Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-92-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-18
Bylos Nr.: e2A-92-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01412-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei G
Trečiasis asmuo: Mažeikių rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.7Restitucija
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-92-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01412-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bedrovės G&M Capital Group apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei G&M Capital Group, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – NŽT Mažeikių skyrius) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z., kuria NŽT Mažeikių skyrius pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) G&M Capital group žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) Taikyti restituciją: išreikalauti iš atsakovės UAB G&M Capital group žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir grąžinti UAB G&M Capital group 40 483, 38 Eur; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2023 m. vasario 1 d. pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys bei nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į jį. Sprendimo pagrindu įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 1,11 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitos pagrindinės naudojimo paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype buvusius statinius – bendrabutį, poilsio namus, kavinę–barą, du garažus, kiemo rūsį, kitus inžineriniai statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, tvoros, kiemo aikštelė, tris kuro rezervuarai, tualetas, šiukšlių dėžė, rūkykla) – pagal 2020 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo UAB G&R investment group, o pagal 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo– pardavimo sutartį nuosavybės teisę į statinius įgijo atsakovė UAB G&M Capital group, kuriai statiniai nuosavybės teise priklauso iki šiol.

3. UAB G&M Capital group direktorius 2022 m. gegužės 13 d. pateikė NŽT prašymą išnuomoti žemės sklypą, NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu žemės sklypas vieneriems metams išnuomotas statinius įsigijusiai atsakovei. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius, atsižvelgdamas į UAB G&M Capital group direktoriaus 2022 m. birželio 7 d. prašymą, 2022 m. birželio 27 d. įsakymu pakeitė kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas bei įpareigojo Žemės sklypo savininką patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB G&M Capital group direktorius pateikė Mažeikių skyriui prašymą parduoti 1,11 ha ploto žemės sklypą, kuriame yra atsakovei priklausantys statiniai. NŽT Mažeikių skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į UAB G&M Capital group prašymą bei į raštu pateiktą informaciją dėl statinių naudojimo, 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu nustatė, kad žemės sklypas be aukciono parduodamas UAB G&M Capital group už 40 483,38 Eur. Pagal 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei UAB G&M Capital group už 40 483,38 Eur parduotas 1,11 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

4. Atsakovei UAB G&M Capital group lengvatine tvarka, be aukciono, neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, buvo parduotas valstybinės Žemės sklypas, kaip žemės sklype esančių statinių savininkei, žemės sklype esančių statinių naudojimui, nes pardavimo metu dalies kitų inžinerinių statinių – trijų kuro rezervuarų, tualeto, šiukšlių dėžės, rūkyklos fiziškai nebuvo (jų nebuvo jau atsakovei juos įsigyjant nuosavybės teise), dalis statinių buvo fiziškai nusidėvėję ir avarinės būklės; poilsio namai, kavinė-baras, labai apleisti, avarinės būklės, sunykusios jų kapitalinės konstrukcijos, suardyta stogo danga, nustatyta kitų trūkumų ir pažeidimų; bendrabučio išdegusios vidaus sienos, laiptai, apdegęs ir įgriuvęs stogas; garažai sugriuvę, avarinės būklės, nebeleidžiančios naudoti jų pagal paskirtį. Nei ankstesnė statinių savininkė, nei atsakovė įsigytų statinius neremontavo, nesiėmė priemonių jų būklei pagerinti ar juos išsaugoti, todėl Administracijos rašte pateikti duomenys apie statinių tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį neatitinka realios buvusios statinių būklės. NŽT, vadovaudamasis Administracijos pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie statinių tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, priėmė neteisėtą sprendimą parduoti žemės sklypą be aukciono atsakovei, kaip reikalingą jame esančių statinių eksploatavimui ir naudojimui.

5. Atsakovė tiek statinius, tiek žemės sklypą įsigijo ne turėdama tikslą išsaugoti statinius ir naudoti juos pagal jų tiesioginę paskirtį, o vystyti naujų gyvenamųjų namų statybos projektą. Žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami griežtai tik juose esančių statinių naudojimui bei eksploatavimui. NŽT gavusi atsakovės prašymą parduoti žemės sklypą, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir neįvertino, ar žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų tiesioginę paskirtį, bet vadovavosi faktinių duomenų patikrinimo vietoje, atlikto beveik prieš devynis mėnesius gavus ankstesnio statinių savininko prašymą parduoti žemės sklypą, realios situacijos neatitinkančia informacija. Teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti ne tik parduodant Žemės sklypą atsakovei be aukciono, bet ir nustatant jo plotą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas yra 1,11 ha ploto, iš kurio užstatyta teritorija yra tik 0,4941 ha, t y. buvo parduotas daugiau nei dvigubai didesnio ploto negu užima statiniai žemės sklypas. NŽT neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų įsigijimą be aukciono, nuostatas, pardavė žemės sklypą atsakovei, todėl žemės sklypas turi būti grąžintas valstybei.

Atsiliepimas

6. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad NŽT gavus ankstesnės statinių savininkės UAB G&R Investment Group 2021 m. gruodžio 20 d. prašymą parduoti Žemės sklypą, buvo atliktas žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir parengtas 2022 m. sausio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad statiniai yra nenaudojami pagal paskirtį. Todėl NŽT kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti išvadą, ar statiniai yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Gautame Administracijos 2022 m. sausio 17 d. rašte nurodyta, kad statiniai yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. NŽT nagrinėdamas gautą prašymą, turėjo įvertinti, ar parduotinas žemės sklypo plotas atitinka reikalavimus, įvertinti suformuoto žemės sklypo dydį, reikalingą esamiems pastatams eksploatuoti, buvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklype esantys statiniai išsidėstę toli vienas nuo kito, taip pat įveistas sodas, želdiniai. Dėl esančio šlaito ir upės išsišakojimo nebuvo galimybės suformuoti mažesnio sklypo statiniams eksploatuoti. Rašto nagrinėjimo metu buvo atliktas individualus turto vertinimas, kurį atliko UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“, nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 187 000 Eur.

7. Administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 27 d. įsakymu pakeitus žemės sklypo naudojimo būdas ir NŽT Mažeikių skyriui 2022 m. rugsėjo 9 d. gavus atsakovės UAB G&M Capital Group, kuri nupirko pastatus iš ankstesnės jų savininkės, prašymą parduoti žemės sklypą. NŽT nagrinėdama prašymą pakartotinai neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nes įvertinus duomenis ir faktus registruoti duomenys apie pastatus ir statinius nebuvo pasikeitę, ankstesnio patikrinimo duomenys nebuvo pakitę. Buvo įvertintas žemės sklypo plotas, mažiausias žemės sklypo plotas, reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti, lygus 0,8149 ha. Žemės sklypo plotas – 1,11 ha, užstatyta teritorija – 0,4941 ha. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika) 10 punktą, valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 procentų apskaičiuoto mažiausio valstybinės žemės ploto, kartu privaloma užtikrinti, kad neliktų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, kurie negali būti toliau efektyviai naudojami. Užstatytas plotas (0,4941 ha) neužtikrina pastatų naudojimui reikalingos teritorijos plotą pagal teisės aktus. Atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra išsidėstę didelėje teritorijoje, o nustatant kiekvienam pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą susidarytų situacija, kad suformavus atskirus žemės sklypus, reikalingus statiniams eksploatuoti, tarpuose tarp naujai suformuotų žemės sklypų liktų laisvos valstybinės žemės plotai, kurių ateityje nebūtų galimybės racionaliai panaudoti.

8. Atsakovės prašymo parduoti žemės sklypą nagrinėjimo metu žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo „kita“, naudojimo būdai – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ir „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, žemės sklypas buvo priskirtas prie namų valdos žemės sklypo ir apskaičiuota jo vertė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1671, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo tvarka (toliau – Žemės įvertinimo metodika) – bendra parduodamo žemės sklypo nominali kaina – 25 259,00 Eur, žemės kaina pritaikius žemės indeksavimo koeficientą (1,6) – 40 414,40 Eur, parduodamo žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių – 68,98 Eur; viso parduodamo žemės sklypo kaina – 40 483,38 Eur. Žemės sklypas buvo parduotas atsakovei atsižvelgiant į Administracijos raštą. Tik pripažinus Administracijos 2022 m. sausio 17 d. raštą neteisėtu, būtu pagrindas pripažinti Mažeikių skyriaus vedėjo įsakymą parduoti žemės sklypą neteisėtu. Žemės sklypas parduotas tinkamo ploto, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti ir už tinkamai apskaičiuotą kainą, todėl restitucijos taikymo institutas netaikytinas. NŽT Mažeikių skyrius minėtų teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo parduoti Žemės sklypo aukciono tvarka, kadangi Žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklausė atsakovei.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB G&M Capital Group atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atmesti ir jo netenkinti; priteisti iš ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atsakovės UAB G&M Capital Group patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei UAB G&M Capital Group įsigyjant valstybinį žemės sklypą, buvo teisėtai atliktos visos įstatyme numatytos procedūros. Atsakovė UAB G&M Capital Group buvo tik administracinės paslaugos gavėjas, t. y. pateikė prašymą pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą ir sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, todėl vidinėse administracinėse procedūrose bei administracinių sprendimų priėmime nedalyvavo. Teikdama ieškinį, teismui, prokurorė konstatuoja, kad teritorija, dėl kurios dabar vyksta ginčas, buvo netvarkoma ir apleista bei kelianti pavojų visuomenės saugumui – kas yra akivaizdžiai nesuderinama su viešu interesu, taip pat nurodo, kad atsakovė, įgijo apleistą teritoriją ir nedelsdama ėmėsi tvarkyti teritoriją bei pavojingus statinius tuo užkirsdama kelia nelaimingiems atsitikimams (tarp jų ir gaisrams) vykti, taip pat laiko tariamo viešo intereso pažeidimu. Tokia prokurorės pozicija kelia pagrįstų abejonių prokurorės nuoširdumu, ginant tariamą viešąjį interesą, t. y. šiame ginče nėra viešo intereso.

10. Atsakovė Žemės sklypą įgijo pagal 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypas, skirtas įsigytų statinių naudojimui ir eksploatavimui buvo suformuotas 2017 m. gruodžio 4 d. Visą tą laiką nuo 2018 m. pradžios, kuomet žemės sklypas buvo suformuotas statinių naudojimui ir eksploatavimui, iki tol, kol atsakovei įgijus žemės sklypą ir pradėjus teritoriją tvarkyti, niekam joks viešasis interesas nerūpėjo ir niekas jo negynė. Reali faktinė situacija nuo to momento, kuomet buvo suformuotas žemės sklypas 2018 m., iki to momento, kuomet žemės sklypą nuosavybės teise 2022 m. įsigijo atsakovė UAB G&M Capital Group nebuvo pasikeitusi – užstatytas žemės plotas buvo lygiai toks pat. Esant suformuotam Žemės sklypui bei realiai egzistuojant statiniams, kurių naudojimui ir eksploatavimui, Žemės sklypas buvo suformuotas ir priskirtas, atsakovė pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe ir žemės sklypą įsigijo nuosavybėn. Prokurorė žemės sklypo suformavimo procedūrų neginčija, neginčija ir žemės sklypo nuomos sutarties, todėl darytina išvada, jog tokio dydžio žemės sklypas, kuris yra būtinas esamų statinių eksploatavimui ir naudojimui neprieštarauja įstatymui. Prokurorės teiginys, jog atsakovė neketina naudoti statinių pagal paskirtį, neatitinka tikrovės. Atsakovė nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis yra: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Kartu su ieškiniu yra pateikiama informacija apie atsakovės parengtą ir 2022 m. lapkričio 27 d. pateiktą Administracijai derinti Poilsio paskirties pastato rekonstravimo (keičiant paskirtį) projektą bei gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinė) statybos projektą. Be to, iš prie ieškinio pridėtų atsakovės teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė, įsigijusi statinius nuosavybės teise, nedelsdama pradėjo statinių naudojimui ir eksploatavimui priskirtą žemės sklypą naudoti, jį tvarkyti, o ateityje ketina esamus pastatus iš esmės rekonstruoti bei statyti naujus statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai: 1) panaikino 2022 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini)“; 2) pripažino negaliojančia 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z., sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos Mažeikių skyriaus, ir uždarosios akcinės bendrovės G&M Capital group dėl 1,11 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją – grąžino Lietuvos valstybei 1,11 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); grąžino iš Lietuvos valstybės atsakovei UAB G&M Capital group 40 483,38 Eur; 4) priteisė iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir UAB G&M Capital group valstybei po 416,50 Eur žyminio mokesčio; 5) 2023 m. liepos 12 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės paliko galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

12. Teismas nustatė, kad 1,11 ha dydžio Žemės sklype yra atsakovei UAB G&M Capital group nuosavybės teise priklausantys statiniai, turintys apibrėžtą naudojimosi paskirtį. Teismas akcentavo, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas – ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančių statinių naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią veiklą.

