylos šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

44. Teismas iš pareiškėjo R. B. valstybei priteisia 10,22 ct procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, šalis palieka prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnis, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, E. A., L. K., A. J. reikalavimo termino palikimui priimti atnaujinimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.

Suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, E. A., L. K., A. J. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankišką reikalavimą, E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) terminą tėvo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti trims mėnesiams.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo R. B. pareiškimas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,22 Eur (dešimties eurų 22 ct) bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme) išlaidas valstybei.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.