- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- e2-23451-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- UAB „Fabeta“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. lapkričio 29 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpoje 7-2 buvo pažeista siena, siekiant nustatyti vandens skverbimosi priežastį. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas ieškovo. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-16 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 377,65 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdamas 337,65 Eur dydžio draudimo išmoką (377,65 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovo apdraustam turtui buvo padaryta žala, todėl siekiant nustatyti vandens skverbimosi priežastį, buvo išsiaškinta, kad namo antrame aukšte, iš koridoriaus per elektros skydinę, buvo pragręžtas bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovas. Ieškovo žiniomis, iki įvykio elektros skydinė nebuvo rakinama. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriumi paskirtas atsakovas, todėl jis privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, tinkamai juos eksploatuoti. Atsakovas yra atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą), todėl turėjo pareigą užtikrinti, kad elektros skydinė būtų rakinama. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Civilinės atsakomybės teisiniams santykiams būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja naudotojas. Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų ir iki įvykio neužtikrinusi, kad elektros skydinė būtų rakinama, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Prašo priteisti iš atsakovo 337,65 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Fabeta“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad dėl žalos ieškovas kaltina namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Fabeta“ ir nurodo tokias žalos atsiradimo priežastis: 1) neprižiūrėjęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų ir iki įvykio neužtikrinusi, kad elektros skydinė būtų rakinama, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovas su ieškovo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka. Jo manymu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad elektros skydinė nėra rakinama. UAB „Fabeta“ prižiūrima el. skydinės dalis, kurioje sumontuoti apskaitos prietaisai, automatiniai išjungikliai bei kitos elektros jungtys, yra rakinama specialiu skydo gamintojo įrengtu raktu. Kitoje skydo dalyje elektros įrenginių, priskiriamų bendrajai dalinei nuosavybei nėra, todėl administratorius tos dalies priežiūros nevykdo. Toje dalyje, yra vertikaliais projektiniais kanalais, pagal butų savininkų prašymus ir sutartis su paslaugų teikėjais, pravesti interneto, televizijos ir kiti silpnų srovių kabeliai. Tarp jų sienoje, ties lietvamzdžiu, yra nebenauja gręžtinė 9-10 mm skersmens skylė. Kas ir kada pragręžę skylę nustatyti nėra galimybės, tačiau labiausiai tikėtina, kad skylę pragręžę interneto paslaugų teikėjas norėdamas į 7-tą butą pravesti interneto ar televizijos kabelį. Nėra ginčo dėl to, kad vandens pratekėjimas iš lietvamzdžio vyko per šią, nežinomų asmenų lietvamzdyje padarytą skylę. Apžiūrint vizualiai, be specialaus tyrimo (matavimo, lietvamzdžio apdailos atidengimo), nustatyti, kad skylė pragręžta kiaurai per 12-15 cm gelžbetonio sieną, neįmanoma, juolab neįmanoma pastebėti, kad pažeistas lietvamzdis. Atsakovo manymu, jis nėra su tuo susijęs. Ieškovas nepagrindė savo teiginio, kad elektros skydinė privalo būti rakinama ir kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padaryta dėl atsakovo nerūpestingumo ar netinkamo pareigų vykdymo: 1. nėra įrodymų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje 7-2 (tamsusis kambarys) yra išgriauta siena ir, kad prie sienos išgriovimo prisidėjo atsakovo darbuotojai. Apie sienos išgriovimą 7-o buto savininkas į atsakovą nesikreipė ir niekada jokios pretenzijos nereiškė, todėl atsakovo atstovai draudiminio įvykio vietos neapžiūrėjo ir tokio įvykio netyrė. Apie draudiminį įvykį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas sužinojo tik iš ieškovo 2020 m. sausio 29 d. paklausimo dėl avarijos aplinkybių. 