13. Teismas nurodė, kad atsakovei UAB G&M Capital group 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikus NŽT Mažeikių skyriui prašymą parduoti 1,11 ha ploto žemės sklypą, nebuvo atliktas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.2. papunktyje. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2022 m. rugsėjo 23 d. parduodama atsakovei UAB G&M Capital group Žemės sklypą, vadovavosi 2022 m. sausio 17 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pateikta „Išvada dėl statinių tinkamumo naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį“ Nr. (duomenys neskelbtini), jog Žemės sklype, esantys statiniai yra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kuri buvo gauta ankstesniam statinių savininkui pateikus prašymą parduoti ginčo žemės sklypą, 2022 sausio 12 d. atliktu Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustačius, jog valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai yra nenaudojami, buvo pareikalauta ir gauta Taisyklių 13.2. papunktyje nurodyta išvada.

14. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB G&M Capital group žemės įsigijimo metu nenaudojo statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, ir jie buvo apleisti. Teismas akcentavo, kad asmuo, norintis pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės pardavimo tvarka, be kita ko, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinę žemę. Atsakovė UAB G&M Capital group neįrodė, kad ketina plėtoti specifinę veiklą, kuriai reikalingi ginčo statiniai – kavinė baras, bendrabutis, garažai ir kiti statiniai. Teismas vertino, kad atsakovės UAB G&M Capital group direktoriaus 2022 m. birželio 7 d. Administracijai pateiktas prašymas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, kurio pagrindu Administracijos direktorius 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, patvirtina, kad prieš įsigyjant žemės sklypą, atsakovė UAB G&M Capital group neketino išsaugoti statinius, vystyti veiklą pagal įregistruotą statinių paskirtį. Be to, neilgai trukus po žemės sklypo įsigijimo lengvatine tvarka, atsakovė pateikė gyvenamųjų namų naujos statybos žemės sklype projektinius pasiūlymus – „Poilsio paskirties pastato rekonstravimo (keičiant paskirtį) projektas, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinės) naujos statybos (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., projektiniai pasiūlymai“, kuriame nurodyta, kad vykdoma nauja statyba, statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis: esama – poilsio, būsima - gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai), gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai, maitinimo paskirties pastatai. Pagal šiuos pasiūlymus, iš visų atsakovės įsigytų statinių, išliktų tik vienas rekonstruotas – kavinė – baras, kurio paskirtis – maitinimo.

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB G&M Capital group tiek statinius, tiek Žemės sklypą įsigijo ne turėdama tikslą išsaugoti statinius ir naudoti juos pagal jų tiesioginę paskirtį, o vystyti naujų gyvenamųjų namų statybos projektą. Nei viename byloje esančiame su Žemės sklypo pardavimu susijusiame dokumente nėra tiesioginių nuorodų apie tai, kad Žemės sklypas ne aukciono tvarka atsakovei buvo parduotas ne tik kavinės – baro eksploatacijai, kurio dalis išlieka atsakovės pateiktame projekte, bet ir naujų gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų statybai ir eksploatacijai. Teismas pažymėjo, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra atsakovės siekis naudotis ne ginčo sklypu, o jame esančiais pastatais. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė priklausančių statinių ne tik, kad nenaudojo, bet ir nesiekė jų naudoti, išsaugoti, galimai naudos pagal paskirtį tik minimaliai (projekte numatyta, kad būtų išlikusi tik kavinė – baras), o tai savo ruožtu reiškia, kad žemės įsigijimas savo esme būtų siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį.

16. Teismas vertino, kad teisinio reglamentavimo tikslų neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka išsinuomojamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti žemės sklype esančius statyti statinius (juos remontuojant ar rekonstruojant), o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią veiklą. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti parduotas atsakovei UAB G&M Capital group tik šiame žemės sklype esančių ir jai priklausančių pastatų: bendrabučio, poilsio namų, kavinės – baro, garažų, kiemo rūsio ir kitų inžineriniai statinių, eksploatavimui ar naudojimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, tačiau byloje nėra įrodymų, jog iki ir po ginčo žemės sklypo įsigijimo atsakovė UAB G&M Capital group žemės sklypą naudojo nurodytu tikslu. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Žemės sklypas parduotas atsakovei UAB G&M Capital group, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 7 dalies (galiojusi redakcija 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) bei Taisyklių 2.4 punkto nuostatoms, nes šis žemės sklypas iki ir po pardavimo nebuvo naudojamas jame esančių atsakovei UAB G&M Capital group priklausančių statinių eksploatavimui ir naudojimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Teismas vertino, kad valstybinės žemės sklypo pardavimas be aukciono tokioje situacijoje neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, o būtent visuomenės naudos ir efektyvumo principų.

17. Teismas atsižvelgęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pripažintino negaliojančia ir įpareigojo atsakovę UAB G&M Capital group grąžinti valstybei Žemės sklypą, o Valstybę – grąžinti atsakovei UAB G&M Capital group už Žemės sklypą sumokėtus 40 483,38 Eur. Taip pat sprendė, kad yra pagrindas naikinti 2022 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini)“, kaip neatskiriamai susijusį su šio žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė G&M Capital Group prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4287-1174/2023 ir priimti naują sprendimą: ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti ir jo netenkinti; priteisti iš ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančios viešąjį interesą, apeliantės UAB G&M Capital Group patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. 2022 m. spalio 3 d. atsakovės NŽT ir apeliantės UAB G&M Capital group valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarti buvo sudaryta laikantis visų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytų sąlygų. Ieškovė neginčija visumos administracinių aktų, sąlygojusių valstybinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Esant teisėtiems ir nenuginčytiems administraciniams aktams, sąlygojusiems valstybinio žemės sklypo suformavimą, valdymą, naudojimo būdo pakeitimą, faktinį statinių naudojimo pripažinimą, pats žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris vien dėl formalių procedūrinių pažeidimų (jei tokie ir buvo) negali būti pripažintas neteisėtu. Juo labiau, kad šiame ginče visiškai nėra apeliantės kaltės.

18.2. Teismas spręsdamas apie statinių būklę turėjo remtis įrodymais, pagrindžiančiais statinių būklę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (t. y. 2022 m. spalio 3 d.). Tačiau, teismas apie statinių būklę sprendė vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 16 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimu vietoje ir 2023 m. kovo 30 d. surašytu Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, taip pat pačios apeliantės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai teiktais paaiškinimais, t. y. spręsdamas apie apeliantės nuosavybės teise valdomų statinių būklę, rėmėsi netinkamais dokumentais (įrodymais), todėl padarė klaidingą išvadą.

