Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A., žinodamas apie 2016 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo ir 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimus, kuriais priteistas išlaikymas sūnui M. A., gimusiam 2008 m., ir dukrai M. A., gimusiai 2009 m., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki 2021 m. gegužės 17 d. po 90 eurų, nuo 2021 m. gegužės 17 d. po 150 eurų ir nuo 2021 m. kovo 8 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus M. A. ir dukros M. A. pilnametystės, nemokėjo teismo priteistų lėšų sūnaus ir dukters išlaikymui laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2021 m. sausio 4 d., nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. spalio 20 d., nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d., nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir tokiu būdu tyčia vengė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, neteikė kitos būtinos materialios paramos nukentėjusiesiems M. A. ir M. A..

Kaltinamasis T. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2003 metais jis susipažino su V. S., su kuria susituokę nebuvo, ir su ja susilaukė dviejų vaikų – M., gimusio 2008 m., ir M., gimusios 2009 m. Kartu su sugyventine V. S. pragyveno iki maždaug 2018 metų vasaros, tikslios datos neprisimena. Sugyventinė, dar jiems kartu gyvenant, 2016 metais kreipėsi į teismą ir prisiteisė alimentus abiejų vaikų išlaikymui. Tikslios alimentų sumos, kokią kas mėnesį turėjo sumokėti, dabar neprisimena. Jis, kiek pamena, tuo metu niekur nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo. Dėl kokios priežasties nesiregistravo, dabar nepamena. Po išsiskyrimo su sugyventine V. S. retai atvažiuodavo pas vaikus, atveždavo kokią smulkmeną, yra sugyventinei davęs 50 eurų, kuriuos buvo užsidirbęs iš atsitiktinių darbų. Jokių raštų nesusirašė su sugyventine, kad jai davė pinigų vaikams išlaikyti. 2020 m. rugsėjo mėn., mirus sugyventinei V. S., jis vaikų nebelankė ir jokių išmokų jiems nemokėjo. Po sugyventinės V. S. mirties jo vaikus prižiūri ir augina vyriausia sesuo D. G. Jis D. G. jokių pinigų vaikų išlaikymui nėra mokėjęs, nors žino, kad ir ji kreipėsi į teismą dėl alimentų vaikams, kurie buvo priteisti. Jis dirbo UAB „K.“ statybininku, jam įmonės direktorius minėjo, kad žino alimentų priteisimą, tačiau jis atsiskaitymo lapelio negavo ir nežino, ar jam tikrai iš atlyginimo atskaičiuodavo alimentus, ar jis turėjo pats pravesti pinigus antstoliams. Pats atskirai dėl alimentų išskaičiavimo nesidomėjo. Jis žinojo, kad ir po sugyventinės mirties iki vaikų M. ir M. A. pilnametystės išlaikymui turėjo mokėti alimentus kas mėnesį, sumos tiksliai nežino. Pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytais terminais vaikų neišlaikė, nes neturėjo darbo ir darbo biržoje nesiregistravo, dėl gaunamų neoficialių laikinų darbų. Gautas pajamas už atliktus darbus išleisdavo savo asmeniniams poreikiams. Šiuo metu taip pat neturi darbo ir yra neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Dabar supratęs, kad tokiu būdu vengia mokėti alimentus, žada artimiausiu metu užsiregistruoti. Gailisi, kad būdamas darbingas tokiais savo veiksmais vengė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti alimentų ir padengti įsiskolinimą. Jis gyvena vienas, mamai priklausančiame bute (1 t., b. l. 154–155). Kaltinamasis T. A. patvirtino tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad po sugyventinės V. S. mirties vaikus globoja jos dukra, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais jis pasiskambina vaikams, daugiau nieko. Žino, kad yra įsiskolinimas. Kai dirbo, tai įmonės direktorius minėjo, kad alimentus atskaičiuos iš atlyginimo, ar tai darė, jis nežino. Po Naujųjų metų žada išvykti į užsienį, užsidirti pinigų. Su Sodros pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Gyvena vienas. Gailisi, kad vengė išlaikyti savo vaikus, nori susirasti darbą. Jeigu bus paskirti viešieji darbai, tai jis negalės išvykti, bet sutiktų su tokia bausmės rūšimi, viešuosius darbus atliktų.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodoma:

- 2023 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, kuriame nurodyta, kad T. A. VSDFV Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, nes laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos jo nepilnamečiams vaikams. V. S. 2016 m. liepos 20 d. pateikė prašymus skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už vaikus M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), M. A., a. k. (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėja D. G. 2021 m. sausio 5 d. pateikė prašymus skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už vaikus M. A. ir M. A. Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2021 m. sausio 1 d. Iš viso vaikų išlaikymui buvo išmokėta: M. A. išlaikymui už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo išmokėta 3 201,28 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – 2 350,80 Eur; M. A. išlaikymui už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo išmokėta 3 201,28 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – 2 350,80 Eur. Išmokų mokėjimas nėra nutrauktas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, T. A. skola valstybės biudžetui sudaro 10 946,04 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir vidaus vandenų registro 2023 m. liepos 27 d. duomenimis, T. A. vardu registruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nėra. Skolininkas nedirba, pajamų negauna, nėra socialiai remtinas asmuo, negauna pašalpų, taigi nėra galimybių išsiieškoti skolą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VSDFV Klaipėdos skyriaus mokamos vaikų išlaikymo išmokos yra tiesiogiai susijusios su išlaikymo prievolės nevykdymu. Nuo to momento, kai VSDFV Klaipėdos skyrius išmoka vaikų išlaikymo išmokas, jis kartu įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas. Vengimas padengti vaikų išlaikymo skolą yra prilyginamas vengimui išlaikyti vaikus, pagal BK 164 straipsnį. T. A. yra darbingo amžiaus, sveikas, turi galimybę dirbti ir mažinti įsiskolinimus, tačiau šios pareigos nevykdo, todėl yra susidaręs 10 946,04 Eur įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui dėl jo vaikams išmokėtų išlaikymo išmokų. Peržvelgus T. A. darbines pajamas, gautas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 24 d., matyti, jog asmuo nedirbo. Taigi, skolininkas nedirba, negauna darbinių pajamų, nėra neįgalus, socialiai remtinas ar bedarbis, turi galimybę dirbti. Manoma, jog T. A. piktybiškai vengia įsidarbinti, gauti darbinių ar kitokio pobūdžio pajamų bei piktybiškai vengia išlaikyti vaikus, dėl ko VSDFV Klaipėdos skyrius turi periodiškai mokėti vaikų išlaikymo išmokas jo nepilnamečiams vaikams (1 t., b. l. 14–17);