2. aiškinantis aplinkybes el. pašte buvo surasti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko 2018 m. birželio 25 d., rugpjūčio 13 d. ir gruodžio 15 d. el. laiškai, kuriuose pateikta informacija, jog lyjant šlampa jo buto „tamsaus kambario“ siena. Taip pat išsiaiškinta, kad namo vadybininkas V. P. ir dispečerinė tarnyba dėl šlampančios po lietaus buto Nr. 3 sienos keletą kartų bendravo su buto savininku. Priešingai nei teigia ieškovo atstovė, UAB „Fabeta“ aktyviai reagavo į buto Nr. 3 savininko informaciją ir septynis kartus – 2018 m. liepos 19 d., liepos 30 d., rugpjūčio 13 d., rugsėjo 5 d., rugsėjo 13 ., spalio 24 d. ir gruodžio 18 d. atliko profilaktinius lietaus kanalizacijos vamzdžio valymus ir ieškojo pratekėjimo priežasčių. Šias aplinkybes įrodo UAB „Fabeta“ 2018 m. atliktų priežiūros (duomenys neskelbtini), name, darbų žiniaraščio išrašas iš elektroninės pastatų valdymo sistemos, kuriame fiksuoti darbininkų pranešimai: liepos 30 d. santechnikai informuoja, kad buto Nr. 3, savininkas neišardo spintos, neturime galimybės apžiūrėti stovą, rugpjūčio 13 d. santechnikai informuoja, kad bute Nr. 3, užtaisytas stovas, nėra priėjimo prie vamzdžio, gruodžio 18 d. santechnikai informuoja, kad priėjimas prie vamzdžio bute Nr. 7, atlaisvintas, vamzdis stebimas, laukiama lietaus). Nurodo, kad siekdamas nustatyti vandens pratekėjimo vietą, atsakovas veikė aktyviai, t. y. įtarus, kad lietaus vandens pratekėjimas galimai vyksta iš lietvamzdžio esančio bute Nr. 7, 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9-464 paragino savininką atidengti lietvamzdžio apdailą ir leisti jį apžiūrėti, tačiau jokio atsakymo (sutikimo) iš buto Nr. 7, savininko negavo. Surašytas neeilinės apžiūros aktas. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, 2018 m. gruodžio 15 d. el. laišku, pranešė, kad pratekėjimo priežastį rado ir patys (tikėtina su buto Nr. 7 savininku) ir tą priežastį likvidavo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Fabeta“ darbuotojai nuardė vamzdžio apdailą ar sieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš buto Nr. 3, savininko, gruodžio mėn. 15 d. el. laiško, darytina išvada, kad lietvamzdžio apdailą nuardė abu, buto Nr. 7 ir Nr. 3, savininkai, todėl UAB „Fabeta“ atstovas, lietvamzdžio ir draudiminio įvykio vietos apžiūroje, nedalyvavo. Jokios informacijos apie galimą sienos gręžimą, juolab elektros skydinėje UAB „Fabeta“ pastatų ūkio valdymo sistemoje nėra. UAB „Fabeta“ tyrimo metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad buto Nr. 7, „tamsiame kambaryje“, buvo išardyta lietvamzdžio apdaila, bet ne siena, o šiuos veiksmus atliko pats buto savininkas 2018 m. gruodžio mėn. Apdaila nuardyta dėl būtino reikalingumo, kai asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti gręsiantį pavojų, išvengti gręsiančios didesnės žalos atsiradimo. Neabejotina, kad žalos padarymas buvo vienintelė galimybė išvengti didesnės žalos, nustatyti pratekėjimo priežastį ir ją likviduoti (CK 6.253 straipsnio 6 dalis). Mano, kad abu butų savininkai veikė būtino reikalingumo ribose. Nukentėjęs asmuo (buto Nr. 7 savininkas), vadovaudamasis geros moralės, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sutiko ir savo veiksmais prisidėjo prie sau žalos padarymo. Ieškovas be pagrindo teigia, kad atsakovas kaltas, jog vykdydamas STR 1.07.03:2017 nuostatas, vizualiai apžiūrėdamas bendrosios nuosavybės objektus, nepastebėjo nuo stogo per butus pravesto ir pagal projektą uždengto lietvamzdžio kiaurymės bute Nr. 7. Faktinės aplinkybės įrodo, kad iki apdailos pašalinimo, to negalėjo pastebėti ir pats buto savininkas. Paminėtos faktinės aplinkybės, bei pateikiami dokumentiniai įrodymai leidžia tvirtinti, kad UAB „Fabeta“ namo, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūrą atliko sąžiningai ir tinkamai, kaip nustato STR 1.07.03:2017 su vėlesniais pakeitimais. Ieškovas teigia, kad atsakovas privalėjo prižiūrėti administruojamo, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, tinkamai juos eksploatuoti. Atsakovas yra atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą), todėl turėjo pareigą užtikrinti, kad elektros skydinė būtų rakinama. Ieškovas reikalavimą grindžia CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalį nuostata, kuri reiškia, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Ieškovas nurodo, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Tuo pagrindu ieškovas reikalauja priteisti 337,65 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad UAB „Fabeta“, kaip bendrosios nuosavybės administratorius, nėra kito asmens turto valdytojas (CK XIV sk. V sk. IV skirsnio normos). Bendrosios nuosavybės priežiūra lingvistine reikšme nėra tapati žodžio „eksploatavimas“ reikšmei, nes „eksploatavimas“ į lietuvių kalbą verčiamas kaip naudojimasis. Administratorius neturi teisės nei valdyti, nei naudotis administruojamu svetimu turtu (CK 4.243 straipsnis). CK 4.93 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Savininko teisė valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu gali būti apribota tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje e3K-3-409-684/2017 išaiškino, kad cit. „32. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas”. Ieškovo nuorodos į CK 6.246, 6.247, ir 6.249, 6.263 straipsnius yra teisingos ir neginčijamos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas nevykdė, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinių stebėjimų ar kasmetinių apžiūrų, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo galimo neveikimo ir užliejimo fakto bei žalos. Atsakovas UAB „Fabeta“ tvirtina, kad savo pareigas vykdė tinkamai ir pateikia patvirtinančius dokumentinius įrodymus: buto Nr. 3 savininko el. laiškai, 2018 m. lapkričio 26 d. raginimas buto Nr. 7 savininkui atidengti lietvamzdį ir leisti atlikti apžiūrą, atsakymas į ieškovo paklausimą, atliktų 2018 m., (duomenys neskelbtini), namo priežiūros darbų išrašas, 2018 m. atliktų namo periodinių (sezoninių) apžiūrų aktai, tais metais atliktų nuolatinių stebėjimų aktų išrašas ir kiti apžiūros aktai.
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Fabeta“ atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Atsakovo atstovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 242939042). Vadovaujantis Būsto draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o ieškovas, apskaičiavęs nuostolius, išmokėjo buto draudėjui 377,65 Eur draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, butas buvo aplietas dėl prasiskverbusio vandens, kuris į butą prasiskverbė per namo antrame aukšte, iš koridoriaus per elektros skydinę pragręžtą bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius yra atsakovas. Namo administratorius nurodo, kad jis prižiūri elektros skydinės dalį, kurioje sumontuoti apskaitos prietaisai, automatiniai išjungikliai bei kitos elektros jungtys, ir kuri yra rakinama specialiu skydo gamintojo įrengtu raktu. Kitoje skydo dalyje elektros įrenginių, priskiriamų bendrajai dalinei nuosavybei nėra, todėl administratorius tos dalies priežiūros nevykdo. Minėtoje dalyje, yra vertikaliais projektiniais kanalais, pagal butų savininkų prašymus ir sutartis su paslaugų teikėjais, pravesti interneto, televizijos ir kiti silpnų srovių kabeliai. Administratorius nustatė, jog šioje sienoje, ties lietvamzdžiu, yra nebenauja gręžtinė 9-10 mm skersmens skylė.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo. Byloje ginčo, kad vandens pratekėjimas įvyko per koridoriuje esančioje elektros skydinėje pragręžtą bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovą, nėra (CPK 175 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-123/2009).
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju vandens pratekėjimas įvyko per daugiabučio namo koridoriuje esančioje elektros skydinėje pragręžtą lietaus kanalizacijos stovą, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šio daugiabučio namo butų savininkams, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per administratorių. Todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti.