18.3. Sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį realiai (faktiškai) statiniai egzistavo ir žemės sklypas buvo užstatytas apeliantės nuosavybės teise valdomais statiniais. Teismas spręsdamas apie statinių faktinę būklę nepagrįstai sureikšmino statinių nusidėvėjimo laipsnį, kuris yra nurodomas (apskaičiuojamas) nekilnojo turto registre. Nekilnojamojo turto nusidėvėjimas yra matematiškai apskaičiuojamas dydis, kuris visiškai nepriklauso nuo realios faktinės statinio būklės. Tai, kad statiniai buvo statyti prieš daug metų ir apeliantė nuosavybės teise įgijo nebenaujus statinius, niekaip nenulemia pastato savybių, juo labiau nėra įrodymas, jog statinių apskritai nebuvo galima naudoti pagal jų paskirtį. Statinių trūkumai nebūtinai lemia jų negalėjimą naudoti pagal paskirtį – statinio savininkas turi teisę statinį remontuoti, rekonstruoti. Teisės normos nereglamentuoja, koks turi būti statinio nusidėvėjimo (sunykimo) laipsnis, kad būtų galima pripažinti statinį dar naudotinu (arba jau nebenaudotinu). Kol statiniai realiai egzistuoja ir nėra fiziškai sunykę ir tol, kol sunykimo faktas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre (t. y. statinys nėra išregistruotas), tol statinys gali būti pripažįstamas naudotinu.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Ieškovė ne ginčijo ir teismo sprendimu buvo paneigtos NŽT 2022 m. sausio 12 d. rašte Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/ netinkamumo naudoti pagal paskirtį nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės, jog patikrinimo vietoje metu nustatyti žemės sklype esantys statiniai: bendrabutis, poilsio namai, kavinė–baras, du garažai, kiemo rūsys, kitus inžineriniai statiniai-kiemo statiniai. Taip pat nebuvo nuginčytos ar paneigtos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 17 d. rašte Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/ netinkamumo naudoti pagal paskirtį nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo aprašytos aplinkybės, jog apžiūrėjus žemės sklypą nustatyti žemės sklype esantys minėti statiniai. Šios faktinės aplinkybės apeliantei leidžia teigti, jog teismas netinkamai įvertino žemės sklype egzistavusių statinių faktinę būklę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl to padarė klaidingą išvadą.

18.5. Žemės sklypas buvo suformuotas 2018 m. vasario 8 d. NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu. Teismui padarius išvadą, jog Žemės sklype esantys statiniai galėjo būti nenaudojami jau dvidešimt metų, galima daryti išvadą, jog statinių būklė nuo 2018 m. iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negalėjo pasikeisti iš esmės. Ieškovė Žemės sklypo suformavimo neginčijo, todėl apeliantės nuosavybės teise valdomų statinių naudojimui ir eksploatavimui priskirtas žemės sklypas yra tinkamo dydžio ir tokio dydžio sklypas galėjo būti parduotas apeliantei.

18.6. Apeliantei nuosavybės teise įsigijus statinius, įstatymo pagrindu perėjo ir valstybinės žemės naudojimo teisė (CK 6.394 straipsnis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). 2022 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu apeliantė įgijo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą. Ieškovė neginčijo nei nuomos sutarties, nei pačios teisės apeliantei, kaip statinių savininkei, naudoti ir valdyti žemės sklypą. Apeliantė teisėtai įgijo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą.

18.7. Mažeikių rajono savivaldybės administracija, nesant apeliantės iniciatyvos, vadovaudamasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Dėl Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo suplanuotos teritorijos dalyje patvirtinimo, pakeitė Žemės sklypo žemės naudojimo būdą – iš komercinės paskirties objektų teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Bendrasis planas buvo pakeistas iki apeliantei nuosavybės teise įsigyjant statinius. Bendruoju planu ne apeliantė, o Mažeikių rajono savivaldybė, išreiškė poziciją, jog Žemės sklypas nebeturėtų būtų plėtojamas kaip komercinės paskirties objektų teritorija, o būtų perorientuota į gyvenamųjų pastatų teritoriją. Pakeitus žemės naudojimo būdą, apeliantė toliau iki žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (2022 m. spalio 3 d.) teisėtai valdė ir naudojo žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu.

18.8. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog nuomos sutarties galiojimo (apeliantės žemės sklypo valdymo ir naudojimo) laikotarpiu buvo pakeistas žemės naudojimo būdas ir tai lėmė neteisingas teismo išvadas. Pirmiausia, žemės sklypo nuomos sutartyje (4 punktas) buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Antra, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pakeitus žemės sklypo paskirtį, žemės naudojimo paskirtis nesutapo su statinių esančių žemės sklype paskirtimi. Pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį iš apeliantės negalima reikalauti, kad statiniai būtų naudojami pagal paskirtį, nes toks statinių naudojimas prieštarautų žemės naudojimo paskirčiai (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties, apeliantė pirmiausiai ėmėsi veiksmų tvarkyti statinius. Apeliantės elgesys nuo pat statinių įgijimo momento pagrindė apeliantės ketinimus įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinius.

18.9. Teismas padarė klaidingą išvadą, sutapatindamas statinių nenaudojimą ilgą laiką iki statinius nuosavybės teise įgyjant apeliantei ir apeliantės elgesį po statinių įsigijimo. Ne apeliantė nenaudojo statinių ilgą laiką, todėl nenaudojimo pasekmių negalima priskirti apeliantei. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – apeliantė, įgijusi statinius nuosavybės teise, nedelsdama ėmėsi įgyvendinti savininko teises (pvz. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas apie patikrinimą vykusį 2023 m. kovo 16 d.). 2022 m. lapkričio 27 d. apeliantė pateikė (per infostatyba paslaugų portalą) Mažeikių rajono savivaldybės administracijai prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus pagal parengtą naujo statinio statybos projektą „Poilsio paskirties pastato rekonstravimo (keičiant paskirtį) projektas bei gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinė) adresu: (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. Mažeikių rajono savivaldybės administracija projektiniams pasiūlymams pritarė 2023 m. vasario 9 d. Skirtingai nei teigė teismas, šios aplinkybės įrodo, jog apeliantė aktyviai ėmėsi įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinius.

