- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2-269-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00021-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš antstolio A. S. 550 000 Eur kompensaciją, iš jų – 300 000 Eur valstybės biudžetui. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 275 000 Eur turtinė žala už sunaikintą butą ir ten esančias materialines vertybes ir 275 000 Eur neturtinė žala už provokacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinyje nėra aiškiai (suprantamai) išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, iš jo turinio nėra galimybės identifikuoti faktinio jo pagrindo, nėra nurodytos žalos atsiradimo aplinkybių, neįrodinėjamos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos.
4. Teismas pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje ieškovas kalba apie T. Ž. ir D. Ž. interesus, tačiau ieškovas nėra pateikęs duomenų apie tai, kad atstovauja / turi teisę atstovauti šiems asmenims ar jų vardu reikšti ieškinį.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė baudžiamosios bylos, prie kurios prašo prijungti ieškinį, numerio, nepatikslino kam ji buvo iškelta ir koks teismas ją nagrinėja.
6. Teismas nurodė, kad pagal pareikštų reikalavimų sumą ieškovas turi sumokėti 6 800 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, o tai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pagrįsti teisę atstovauti kitų asmenų interesus teisme, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes ir sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas yra netekęs darbingumo, jo sveikatos būklė pablogėjusi, todėl ieškovas neturi mokėti už ieškinį žyminio mokesčio.
8.2. D. Ž. dėl sveikatos būklės negali dirbti, gyvena iš ieškovo gaunamų pajamų, todėl ieškovas turi atstovauti tiek D. Ž., tiek T. Ž. interesus, o priteistą žalos dydį ieškovas padalins šiems asmenims lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
12. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.
13. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų.
14. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.
15. Nors konkrečiu atveju ieškinys yra reiškiamas apelianto vardu, tačiau iš jo turinio nustatyta, kad apeliantas jame teigia, jog padeda T. Ž. dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Paaiškina, kad antstolis neteisėtai iškeldino T. Ž. ir D. Ž. iš buto, nesuteikdamas kito gyvenamojo ploto, dėl ko buvo patirta žala. Ieškinyje apeliantas nenurodė koks yra jo ryšys su T. Ž. ir D. Ž., kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis atstovauja šių asmenų interesus, nepateikė įrodymų apie teisę minėtų asmenų vardu reikšti ieškinį. Kadangi, kaip jau minėta, asmenys gali vesti bylas teisme tik patys ar per atstovus, kurių atstovavimo teisę pagrindžiančius įrodymus pateikia, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pagrįsti apelianto teisę atstovauti kitų asmenų interesus teisme. Pažymėtina, kad T. Ž. ir D. Ž., manydami, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ir siekdami juos ginti, gali vesti patys bylą teisme, tačiau pateiktas ieškinys pasirašytas tik apelianto, kuris nėra tinkamai pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas minėtus asmenis įgaliotas atstovauti.
16. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad apeliantas už teikiamą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustatyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau apeliantas teigia, kad jis žyminio mokesčio mokėti neturi, nes yra netekęs darbingumo, jo sveikatos būklė pablogėjusi.
17. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
18. Nors pagal bendrąją taisyklę, teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau CPK 83 straipsnio 1 punkte išvardinti konkretūs atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.
19. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jis už ieškinį neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad reiškiamas turtinis reikalavimas, t. y. prašoma priteisti žalą, kuri kildinama iš turto praradimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Be to, akcentuotina, kad apskųstoje nutartyje ieškovui išaiškinta teisė pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio ar jo dalies atidėjimo / atleidimo nuo jo mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties kartu su šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais. Atskirojo skundo deklaratyvus argumentas, kad ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikus teismui šį prašymą, t. y. ieškovo sunkią finansinę padėtį, pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, yra pasibaigęs, šia nutartimi apeliantui nustatomas 7 dienų terminas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui, skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.