Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetfarmas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovetus“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, antstoliui G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė įsigijo reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus SIA „Bertas Nams“ į atsakovės skolą. Kreipimosi į teismą dienai atsakovės skola pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudaro 4 500,00 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymą ir kreditoriaus pasikeitimą, kuris 2019 m. gruodžio 10 d. buvo įteiktas atsakovei, tačiau ši į pranešimą nesureagavo. 2020 m. sausio 9 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos grąžinimo, kuris 2020 m. sausio 17 d. buvo įteiktas atsakovei, bei nustatė terminą iki 2020 m. sausio 17 d. sumokėti visą skolą, tai yra 14 925,69 Eur, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. 2020 m. sausio 24 d. atsakovė atsiuntė 2020 m. sausio 21 d. atsakymą į 2020 m. sausio 9 d. raginimą dėl skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigė, kad nėra gavusi nei vienos raginime minimos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nors visi pranešimai ir sutarčių kopijos atsakovei yra įteikti.

Atsakovė praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus, todėl ji turėtų sumokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas, tai yra 1 411,71 Eur.

Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, 2020 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi buvo paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas.

2020 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas antstolis G. S..

Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolis G. S. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. Teismas savo iniciatyva iš minėto antstolio kontoros pareikalavo atsakovės nurodomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalimi, gavus šalių sutikimus, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Reikalavimo perleidimas (cesija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme, yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Šiuo atveju į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad pagal 2017 m. gruodžio 27 d. išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „Eurovetus“ pardavė, o pirkėjas SIA „Bertas Nams“ nupirko prekių už 15 100,00 Eur, pagal 2017 m. gruodžio 27 d. išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „Eurovetus“ pardavė, o pirkėjas SIA „Bertas Nams“ nupirko prekių už 14 200,00 Eur, o pagal 2017 m. gruodžio 26 d. išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „Eurovetus“ pardavė, o pirkėjas SIA „Bertas Nams“ nupirko prekių už 3 449,00 Eur. 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „Bertas Nams“ atsakovei UAB „Eurovetus“ pervedė 37 749,60 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu pradinis kreditorius SIA „Bertas nams“ ragino UAB „Eurovetus“ iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. padengti likusį 20 959,12 Eur įsiskolinimą, kadangi pradinis kreditorius UAB „Eurovetus“ už prekes avansu sumokėjo 32 749,60 Eur sumą, o UAB „Eurovetus“ bendrovei pateikė prekių už 11 790,48 Eur sumą.

(duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius SIA „Bertas nams“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vefarmas“ reikalavimo teises į UAB „Eurovetus“ skolą 21 044,78 Eur sumoje pagal 2017 m. gruodžio 26 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 29 d. bankinį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą iš pradinio kreditoriaus AB SEB banko sąskaitos pagal minėtas sąskaitas į UAB „Eurovetus“ AB SEB banko sąskaitą, pagal kurias UAB „Eurovetus“ nepateikė pradiniam kreditoriui prekių ir negrąžino išankstinio mokėjimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Vetfarmas“ išsiuntė atsakovei UAB „Eurovetus“ pranešimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties, prie kurio pridėjo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir kuriuo informavo, jog pradinis kreditorius SIA „Bertas nams“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vefarmas“ reikalavimo teises į 21 044,78 Eur atsakovės įsiskolinimą. Minėtas pranešimas atsakovei bylos duomenimis buvo įteiktas 2019 m. kovo 22 d.

2019 m. kovo 26 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog UAB „Vetfarmas“, vadovaudamasi CK normomis, vienašališkai įskaito UAB „Eurovetus“ ir UAB “Vetfarmas” tarpusavio įsiskolinimus. Paaiškino, kad UAB „Vetfarmas” 2019 m. kovo 26 d. duomenimis turi 21 044,78 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Eurovetus“ pagal (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Vetfarmas“ ir SIA „Bertas Nams“ pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį ir 721,53 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Eurovetus“ pagal 2017 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kas bendroje sumoje sudaro 21 766,31 Eur. Pranešime pažymėjo, kad UAB „Eurovetus“ 2019 m. kovo 26 d. duomenimis turi 7 529,12 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Vetfarmas“ pagal 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu abi bendrovės 2019 m. kovo 26 d. duomenimis turi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių mokėjimo terminai viena kitai suėję, todėl UAB „Vetfarmas“ vienašališkai įskaito 7 529,12 Eur dydžio sumą ir ragina atsakovę iki 2019 m. balandžio 5 d. grąžinti ieškovei likusią neužskaitytą 14 237,19 Eur skolos sumą. Minėtas pranešimas atsakovei bylos duomenimis buvo įteiktas 2019 m. balandžio 1 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipimosi į teismą dienai atsakovės skola pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudaro 10 425,69 Eur.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal 2018 m. sausio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas SIA „Bertas Nams“ pardavė, o pirkėjas UAB „Eurovetus“ nupirko prekių už 18 00,00 Eur. (duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius SIA „Bertas nams“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vetfarmas“ reikalavimo teises į UAB „Eurovetus“ skolą 4 500,00 Eur sumoje pagal 2018 m. sausio 4 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Vetfarmas“ išsiuntė atsakovei UAB „Eurovetus“ pranešimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties, prie kurio pridėjo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir kuriuo informavo, jog pradinis kreditorius SIA „Bertas nams“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vefarmas“ reikalavimo teises į 4 500,00 Eur atsakovės įsiskolinimą. Minėtas pranešimas atsakovei bylos duomenimis buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovė 2020 m. sausio 9 d. išsiuntė atsakovei raginimą iki 2020 m. sausio 17 d. sumokėti skolą pagal abi reikalavimo teisių perleidimo sutartis, iš viso 14 925,69 Eur, pranešimas atsakovei įteiktas 2020 m. sausio 17 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipimosi į teismą dienai atsakovės skola pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudaro 4 500,00 Eur. 2020 m. sausio 21 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą, kuriame prašė kuo skubiau pateikti abi reikalavimo teisių perleidimo sutartis susipažinimui ir teisėtumo įvertinimui.

Taigi šiuo atveju spręstina, kad apie reikalavimo perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota tinkamai, t. y. pranešimas atsakovei apie (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimą buvo įteiktas 2019 m. kovo 22 d., o pranešimas apie (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimą įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d., todėl teismas daro išvadą, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme ieškovė įrodė reikalavimo perleidimo bei susižinojimo faktą, nes skolininkė gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas, priešingų duomenų byloje nepateikta. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovės UAB „Vetfarmas“ minimos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir jų pagrindu (duomenys neskelbtini) atliktas šalių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat skolos dydžio ji neginčijo, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Taigi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, kad ieškovės UAB „Vetfarmas“ minimos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir jų pagrindu (duomenys neskelbtini) atliktas šalių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, jokių duomenų teismui neteikė.

Nors atsakovė UAB „Eurovetus“ nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, kad ieškovo UAB „Vetfarmas“ minimos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir jų pagrindu atliktas šalių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes tuo metu, kai ieškovė UAB „Vetfarmas“ atliko reikalavimų įskaitymą, atsakovės UAB „Eurovetus“ skolininkai, tame tarpe ir ieškovė, antstolio G. S. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigoti visas pinigines lėšas esančias pas trečiuosius asmenis pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdomojo dokumento, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-776-1023/2019, pagrindu UAB „Veta“ iniciatyva buvo pradėtas vykdymo procesas skolininkės UAB „Eurovetus“ atžvilgiu dėl 12 907,17 Eur pagrindinės skolos sumos, 5 343,36 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 19 d. bei 0,3 procentų palūkanų nuo 2019 m. birželio 19 d.

Iš 2019 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-776-1023/2019, matyti, jog teismas patvirtino 2019 m. sausio 9 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Veta“ ir atsakovo UAB „Eurovetus“ šiomis sąlygomis: atsakovas įsipareigoja ieškovui sumokėti 11 831,17 Eur skolos, taip pat, atlyginti ¼ ieškovo išlaidų žyminiam mokesčiui – 47,25 Eur ir ieškovo išlaidas teisinėms paslaugoms – 1 028,50 Eur, viso – 12 907,17 Eur; atsakovas įsipareigoja bendrą įsiskolinimo sumą (12 907,17 Eur) ieškovo naudai sumokėti tokia tvarka – iki 2019 m. vasario 1 d. – 1 076 Eur, iki 2019 m. kovo 1 d. – 11 831,17 Eur; atsakovui tinkamai neįvykdžius bent vienos iš susitartų pareigų, jis įsipareigoja ieškovo naudai mokėti 0,3 procento dydžio palūkanas nuo pradelstos apmokėti įsiskolinimo sumos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, iki visiško atsiskaitymo.