18.10. Apeliantė 2022 m. gegužės 2 d. pirko realiai žemės sklype egzistuojančius statinius. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po statinių įgijimo. Siekdama įvertinti statinių būklę, apeliantė užsakė atlikti statinių ekspertizę, kuri buvo parengta 2023 m. vasario 9 d. Vadovaujantis šios ekspertizės išvadomis statinio naudotojas turi imtis priemonių tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai, siekiant išvengti pastato griūties, naudotojas turi imtis vienos iš priemonių: išmontuoti avarinės būklės, griūti galinčias konstrukcijas; ar norint išsaugoti esamas konstrukcijas iki jų stiprinimo – laikinaisiais išramstymais suvaržyti pastato sienų vertikaliuosius posvyrius, suvaržyti pastato sienas templėmis pirmojo aukšto perdangos lygyje, išramstyti stogo gegnes ir jas sutvirtinti, išramstyti medinius šoninės sienos erkerius, likusius pirmojo aukšto perdangų fragmentus.

18.11. Nuo statinių įsigijimo iki ekspertizės išvados apie statinių būklę, t. y. per 10 mėnesių laikotarpį, nebuvo įmanoma statinių pradėti naudoti pagal paskirtį, t. y. apeliantė objektyviai net nespėjo statinių pradėti naudoti, juo labiau, kad statinių būklė buvo kritinė. Tačiau, tai kad statinių būklė buvo kritinė ir jų nebuvo galima naudoti nedelsiant, nereiškia, jog statiniai buvo nepanaudojami pagal nekilnojamojo turto registre numatytą paskirtį. Tokią išvadą pateikė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kurios ieškovė neginčijo, o ir pirmos instancijos teismas išvadoje nurodytų aplinkybių nepaneigė. Priešingai teismo išvadai, apeliantė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kurie sudarytų prielaidas suprasti, kokiu būdu statinius galima naudoti: kokia yra reali statinių būklė ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad statinius būtų galima naudoti.

18.12. Teismo argumentai dėl per didelio žemės sklypo yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovė neginčijo žemės sklypo suformavimo procedūrų. Apeliantė, būdama statinių ir žemės sklypo savininkė, po žemės sklypo prikimo– pardavimo sutarties sudarymo ėmėsi statinius tvarkyti: šalinti avarinės būklės, pažeistas ir pavojų keliančias statinių konstrukcijas. Apeliantė pasirinkusi apdairaus, rūpestingo, racionalaus, teisingo ir sąžiningo elgesio modelį, po teismo sprendimo, pritaikius restituciją atsidurtų nepalyginamai blogesnėje situacijoje nei buvo iki Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo: iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo žemės sklype faktiškai egzistavo statiniai, kuriems priskirtą žemės sklypą apeliantė naudojo ir valdė nuomos sutarties pagrindu; sudarius pirkimo–pardavimo sutartį nuomos sutarties galiojimas pasibaigė; būdama žemės sklypo savininkė, apeliantė ėmė tvarkyti statinius ir dalį avarinės būklės statinių konstrukcijų išardė (žemės sklype nebėra statinių, kurie buvo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu). Apeliantė, įgyvendinama savo, kaip savininko (tiek statinių, tiek žemės sklypo) teises, sąžiningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sąlygų, kurias jai sukūrė valstybės įgaliotos institucijos – NŽT ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, todėl apeliantei atsirado pagrindas pasikliauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės principo elementais, tokiais kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas.

Šalies argumentai

19. Apeliantė Šiaulių apygardos teismui 2024 m. vasario 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartoja argumentus nurodytus apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašo atsakovės UAB G&M Capital group apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4278-1174/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad 2022 m. spalio 3 d. NŽT ir UAB G&M Capital group sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, o teismo išvados, kad Žemės sklype esančių statinių naudojimo padarytos remiantis netinkamais įrodymais, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir suformuotai teismų praktikai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo lengvatine tvarka (be aukciono).

20.2. Teismas, laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, reikalavimų, ištyrė ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė šių įrodymų visuma pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad apeliantė kitaip vertina ir interpretuoja byloje esančius rašytinius įrodymus, deklaratyviai nurodydama tariamai teismo padarytus pažeidimus, tačiau nepagrįsdama jų jokiais teisiniais argumentais, tik nurodydama, kuriuos įrodymus, jos supratimu, teismas turėjo vertinti, teismo priimto sprendimo nedaro neteisėtu ir nepagrįstu.

20.3. Atsakovė NŽT gavusi apeliantės prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, nesivadovavo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Taisyklių 13 punkte ir Metodikoje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir privalomų atlikti veiksmų neatliko, vadovavosi duomenimis, gautais beveik prieš devynis mėnesius priimant sprendimą dėl ankstesnio statinių savininko prašymo parduoti Žemės sklypą, taip pažeisdama Taisyklių ir Metodikos reikalavimus, Žemės įstatymo nuostatas, priėmė neteisėtą sprendimą parduoti Žemės sklypą UAB G&M Capital group.

20.4. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Žemės sklypo užstatymas UAB G&M Capital group nuosavybės teise priklausančiais statiniais savaime daro Žemės sklypo pardavimą lengvatine tvarka – be aukciono, teisėtu.

20.5. Teismas siekdamas nustatyti Žemės sklype esančių statinių būklę bei įvertinti Žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu apeliantei teisėtumą ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. buvo vertinami ne tik proceso dalyvių paaiškinimai, bet ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie vieni kitiems neprieštaravo ir patvirtino vieni kitus.

20.6. Dėl apeliantės argumentų, kad ieškovė neginčijo Žemės sklypo suformavimo procedūros ir iki jai įsigyjant Žemės sklypą sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties, pažymi, kad formuojant valstybinės žemės sklypus jokie teisės aktai neriboja jų dydžio, žemės sklypų dydžio ribojimai atsiranda tik parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypą asmenims. Ieškiniu kreipiantis į teismą minėta Žemės sklypo nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, jau negaliojo ir ieškovė neturėjo jokio pagrindo jos ginčyti. Teisinis ir ekonominis valstybinės žemės nuomos ir pardavimo rezultatas yra visiškai skirtingas: pirmuoju atveju valstybinės žemės sklypas yra suteikiamas statinių savininkui jį valdyti ir juo naudotis, t. y. valstybė nuosavybės teisės nepraranda, antruoju atveju nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą įgyja statinių savininkas, o valstybė nuosavybės teisės netenka.