Ieškovas nurodo, kad atsakovo civilinė atsakomybė pasireiškia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų nepriežiūra, be to, iki įvykio atsakovas neužtikrino, kad elektros skydinė būtų rakinama. Todėl ieškovo manymu, atsakovo elgesys laikytinas nerūpestingu (neteisėtu) ir dėl ko, ieškovo apdraustam turtui, buvo padaryta žala.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Šiuo atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.). Teismui neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, jog atsakovas neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų, t. y. elgėsi nerūpestingai. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog apie užliejimo problemas atsakovui buvo žinoma anksčiau, o būtent, 2018 m. birželio 25 d., rugpjūčio 13 d., gruodžio 15 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, elektroniniais laiškais, kreipėsi į administratorių, nurodant, jog lyjant šlampa jo buto „tamsaus kambario“ siena. Iš UAB „Fabeta“ 2018 m. atliktų priežiūros (duomenys neskelbtini), name, darbų žiniaraščio išrašo matyti, kad reaguojant į pranešimus dėl šlampančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos, atsakovas aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti priežastį bei ją pašalinti, t. y. 2018 m. liepos 19 d., liepos 30 d., rugpjūčio 13 d., rugsėjo 5 d., rugsėjo 13., spalio 24 d. ir gruodžio 18 d. atliko profilaktinius lietaus kanalizacijos vamzdžio valymus. Žiniaraštyje administratoriaus darbuotojai pažymėjo, kad: „2018 m. liepos 30 d. Dėl šlampančios sienos - Savininkas neišardo spintos neturime galimybės apžiūrėti stovų; 2018 m. gruodžio 18 d. – Priėjimas prie vamzdžio bute Nr. 7, atlaisvintas, vamzdis stebimas, laukiama lietaus“. Be to, atsakovas, įtarus, kad lietaus vandens pratekėjimas galimai vyksta iš lietvamzdžio esančio bute Nr. 7, 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9-464 paragino savininką atidengti lietvamzdžio apdailą ir leisti jį apžiūrėti. 2018 m. gruodžio 15 d., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, elektroniniu laišku pranešė administratoriui, kad: „<...Radome bėdą. Kažkas antrame aukšte iš koridoriaus pragręžė skylę prie elektros skydinės ir pragręžė antrame aukšte vamzdį. 7 buto savininkas sutvarkė skylę. Dabar stebime.>“ (tekstas gramatiškai pakoreguotas).
Teismo vertinimu, bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas, aiškindamas vandens pratekėjimo priežastis ėmėsi pakankamų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti priežastis. Be to, pažymėtina, kad apie įvykį atsakovas buvo informuotas tik 2020 m. sausio 29 d. ieškovo paklausimu apie įvykį. Byloje nėra duomenų, kad Buto savininkas buvo kreipęsis į administratorių dėl vandens pratekėjimo (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas, pastebėjęs (sužinojęs) apie bendrojo naudojimo elektros skydinėje padarytą skylę, pro kurią galimai skverbėsi vanduo, nesiėmė pašalinti priežastį.
Be to, svarbi aplinkybė, jog draudiminio įvykio priežastis buvo nustatyta, kai Buto savininkas nuardė lietvamzdžio apdailą (2018 m. gruodžio 15 d. el. laiškas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko). Byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad jam įtarus, kad lietaus vandens pratekėjimas galimai vyksta iš lietvamzdžio esančio Buto, atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9-464 ragino Būto savininką atidengti lietvamzdžio apdailą ir leisti jį apžiūrėti. Visiškai sutiktina su atsakovu bei tikėtina, jog iki apdailos pašalinimo, vandens pratekėjimo priežastį negalėjo pastebėti ir pats buto savininkas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K., dirbantis UAB „Fabeta“ (duomenys neskelbtini), kurio pareigos yra prižiūrėti (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad elektros skydinės dalis, kurioje yra elektros skaitikliai, prižiūrima administratoriaus, o skydinės dalis, kur yra silpnų srovių skydelis (kur buvo išgręžta skylė) – prižiūrima kitų trečiųjų asmenų (interneto, kabelinės tiekėjais). Be to, patvirtino, jog elektros skydinė yra rakinama specialiais rakteliais, kuriuos namo gyventojai neturi.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų, nėra nustatyti. Konstatuotina, kad administratorius daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad namo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas (neatliko periodinių patikrinimų, lietvamzdžių patikra ir pan.). Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastis buvo administratoriaus kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad administratorius iki įvykio būtų gavęs pranešimus iš Buto savininko, apie vandens nutekėjimą. Be to, sužinojus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko apie vandens pratekėjimą, administratorius aktyviai aiškinosi priežastis. Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog lietvamzdyje padaryta skylė atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamos priežiūros), o dėl netinkamos eksploatacijos (galimai trečiųjų asmenų), tačiau įrodymų, patvirtinančių kas ir kada pragręžė skylę nėra. Nesant nustatytoms aplinkybėms, kas ir kokiu būdu pragręžė lietvamzdį, laikytina, jog nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp administratoriaus veiksmų (neveikimo) ir ieškovo apdraustam butui padarytos žalos. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės dėl jam padarytos žalos sąlygų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas jam iš atsakovo nepriteisiamos.
Atsakovas bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.