- 2016 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-743-874/2016, kuriuo iš kaltinamojo T. A. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 90 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 32);

- 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3477-874/2021, kuriuo pakeistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-743-874/2016 priteisto iš kaltinamojo T. A. nepilnamečiams vaikams M. A. ir M. A. išlaikymo dydis ir iš kaltinamojo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (1 t., b. l. 45–47);

- 2023 m. rugpjūčio 17 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo Joniškio skyriaus pateikta informacija, kad kaltinamasis T. A. šiuo metu nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Paskutinė registracija buvo nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 101);

- 2023 m. rugsėjo 19 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo Joniškio skyriaus pateikta informacija, kad kaltinamasis T. A. šiuo metu nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis T. A. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas šiais laikotarpiais – nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. liepos 3 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d.; nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Registracijų metu T. A. išmokos nebuvo mokamos (1 t., b. l. 104–105, 106);

- 2023 m. rugpjūčio 29 d. antstolės Vaivos Šimkienės pažyma, kurioje nurodoma, kad iš skolininko T. A. antstolė išieškojo 0,00 Eur, VSDFV išskaitė ir išieškotojai D. G. pervedė 11 166,56 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sudaro 6 520,45 Eur (1 t., b. l. 110, 114–117);

- 2016 m. gegužės 5 d. pažyma, iš kurios matyti, kad 2016 m. gegužės 7 d. kaltinamajam T. A. pasirašytinai buvo įteiktas 2016 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-743-874/2015 (1 t., b. l. 121);

- 2023 m. rugsėjo 4 d. duomenimis apie kaltinamąjį iš SODROS duomenų bazės, iš kurių matyti, kad kaltinamasis T. A. nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 29 d. buvo įgijęs verslo liudijimą, o nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. spalio 29 d. dirbo UAB „K.“ (1 t., b. l. 138–139).

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad T. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kaip matyti iš pačio kaltinamojo T. A. prisipažinimo bei byloje esančių duomenų, T. A. žinojo apie 2016 m. gegužės 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-743-874/2016 iš jo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, taip pat žinojo apie 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu Nr. e2-3477-874/2021 padidintą išlaikymo dydį iki 150 Eur kiekvienam vaikui, tačiau šių teismo sprendimų jis nevykdė ir nevykdo iki šiol. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, nurodė, jog žinojo, kad turi pareigą teikti išlaikymą sūnui ir dukrai, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, nes neturėjo darbo, dirbo pavienius darbus, gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registravosi tik epizodiškai. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis oficialiai nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal teismų praktiką, sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. T. A., neturėdamas darbo ir būdamas darbingu ir sveiku, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registravosi epizodiškai, o tai yra prilyginama vengimui įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikams.

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – laikomas neteistu (1 t., b. l. 131, 132–133), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 135–136), nedirbantis (1 t., b. l. 138–139), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 141), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. A. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158–160), paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

VSDFV Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 946,04 Eur padarytos žalos atlyginimo VSDFV ir prašė ją priteisti iš T. A. (1 t., b. l. 53–55). Kaltinamasis T. A. su ieškiniu sutiko.

CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo pačiu pagal CK 3.204 straipsnio 1 dalį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Tokio valstybės įsipareigojimo vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas. Pagal šį įstatymą išmokas moka ir jas administruoja VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Nagrinėjamu atveju, valstybės garantuojamas išlaikymas buvo teikiamas nepilnamečiams vaikams M. A. ir M. A. dėl jų tėvo – T. A. netinkamo prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas sumas (13 straipsnio 2 punktas), o išmokų administratorius, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Byloje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų iš viso vaikų išlaikymui buvo išmokėta 10 946,04 Eur. Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, civilinė ieškovė patyrė žalą ir išmokėjusi minėtas išmokas vaikų išlaikymui, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, jis tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo VSDFV 10 946,04 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

2023 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. A. turtui, t. y. piniginėms lėšoms, esančioms 32500, Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 10 946,04 Eur (laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės apribojimas, leidžiant kas mėnesį disponuoti ne didesne kaip 650 Eur suma, neišieškoma suma (NS) – 650 Eur), paliktinas galioti iki VSDFV priteistos sumos visiško atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir T. A. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir iš T. A. priteisti 10 946,04 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 04 ct) žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai, gavėjo kodas 191630223, a. s. Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, įmokos kodas – 282.

2023 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. A. turtui, t. y. piniginėms lėšoms, esančioms 32500, Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 10 946,04 Eur (laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės apribojimas, leidžiant kas mėnesį disponuoti ne didesne kaip 650 Eur suma, neišieškoma suma (NS) – 650 Eur), palikti galioti iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteistos sumos visiško atlyginimo.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.