20.7. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad turėjo būti ginčijamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/netinkamumo naudoti pagal paskirtį nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo. NŽT Mažeikių skyrius, nagrinėdamas apeliantės prašymą ir priimdamas sprendimą dėl Žemės sklypo pardavimo dėl Metodikos 4 punkte nustatytos formos pažymos, patvirtinančios pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, išdavimo iš viso nesikreipė į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją ir tokios pažymos negavo. Tik ankstesniam statinių savininkui pateikus prašymą dėl Žemės sklypo pardavimo, buvo gautas minėtas informacinio pobūdžio raštas. Antra, NŽT Mažeikių skyrius minėtame rašte nurodytais devynių mėnesių senumo duomenimis negalėjo vadovautis, nes tiek NŽT Mažeikių skyriaus atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, tiek raštas buvo gautas nagrinėjant ne apeliantės, o ankstesnio Žemės sklype esančių statinių savininko prašymą dėl Žemės sklypo pardavimo. Įvertinus tai, kad NŽT Mažeikių skyrius, gavęs apeliantės prašymą parduoti Žemės sklypą, neatlikto privalomų atlikti prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono veiksmų, nurodytų Taisyklių 13 punkte, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys iš viso neturi jokios įtakos Žemės sklypo pardavimo apeliantei teisėtumo vertinimui ir ginčyti rašto nėra jokio pagrindo.

20.8. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantei priklausantys statiniai buvo ilgą laiką nenaudojami, bei pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina statinių nykimo proceso ilgalaikiškumą, kad nei ankstesni statinių savininkai, nei atsakovė UAB G&M Capital group po jų įsigijimo ne tik nesistengė ir nedėjo pastangų yrančių bei sunykusių statinių išsaugojimui ir remontui, apskritai neturėjo tikslo naudoti ir niekada nenaudojo jų pagal paskirtį.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4287-1174/2023 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad faktinės aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2022 m. spalio 3 d. atsakovės NŽT ir UAB G&M Capital Group sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytų sąlygų. Apeliantei 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikus NŽT Mažeikių skyriui prašymą parduoti 1,11 ha ploto žemės sklypą, NŽT privalėjo pagal Taisyklių 13.2 punktą, atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tačiau tai nebuvo padarytą. NŽT neįvertino Žemės sklype vykdomos veiklos, susijusios su esančių statinių naudojimu ir vadovavosi aštuonių mėnesių senumo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduotu raštu.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo tenkinti UAB G&M Capital Group apeliacinį skundą; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4287-1174/2023 ir priimti naują sprendimą: ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atmesti ir jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Sutinka su apeliante, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikydamas teisės normas, reguliuojančias valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

22.2. Sutinka su apeliante, kad jos elgesys nuo pat statinių įgijimo momento pagrindė ketinimus įgyvendinti nuosavybės teisę į statinius. Teismas padarė klaidingą išvadą, sutapatindamas statinių nenaudojimą ilgą laiką iki statinius nuosavybės teise įgyjant apeliantei ir apeliantės elgesį po statinių įsigijimo. Ne apeliantė nenaudojo statinių ilgą laiką ir tokio nenaudojimo pasekmių negalima priskirti apeliantei. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – apeliantė, įgijusi statinius nuosavybės teise, nedelsdama ėmėsi įgyvendinti savininko teises.

22.3. Šiuo atveju, žemės įsigijimas savo esme nėra siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, priešingai jis yra susijęs su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį. Apeliantės situacija atitinką Aukščiausiojo teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 dėl pastato savininko teisės be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą. Apeliantės įsigyti statiniai turi apibrėžtą naudojimo paskirtį, apeliantas numatė plėtoti veiklą.

22.4. Sutinka su apeliante, kad teismas spręsdamas apie statinių faktinę būklę nepagrįstai sureikšmino statinių nusidėvėjimo laipsnį, kuris yra nurodomas (apskaičiuojamas) nekilnojamojo turto registre. Tai, kad statiniai buvo statyti prieš daug metų ir apeliantė nuosavybės teise įgijo nebenaujus statinius, niekaip nenulemia pastato savybių, juo labiau nėra įrodymas, jog statinių apskritai nebuvo galima naudoti pagal jų paskirtį. Kol statiniai realiai egzistuoja ir nėra fiziškai sunykę ir kol statinys nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, tol statinys gali būti pripažįstamas naudotinu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1,11 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantei UAB G&M Capital group, pagal 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 1 d. išrašų nustatyta, kad pagal 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį apeliantė UAB G&M Capital group iš UAB G&R Investment group įsigijo Žemės sklype esančius daiktus: 1) pastatą - bendrabutį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji; 2) pastatą - poilsio namai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio; 3) pastatą - kavinė-baras, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo; 4) pastatą - garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; 5) pastatą - garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; 6) pastatą - kiemo rūsį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; 7) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, tvoros, kiemo aikštelė, 3 kuro rezervuarai, tualetas, šiukšlių dėžė, rūkykla), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad pagal 1997 m. kovo 6 d. užfiksuotus duomenis daugelis minėtų statinių pastatyti 1982 m., poilsio namas ir bendrabutis pastatyti 1900 m., rekonstruoti 1982 m.

26. Apeliantė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė Mažeikių skyriui prašymą išnuomoti Žemės sklypą. Mažeikių skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas išnuomotas atsakovei UAB G&M Capital Group. 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB G&M Capital group nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. buvo išnuomotas Žemės sklypas. Nuomos sutartis nutraukta 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Žemės sklypas suprojektuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto adresu: (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“, žemės sklype esamiems pastatams (bendrabučiui, poilsio namams, kavinei-barui, garažams ir kiemo statiniams) eksploatuoti. NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ žemės sklypas suformuotas ir patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti pagal MB „Geoidas“ matininko N. Š. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 1,11 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitos pagrindinės naudojimo paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo patikėjimo teisė įregistruota NŽT.

Dėl valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio be aukciono nuginčijimo

28. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši taisyklė suponuoja, kad aukcionas, kaip valstybinės žemės pardavimo būdas, yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas.

29. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

30. Vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija), asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 16 punktas).

32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl būtinybės užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, yra konstatavęs, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 28 punktas).

34. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė UAB G&M Capital Group naudojo jai priklausančius pastatus pagal jų tiesioginę paskirtį (ar realiai ketino tą daryti). Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ji ketina naudoti jai priklausančius pastatus ir statinius ir ketinimą įrodo pastangos šiuos daiktus pritaikyti pagal dabartinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį. Tai gi, nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl to, ar apeliantei nuosavybės teise priklausantys pastatas žemės sklypo pardavimo metu buvo eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

35. Byloje iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus 2021 m. spalio 28 d. atlikto statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas yra nenaudojami, veikla nevykdoma, jie neprižiūrimi ir apleisti. Per 2021 metus penkis kartus gesino gaisrus, kilusius nenaudojamame pastate, kad statinio naudojimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir tokiam savininko neveikimui taikytina atsakomybė, savininkas įspėtinas ir įpareigotinas nedelsiant suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. NŽT Mažeikių skyriaus 2022 m. sausio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimą vietoje akto priede yra statinių fotonuotraukos, nurodant, kad statiniai galimai nenaudojami, antroje fotonuotraukoje nufotografuotas pastatas - bendrabutis, galimai nenaudojamas pagal įregistruotą tiesioginę paskirtį, iš fotonuotraukos matyti, kad šis statinys yra užkaltais langais, apgriuvęs, apdegusi ir įgriuvusi jo stogo dalis. Tai, kad apeliantės įsigyti pastatai buvo apleisti ir avarinės būklės, dėl ko jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį patvirtino ir apeliantės UAB G&M Capital Group direktorius G. R. 2023 m. kovo 17 d. paaiškinime. Taip pat UAB G&M Capital Group direktorius 2023 m. kovo 17 d. papildomame paaiškinime pažymėjo, kad kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kanalizacijos šulinys, dalis tvoros, kiemo aikštelė yra išlikę, o trijų kuro rezervuarų, tualeto, šiukšlių dėžės, rūkyklos apeliantei įsigyjant pastatus fiziškai nebuvo. Tai gi, byloje nustatyta, kad apeliantė pagal 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo pastatus, kurių realiai nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį dėl jų avarinės būklės.

36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatavimui reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

38. Kasacinio teismo pažymėta, jog vien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 31 punktas).

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 39 punktas). Tačiau šios nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė ta, kad, kaip matyti iš naujo statinio statybos projekto „Poilsio paskirties pastato rekonstravimo (keičiant paskirtį) projektas bei gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinė) adresu: (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, apeliantė siekia ne remontuoti ar rekonstruoti statinius, o jų vietoje statyti naujus – kitos paskirtie statinius – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus, o poilsio paskirties pastatas būtų rekonstruojama ir po rekonstrukcijos planuojama pakeisti šio pastato paskirtis į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai).

40. Minėta, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, tokią galimybę sieja tik su žemės sklype esančių asmens, siekiančio įsigyti žemės sklypą lengvatine tvarka, nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono perleisti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype yra galimai nebetinkami naudojimui pastatai (statiniai), savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie pastatai negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį, tačiau vien teorinė galimybė eksploatuoti tokius pastatus nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra tokie statiniai, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas neketinant pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą.

41. Aplinkybė, kad apeliantei nuo 2022 m. gegužės 30 d. nuomojant Žemės sklypą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties Žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas iš komercinės paskirties objektų teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, nesudaro pagrindo vertinti, kaip teigia apeliantė, jog nebeliko pagrindo pastatus naudoti pagal jų paskirtį. Priešingai, pastatų naudojimo paskirtis dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo, nepakito ir tai yra reikšminga, sprendžiant dėl valstybinio Žemės sklypo pardavimo apeliantei lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu).

42. Pakeistas Žemės sklypo naudojimo būdas būtų aktualus statant naujus statinius, sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo ir pan., tačiau ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo lengvatinėmis sąlygomis, kur yra taikoma specialioji teisės norma įtvirtinta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, o ne bendroji teisės norma numatyta Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad statinių naudojimas pagal jų esamą paskirtį (valstybinės žemės sklypo lengvatinėmis sąlygomis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir po šios sutarties sudarymo), prieštarautų žemės naudojimo būdui.

43. Sutiktina su apeliante, kad jai neturi būti priskiriamos statinių ilgo nenaudojimo pasekmės, tačiau tai, kad iki statinius įsigyjant apeliantei ankstesni savininkai jų nenaudojo pagal paskirtį neatleidžia apeliantės, kuri siekė nuosavybės teise įsigyti nuomojamą valstybinį Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, nuo pareigos naudoti statinius pagal jų paskirtį – šiuo atveju tai gali būti ir siekis remontuoti ar rekonstruoti statinius, išsaugant jų paskirtį. Nagrinėjimu atveju apeliantė net neįrodinėjo aplinkybės, kad ji siekė remontuoti ar rekonstruoti statinius, išsaugant jų paskirtį, priešingai apeliantė įrodinėjo, kad ji turi tikslą statyti naujus statinius ir rekonstruoti vieną statinį, kurių naudojimo paskirtis būtų kita nei statinių buvusių valstybinės žemės pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sandorio sudarymo metu. Iš naujo statinio statybos projekto „Poilsio paskirties pastato rekonstravimo (keičiant paskirtį) projektas bei gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinė) adresu: (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ nustatyta, kad projektas pradėtas rengti 2022 m. spalio mėnesį, kai Žemės sklypą apeliantė įsigijo 2022 m. spalio 3 d., ir tai įrodo, kad apeliantės tikslas buvo Žemės sklype statyti naujus ir kitos paskirties statinius, nei buvo statinių Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodoma statinių ekspertizė buvo parengta 2023 m. vasario 9 d., t. y. jau po Žemės sklypo įsigijimo, ir galimai ruošiantis įgyvendinti naujo statinio statybos projektą, iš esmės susijusį su naujų statinių statyba, o ne turint tikslą naudoti statinius pagal jų paskirtį. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė UAB G&M Capital group tiek statinius, tiek žemės sklypą įsigijo ne turėdama tikslą išsaugoti statinius ir naudoti juos pagal jų tiesioginę paskirtį, o vystyti naujų gyvenamųjų namų statybos projektą. Tai gi, iš esmės apeliantė siekė įsigyti Žemės sklypo ekonominę vertę ir Žemės sklypo įsigijimo nesiejo su būtinumu naudoti statinius pagal jų esamą paskirtį.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent statinių naudojimo pagal jų paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į valstybinę žemę lengvatine tvarka. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė Žemės sklype esančius statinius de facto naudojo, ir neketino jų naudotis pagal tiesioginę paskirtį, apeliantė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (CPK 178 straipsnis).

45. Kaip jau minėta, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 23 punktą)

46. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad šioje byloje ieškinyje nėra keliamas klausimas dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išvados dėl statinių tinkamumo/netinkamumo naudoti pagal paskirtį nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį pateikimo“, dėl Žemės klypo suformavimo procedūros, NŽT su apeliante sudarytos žemės nuomos sutarties, neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pagrįstumo, t. y., ar sandoris sudarytas nepažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygos ir kitų teisės aktų reikalavimų tokio sandorio sudarymui. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai dėl būtinybės ieškovei ginčyti minėtus sandorius.

47. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad pagal Žemės įstatyme nustatytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės sklypas statinių savininkui ne aukciono tvarka gali būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

49. Taisyklių 13.2. punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys nustatęs, kad asmuo pateikė visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį ir valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto. Jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinio naudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį nustatymo. Jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 5 darbo dienas priima sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo (jo dalies).

50. Esant duomenų, keliančių abejonių būtinųjų sąlygų sudaryti sandorius egzistavimu, atliekamas valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymas, Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, t. y. vizualiai nustatoma, ar statinio (įrenginio) išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos; jeigu pažeistos, vertinama, ar išorės pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; jeigu išorinėse atitvarose yra pažeidimų, atitinkančių Metodikos 5 punkte aprašytus požymius, per 5 darbo dienas kreipiamasi į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.

51. Taigi, NŽT, nagrinėdama asmenų prašymus išnuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi pareigą įsitikinti faktiniu statinio (statinių) buvimu ir jo naudojimu (galimybėmis naudoti) pagal tiesioginę paskirtį.

52. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šią aplinkybę patvirtino atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė NŽT, kad apeliantei 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikus NŽT Mažeikių skyriui prašymą parduoti Žemės sklypą, nebuvo atliktas Taisyklių 13.2. punkte numatytas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir nebuvo įvertinta Žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančių statinių naudojimu, neatlikti statinių galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymo veiksmai, nurodyti Metodikos 3 ir 4 punktuose. NŽT Mažeikių skyrius vadovavosi iki šio apeliantės prašymo gavimo beveik prieš devynis mėnesius Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gautu raštu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad NŽT Mažeikių skyrius, sudarydamas ginčo sandorį, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

53. Pardavus lengvatinėmis sąlygomis Žemės sklypą apeliantei, kuri neketino naudoti ir nenaudojo Žemės sklype esančių statinių pagal jų naudojimo būdą, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NŽT Mažeikių skyriui sudarant 2022 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį su apeliante buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, tokia pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Dėl restitucijos taikymo

54. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažinęs valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią, taikė restituciją – pripažino apeliantei pareigą grąžinti valstybei Žemės sklypą, o valstybei – grąžinti apeliantei už šį žemės sklypą sumokėtus 40 483,38 Eur.

56. Apeliantė skunde teigia, kad ji buvo rūpestinga ir elgėsi pagal teisingą elgesio modelį, todėl dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų teismui taikius restituciją, apeliantė atsiduria nepalyginamai blogesnėje situacijoje nei buvo iki Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo: iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo žemės sklype faktiškai egzistavo statiniai, kuriems priskirtą žemės sklypą apeliantė naudojo ir valdė nuomos sutarties pagrindu; sudarius pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė Žemės sklypo nuomos sutartis; būdama žemės sklypo savininkė, apeliantė ėmė tvarkyti statinius ir dalį avarinės būklės statinių konstrukcijų išardė.

57. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

58. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

59. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad restitucija gali būti apskritai netaikytina. Nors apeliantė restitucijos netaikymą grindžia savo sąžiningumu, pabrėžtina, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-294/2007). Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinis sandoris. Teismui išsprendus, kad konkreti norma yra imperatyvaus pobūdžio, sutartis vertinama kaip niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Niekinės sutarties pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti kaip įgijusį teises ir pareigas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Atitinkamai, esant neginčijamai aplinkybei dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, apeliantė, kaip tokios ginčo sutarties šalis, negali restitucijos netaikymo pagrindą grįsti savo sąžiningumu.

61. Pažymėtina, kad restitucija gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CPK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, tam, kad restitucija būtų netaikoma turėtų būti konstatuotas esminis sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas. Taigi, taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog susiklosčiusioje situacijoje apeliantės, kaip valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalies, padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos sutarties šalies (valstybės) pagerėtų dėl restitucijos.

62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus negaliojančia 2022 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apeliantė įgyvendino nuosavybės jai priklausančiu turtu teisę. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei 2022 m. rugsėjo 23 d. NŽT Mažeikių skyriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini)“, t. y. konstatavus, kad apeliantė įsigijo valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis neteisėtai, ir konstatavus, jog buvo pažeistos imperatyvios teisės normos vykdant šio sklypo pardavimą, šalys turėtų būti grąžinamos į tą padėtį, kokia būtų iki nurodytos sutarties ir įsakymo priėmimo.

63. Įvertinus tai, kad Žemės sklypą nuosavybės teise valdo apeliantė, pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė abipusę restituciją – įpareigojo apeliantę grąžinti valstybei Žemės sklypą, o Lietuvos valstybę – grąžinti apeliantei už šį žemės sklypą sumokėtus 40 483,38 Eur.

64. Nagrinėjamu atveju apeliantė tik deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui taikius restituciją ir įsiteisėjus teismo sprendimui atsidurs blogesnėje padėtyje, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų pagrindžiančių šį teiginį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog apeliantei grąžinus Žemės sklypą valstybei, o valstybei grąžinus apeliantei pagal pirkimo–pardavimo sandorį sumokėtą kainą atitinkančią sumą, apeliantės padėtis taps blogesnė nei buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu.

65. Kaip jau buvo ne kartą konstatuota šioje civilinėje byloje, apeliantė neįrodė, kad Žemės sklype buvę statiniai būtų naudojami pagal jų paskirtį, todėl restitucijos natūra netaikymas pažeistų imperatyvias įstatymo normas, numatančias teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinį žemės sklypą turint tikslą, jame esančius statinius naudoti pagal jų paskirtį. Priešingas aiškinimas apribotų galimybes valstybei per savo institucijas įgyvendinti nuosavybės teisę į Žemės sklypą tokiu būdu, kad turtas būtų naudojamas užtikrinant visuomenės interesų tenkinimą ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama, sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų netaikyti restitucijos natūra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino Žemės sklypą valstybei, o iš valstybės apeliantei priteisė pirkimo–pardavimo sandorio metu apeliantės sumokėtą kainą.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. NŽT Mažeikių skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teises normas bei negaliojančiu, ir su šiuo įsakymu tiesiogiai susijusį valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, apeliantė turės galimybę iš naujo, laikantis teisės aktų reikalavimų, siekti jai priklausančių teisų realizavimo (pvz. žemės sklypo nuomos be aukciono ar pardavimo aukciono tvarka).

Dėl įrodymų vertinimo

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė duomenų apie tokias turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė