Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-521-1230/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
2YT-521-1230/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01533-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-521-1230/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01533-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,dalyvaujant pareiškėjui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę (palikimo priėmimo) turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą prašydamas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Z. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui S. P. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, įskaitant ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas nurodė, kad yra S. P. ir Z. P. vienturtis sūnus. Tėvai (duomenys neskelbtini) įsigijo 0.1662 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo S. P. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė Z. P., pradėdama faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi gyvenamajame name su pagalbiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė bei iki mirties valdė paveldėtą turtą. Ginčo dėl palikimo po S. P. mirties priėmimo nėra, niekas kitas į po tėvo mirties atsiradusį palikimą nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad būtų notariškai įformintas palikimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikimo valdymą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti ir spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus, nedalyvaujant atstovui. Nurodė, kad NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po S. P. mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. paaiškino, kad yra vienintelis S. P. ir Z. P. sūnus. Tėvai visada gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas buvo neįgalus, motina juo rūpinosi. Po tėvo mirties atsiradusį palikimą motina priėmė pradėdama faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemę, turėjo daržą, tvarkėsi aplinką.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. nurodė, kad yra pareiškėjo teta, Z. P. sesuo. Jos sesuo su vyru gyveno name, (duomenys neskelbtini), po vyro mirties Z. P. liko gyventi tame pačiame name, tvarkėsi viena, mokėjo mokesčius, su sūnumi darė namo remontą, tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. Pareiškėjo tėvai gyveno kartu. Mirus pareiškėjo tėvui motina liko viena gyventi tame pačiame name, viską tvarkėsi, prižiūrėjo namus, aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Z. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Z. P. ir S. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo pastatą – gyvenamąjį namą. Pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 0,1662 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypą, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas. S. P. (duomenys neskelbtini) mirė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po S. P. mirties Z. P. į palikimo atsiradimo vietos notarą, per įstatyme nustatytą terminą, nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties paėmė jo paliktą turtą savo valdžion, t. y. naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą. Pareiškėjas ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos patvirtino, kad Z. P. pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Z. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis 2024 m. rugpjūčio 20 d. Testamento registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų S. P. palikimo priėmimo faktų. VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant žemės sklypus ir akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. P. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po S. P. mirties.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad Z. P. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P. priėmė savo sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė