- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2-574-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00311-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. M., M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. M. (I. M.) ir M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų I. M. ir M. M. ieškinį atsakovams antstolei B. P., antstoliui D. T., uždarajai akcinei bendrovei „Vadybos ir psichologijos institutas“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. M. ir M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstolei B. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vadybos ir psichologijos institutas“ ir antstoliui D. T., prašydami pripažinti 2019 m. kovo 20 d. turto pirkimo iš varžytynių aktą Nr. S-274017 negaliojančiu; taikyti restituciją realizuotam iš varžytynių, nuosavybės teise priklausiusiam I. M. nekilnojamam turtui – 0,31 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniais statiniais, pavėsine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina – 669 000 Eur.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. T. vykdomą vykdomąją bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai turėjo pareigą pagrįsti aplinkybę, jog konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo, ieškovų iškeldinimo), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Nors ieškovai iš esmės nurodo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, restitucijos taikymas taptų nebeįmanomas, tačiau pastebėtina, jog vien tai, kad ieškovai bus iškeldinti iš ginčo turto, nereiškia, jog pablogės šio turto būklė ar sumažės vertė ir dėl šios priežasties negalės būti taikoma restitucija. Taigi, ieškovai neįrodė jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kad sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje būtų atliekami veiksmai.
5. Teismas pažymėjo, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar kai prašoma atnaujinti procesą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovai M. M. ir I. M. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Formaliai vertinus byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias aplinkybes, liko pažeistos ieškovų teisės į sąžiningą vykdymo procesą, nes iš varžytynių siūlomo parduoti turto įkainojimas neatitinka realių rinkos kainų. Už kilnojamus daiktus I. M. ir M. M. mokėjo 653 377 Eur, t. y. 1,5 kartų daugiau negu nurodyta daiktų sąraše pateiktame prie 2021 m. kovo 9 d. iškeldinimo protokolo.
6.2. Antstoliui D. T. buvo pateikti motyvuoti prieštaravimai, suvestinė dėl neatitikimo, 2021 m. kovo 9 d. iškeldinimo akto apyrašas, kuris neatitinka 2021 m. lapkričio 8 d. turto apyrašo, bei ieškovų nurodytų kainų ir kiekių.
6.3. Buvo pažeista Sprendimų vykdymo instrukcija: antstolis slepia antstolės D. P. 2019 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių protokolą; antstolis slepia antstolės D. M. 2021 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių protokolą; antstolis pats rašo, kad priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau klaidina bei nenurodo, kad šiuo metu šis klausimas yra sprendžiamas teisme; antstolis nenurodė turto bendrasavininkių (kilnojamas turtas) M. M., A. M..
6.4. Buvo pateiktas prašymas priimti motyvuotus prieštaravimus dėl kilnojamojo turto kainos nustatymo, skirti datą patikslinti bei surašyti visus kilnojamuosius daiktus, esančius objekte, sustabdyti vykdymo veiksmus, spręsti klausimą dėl suinteresuotų asmenų vykdymo procese.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime antstolis D. T. prašo atmesti ieškovų atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Iškeldinimo procedūra buvo atlikta 2021 m. kovo 9 d., todėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovams, nėra.
7.2. Atsižvelgiant į tai, kad iškeldinimo procedūra jau atlikta, ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepakeis ieškovų esamos padėties vykdomosios bylos dėl iškeldinimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovų atskirųjų skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo sprendimo įvykdymo.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos buvimo nepasisakė, ieškovai atskiruosiuose skunduose taip pat nekvestionuoja šios sąlygos buvimo. Esant tokiai situacijai, dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
11. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galimai ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
12. Vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, svarbu išanalizuoti ir pačių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų ryšį su nagrinėjama byla. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai aiškiai ir detaliai išplėtoti teismų praktikoje. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Be to, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susiję su byloje reiškiamais reikalavimais, turi būti būtinos ir realiai užtikrinančios teismo sprendimo įvykdymą.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01130. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nenurodė, kaip konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas.
14. Šioje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu reiškia du reikalavimus – pripažinti 2019 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-274017 negaliojančiu ir taikyti restituciją realizuotam iš varžytynių, I. M. nuosavybės teise priklausiusiam nekilnojamam turtui – 0,31 ha ploto žemės sklypui su jame esančiais pastatais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. įvykusiose varžytynėse UAB „Vadybos ir psichologijos institutas“ įsigijo 0,31 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, pastatą-garažą ir inžinerinius statinius-pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini). Įvykus varžytynėms antstolė B. P. 2019 m. kovo 20 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-274017. Remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu, 2021 m. kovo 9 d. buvo atlikta iškeldinimo procedūra ir vykdomajame dokumente nurodytas asmuo I. M. iškeldintas iš pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 12 d. paskelbtos kilnojamųjų daiktų, priklausančių I. M., likusių po iškeldinimo procedūros, varžytynės. 2022 m. vasario 1 d. varžytynės baigtos, paskelbus laimėtoją.
15. Taigi, pagrindiniai vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01130 yra atlikti (ieškovas I. M. iškeldintas, jam priklausę kilnojamieji daiktai parduoti iš varžytynių). Ieškovai nenurodo, dėl kokių kitų galimų veiksmų vykdymo procese galbūt ieškovams palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Be to, pažymėtina, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01130 yra atliekami įgyvendinant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą dėl ieškovo I. M. iškeldinimo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir, kaip nurodyta aukščiau, jau įvykdytas. Antstolio D. T. veiksmų, vykdant iškeldinimo procedūrą, teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-861/2021. Svarbu tai, kad ginčijamas varžytynių aktas priimtas ir ieškovo I. M. turto varžytynės yra įvykdytos kitoje vykdomojoje byloje – Nr. 0171/17/03881, kurioje antstolė B. P. vykdo 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-2681. Taigi, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01130 nėra niekaip susiję su šioje civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais – varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu (varžytynėse parduoto turto grąžinimu ieškovo nuosavybėn). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, restitucijos įvykdymui neturi reikšmės ieškovų (ne) gyvenimo ginčo objekte faktas.
16. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) tiek vykdomoji byla Nr. 0171/17/03881, tiek vykdomoji byla Nr. 0241/20/01130 yra užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas jose būtų ir objektyviai neįmanomas.
17. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog prašomomis taikyti byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, taip pat, kad jos yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančias aktualias CPK teisės normas bei teismų praktiką. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.