Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir I. M. (I. M.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-9736-647/2019 (Nr. e2-1090-647/2020) dėl I. M. iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. M. ir I. M. (I. M.) (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstolei Brigitai Palavinskienei, antstoliui Daliui Traigiui ir uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vadybos ir psichologijos institutas“, kurį patikslinę prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019 (Nr. e2-1090-647/2020) dėl I. M. iškeldinimo; pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 20 d. turto pirkimo iš varžytinių aktą Nr. S-274017 bei 2019 m. kovo 20 d. perdavimo aktą, kaip realizuotą pažeidžiant 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir apgaulingai įvykdytą; taikyti restituciją; sustabdyti vykdomąją bylą.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. 2022 m. kovo 23 d. nutartimi nustatytas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai 2022 m. kovo 29 d. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė ieškovų M. M. ir I. M. patikslintą ieškinį dėl 2019 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S–274017 ir 2019 m. kovo 3 d. perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; ieškovų reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019 dėl I. M. iškeldinimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui; išaiškino ieškovams, kad dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje turi kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

4. Teismas pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, todėl ieškovai dėl proceso atnaujinimo turi kreiptis į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Ieškovų reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-9736-647/2019 dėl I. M. iškeldinimo teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovai atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jų reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019.

6.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas įpareigojo ieškovus kreiptis su ieškiniu dėl 2019 m. vasario 14 d. varžytynių ir 2019 m. kovo 20 d. akto pripažinimo negaliojančiais, antstolių veiksmų sustabdymo bei restitucijos taikymo į Vilniaus apygardos teismą. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš varžytynėse neteisėtai parduotų patalpų.

7. Atsiliepimu į ieškovų atskiruosius skundus atsakovas antstolis Dalius Traigys prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, laikydamasis civilinio proceso teisės normų nustatytos tvarkos, motyvuotai atsisakė priimti ieškovų reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-9736-647/2019 dėl I. M. iškeldinimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

9. Atsiliepimu į ieškovų atskiruosius skundus atsakovė antstolė Brigita Palavinskienė prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas ieškovų reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl iškeldinimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje padavimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, reikalavimą – prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019 dėl I. M. iškeldinimo – atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas išaiškino ieškovams, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, todėl ieškovai dėl proceso atnaujinimo turi kreiptis į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismą.

14. Atskiruosiuose skunduose apeliantai (ieškovai) kelia klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019 dėl I. M. iškeldinimo teismingumo. Teigia, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9736-647/2019 turi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, ieškovus į šį teismą nukreipė Vilniaus regiono apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų (ieškovų) atskiruosiuose skunduose išdėstyta pozicija.

15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.

16. Lietuvos teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinta, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, 2022 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-269-302/2022, kt.).

17. Teisės kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynimo įgyvendinimo tvarka reglamentuojama CPK, kuriame, be kita ko, nustatytos skirtingo pobūdžio bylų teismingumo taisyklės (pvz., CPK 25-33 straipsniai), atitinkamų teismui paduodamų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai (pvz., CPK 111, 135 straipsniai). Proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei taikymo išimtinumas lemia ir specialias teisės pasinaudoti šiuo institutu taisykles, kurios nustatytos CPK XVIII skyriuje (365-374 straipsniai), tarp jų – ir specialią prašymo atnaujinti procesą padavimo tvarką, specialius prašymo atnaujinti procesą turiniui keliamus reikalavimus.

18. Pagal CPK 367 straipsnio, reglamentuojančio prašymų atnaujinti procesą pateikimą, nuostatas, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ar 10 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (1 dalis); jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (2 dalis); jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (3 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti (4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) siekia paduoti prašymą atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 (ankstesnis šios bylos Nr. e2- e2-9736-647/2019), užbaigtoje įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 11 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta atsakovą I. M. (I. M.) iškeldinti iš ieškovei UAB „Vadybos ir psichologijos institutas“ nuosavybės teise priklausančio turto komplekso. Apeliantai (ieškovai) nenurodė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti, kad jų prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 8 ar 10 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 367 straipsnio 3 dalimi, visiškai pagrįstai nurodė apeliantams su tokiu prašymu kreiptis į civilinę bylą Nr. e2-1090-647/2020 (ankstesnis šios bylos Nr. e2- e2-9736-647/2019) dėl iškeldinimo išnagrinėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismą, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl varžytynių ir turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Apeliantai (ieškovai) teisingai pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartyje jiems nurodė, jog su ieškiniu, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2019 m. vasario 14 d. varžytynes ir 2019 m. kovo 20 d. aktą bei taikyti restituciją, jie turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Būtent šie ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai yra priimti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ir yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Tuo tarpu ieškovų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-9736-647/2019) apskųsta nutarties dalimi pagrįstai atsisakyta priimti (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punktą). Esant aptartoms aplinkybėms, apeliantų (ieškovų) teiginys, kad jų reikalavimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismas atsisakė priimti kaip neteismingą ir nukreipė į Vilniaus apygardos teismą, yra nepagrįstas.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų (ieškovų) vardu prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-9736-647/2019) buvo teiktas tinkamam teismui, tačiau šį prašymą teismas atsisakė priimti konstatavęs, jog jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-1635-341/2022). Šis atsisakymas neužkerta kelio apeliantams iš naujo kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismą su įstatymo nustatytos formos ir turinio reikalavimus atitinkančiu prašymu dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-9736-647/2019) atnaujinimo.

22. Apeliantams (ieškovams) išaiškintina, kad, be bendrųjų procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), prašymui atnaujinti procesą keliami ir specialieji, įtvirtinti CPK 369 straipsnyje. Dėl to apeliantai, siekdami proceso civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 atnaujinimo, privalo pateikti teismui procesinį dokumentą, kuriame, be kita ko, būtų nurodytas sprendimą priėmusio teismo pavadinimas, bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, suformuluotas atitinkamas prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), taip pat dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybėmis tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojama prašymų atnaujinti procesą padavimo tvarka, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.