Vykdomosios bylos duomenimis matyti, jog skolininkė UAB „Eurovetus“ pateikė skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui duomenis, jog UAB „Vetfarmas“ jai yra skolinga 3 811,50 Eur sumą pagal 2019 m. liepos 3 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolis G. S. 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu areštuoti skolininko turtines teise areštavo UAB „Eurovetus“ turtines teises į išmokėtinas lėšas 18 430,03 Eur sumai ir informavo UAB „Vetfarmas“, jog ši pateiktų antstoliui duomenis apie savo atsiskaitymo padengimą UAB „Eurovetus“ naudai. UAB „Vetfarmas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo antstolį, kad rašto rengimo dienai įsiskolinimų UAB „Eurovetus“ naudai neturi, priešingai – UAB „Eurovetus“ yra skolinga UAB „Vetfarmas“ 10 425,69 Eur sumą.

Taigi iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pagal (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pasirašytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei pagal pradėtą vykdymo procesą pagal 2019 m. sausio 9 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį sudarytą tarp ieškovės UAB „Veta“ ir atsakovės UAB „Eurovetus“ yra visiškai skirtingo pobūdžio bei kilmės, todėl jiems negali būti taikomos CPK reglamentuotos vykdymo proceso normos. Juo labiau, kad bylos duomenimis akivaizdu, kad UAB „Vetfarmas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo antstolį, kad rašto rengimo dienai įsiskolinimų UAB „Eurovetus“ naudai neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsakovei neįrodžius savo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių apie reikalavimo teisių perleidimo bei prievolės įskaitymo neteisėtumą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 14 925,69 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų atsakovės nesutikimo su ieškovės ieškiniu argumentų teismas plačiau nepasisako.

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1 411,71 Eur palūkanas pagal CK 6.210 bei 6.261 straipsnius. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.261 straipsnyje yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Pastarosios palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 21 punktas). Šiuo atveju pagal 2020 m. sausio 17 d. palūkanų paskaičiavimo pažymą atsakovė ieškovei yra skolinga 1 411,71 Eur palūkanų, kurias sudaro – 534,75 Eur už 713 pradelstų apmokėti dienų už 4 500,00 Eur skolą bei 876,96 Eur už 504 praleistas apmokėti dienas už 10 425,69 Eur skolą. Vertinant tai, kad šių, prašomų priteisti palūkanų paskirtis, kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai ji negalėjo naudotis jai priklausančiomis lėšomis dėl to, kad atsakovė nesiėmė priemonių skolai gražinti, todėl ieškovė turi teisę gauti minėtas palūkanas, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 411,71 Eur palūkanų.

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo teismo įsakymo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 bei 10 punktus prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė už teisines paslaugas pagal 2020 m. sausio 17 d. sąskaitą atstovei sumokėjo 150,00 Eur (50,00 Eur už susipažinimą su dokumentais, 50,00 Eur už konsultaciją bei 50,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą). Ieškovė už teisines paslaugas pagal 2020 m. vasario 28 d. sąskaitą atstovei sumokėjo 450,00 Eur (200,00 Eur už susipažinimą su dokumentais, 100,00 Eur už konsultaciją bei 150,00 Eur už ieškinio parengimą). Atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, jos pateiktos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos už priteistinos iš atsakovės. Taip pat, ieškovė, kreipdamasi į teismą teismo įsakymu, sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį, teismui pateikdama ieškinį papildomai sumokėjo 276,00 Eur žyminį mokestį, kas taip pat visiškai tenkinus ieškinį priteistina iš atsakovės. Be to, ieškovė už dokumentų vertimą sumokėjo 50,00 Eur. Šios išlaidos laikytinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovetus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetfarmas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai 14 925,69 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 69 ct) skolos, 1 411,71 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų 71 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 018,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.