Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktikoje naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymui taikomus kriterijus, ieškovas manė, kad nustatytina tokia naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka: ieškovui V. L. atskiram naudojimui skirtinos patalpos, Valstybės įmonės Registrų centro 2007-04-18 plane pažymėtos indeksais 1-1 (3,41 kv.m.) ir 1-2 (32,37 kv.m.). Atsakovei M. I. atskiram naudojimui skirtinos patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3 (4,55 kv.m.), 1-4 (3,37 kv.m.), 1-5 (9,62 kv.m.) ir 1-6 (28,95 kv.m.). Bendram V. L. ir M. I. skiriama patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7 (4,95 kv.m.).

Pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarką ieškovo atskiram naudojimui paliekamų patalpų bendras plotas sudaro 35,78 kv.m., atsakovės atskiram naudojimui paliekamų patalpų bendras plotas sudaro 46,49 kv.m., bendram bendraturčių naudojimui paliekamų patalpų plotas sudaro 4,95 kv.m. Ieškovo siūloma tvarka nepažeidžia atsakovės interesų. Atsakovės dalis bendroje nuosavybėje į gyvenamąjį namą sudaro ½ dalį. Atsakovės naudojimui paliekamas didesnis gyvenamojo namo plotas, nei ieškovui, didesnis, nei pusė gyvenamojo namo ploto. Ieškovas, palikdamas atsakovės naudojimui didesnį gyvenamojo namo plotą, kompensacijų iš atsakovės nereikalauja. Be to, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, pagal siūlomą naudojimosi tvarką bendram naudojimui paliekamas minimalus bendro namo plotas, o atskiram bendraturčių naudojimui paliekamas maksimaliai įmanomas bendro namo plotas. Tokiu būdu įgyvendinamas ir socialinės taikos kriterijus, sudaroma kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Ieškovas siūlė atsakovei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką sudarant sutartį dėl naudojimosi tvarkos, be kreipimosi į teismą, siūlė atsakovei alternatyvius naudojimosi tvarkos variantus. Ieškovas išnaudojo visas galimybes suderinti šalių valią. Atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlymais ir dėl to ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pabrėžtina, kad Ieškovas 2022 m. birželio 10 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo siūlo net tris naudojimosi tvarkos variantus. Pateikti naudojimosi tvarkos variantai neatitinka Atsakovės interesų, kadangi pagal Ieškovo siūlomus variantus Atsakovė M. I. netektų teisės naudotis patalpa - kambariu, pažymėtu indeksu 1-2 (32,37 kv. m), kurį Atsakovė yra įsirengusi pagal savo poreikius, jame atlikus paprastąjį remontą ir kuriame gyvena jau 12 (dvylika) metų arba Atsakovė netektų teisės naudotis patalpa -virtuve, pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv. m), kurioje Atsakovė gamina maistą, valgo. Pabrėžtina, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (9,62 kv. m) paskirtis virtuvė. Tokia patalpos paskirtis nurodyta ir įregistruota VĮ Registrų centre. Tai patvirtina Atsakovės prie atsiliepimo 2022 m. sausio 10 d. (dok. Reg. Nr. DOK-715) pateiktos 2007 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenys. Byloje esanti pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje (b. l. 24) aiškiai užfiksuota, kad patralpos, pažymėtos indeksu 1-5 ,kuriuos plotas 9,62 kv m ,pavadinimas -virtuvė.

Pabrėžtina, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-5(9,62 kv. m) nėra galimybės šiuo metu priskirti, kurios nors iš šalies individualiam naudojimuisi. Patalpoje, pažymėtos indeksu 1-5 (9,62 kv. m), yra pastatytas elektros įvadas, saugikliai, nuo kurių pajungta visam ginčo namui elektra, o taip pat, būtent nuo šio elektros įvado yra pajungta ir valdoma elektra visiems ūkiniams pastatams. Atsakovė teikia elektros įvado - skydinės nuotraukas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teigtina, kad patalpa pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv. m.) negali būti priskirta tik Ieškovo naudojimuisi, kadangi Atsakovė netektų teisės ne tik kad naudotis virtuve, maisto ruošimui skirta krosnimi, bet taptų priklausoma nuo Ieškovo valios naudotis į namą atvesta elektra bei į ūkinius pastatus teikiama elektra. Be to, atsitikus elektros gedimui, Ieškovui faktiškai ginčo name negyvenant, Atsakovė neturėtų galimybės operatyviai sutvarkyti elektros gedimo (pavyzdžiui, jeigu gedimo šalinimui, pakaktų įjungti „išmuštą“ saugiklį). Manytina, kad esant tokiai situacijai dėl elektros įvado, Ieškovo ieškinio tenkinimas, sąlygotų naujų konfliktų tarp šalių kilimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv. m) negali būti priskirta tik Ieškovo naudojimuisi ir yra teisinis pagrindas šią patalpą priskirti šalių bendram naudojimuisi, kas sudaro pagrindą Ieškovo ieškinį atmesti, o Atsakovės priešieškinį tenkinti.

Įvertinus išdėstytą, Atsakovė M. I., mano, kad Ieškovo pateikti naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu variantai pažeidžia Atsakovės interesus ir nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, todėl prašo Ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovė pareiškia, kad palaiko visa apimtimi savo reikalavimą nustatyti tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. naudojimosi tvarką pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2007 m. balandžio 18 d. planą:

1) Atsakovė M. I. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-2 (32,37 kv. m), 1-3 (4,55 kv. m), 1-4 (3,37 kv. m);

2) Ieškovas V. L. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,41 kv. m), 1-7 (4,95 kv. m) ir 1-6 (28,95 kv. m);

Ieškovas V. L. ir Atsakovė M. I. bendrai naudosis gyvenamojop namo patalpa gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv m).

1)Atsakovė M. I. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-2 (32,37 kv. m), 1-3 (4,55 kv. m), 1-4 (3,37 kv. m);

2)Ieškovas V. L. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,41 kv. m), 1-7 (4,95 kv. m) ir 1-6 (28,95 kv. m);

3)Ieškovas V. L. ir Atsakovė M. I. bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpa gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv. m).

2. Priteisti iš Ieškovo V. L. atsakovės M. I. naudai patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė M. I., siekdama išvengti tolimesnių teisminių ginčų tuo atveju, jeigu teismas atmestų ieškovo ieškinį ir nebūtų nustatyta gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka, reiškia savarankišką reikalavimą nustatyti gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Priešieškinyje nėra nurodomos naujos aplinkybės, o Atsakovės pozicija yra identiška atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytai, todėl nauji įrodymai nėra teikiami.

Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso Ieškovui V. L. ir Atsakovei M. I.. Šalys ginčo gyvenamąjį namą įgijo 2011 m. balandžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1185 pagrindu, t. y. mirus (duomenys neskelbtini) šalių motinai M. L., paveldėdami jos palikimą. Akcentuotina, kad Atsakovė M. I. ginčo gyvenamajame name faktiškai nepertraukiamai gyvena nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Atsakovė motinai M. L. dar esant gyvai naudojosi visu ginčo namu bei jį prižiūrėjo. Išimtinai tik Atsakovė M. I. ypač pablogėjus motinos sveikatos būklei ją apie metus laiko iki mirties slaugė, būtent Atsakovė kartu su motina iki jos mirties gyveno visame ginčo gyvenamajame name. Mirus (duomenys neskelbtini) motinai ir priėmus jos palikimą, Atsakovė M. I. kreipėsi į Ieškovą V. L. tikslu susitarti, kuriam kuri namo dalis priskirtina naudotis. Tuo metu Ieškovas jokių pretenzijų ir pageidavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nenurodė ir leido Atsakovei pasirinkti gyvenamojo dalis, kuriomis ji nori naudotis. Ieškovas V. L. kartu su advokatu tik 2021 m. vasarą faktiškai atvyko į ginčo namą su tikslu apžiūrėti gyvenamąjį namą. Atvykęs Ieškovas apžiūrėjo gyvenamąjį namą, tačiau nenurodė konkrečiai, kuria dalimi namo pageidauja naudotis bei nereiškė jokių pretenzijų dėl Atsakovės naudojamos gyvenamojo namo dalies. Pažymėtina, kad gavusi Ieškovo V. L. pretenziją, Atsakovė susiekė telefonu su Ieškovo atstovu advokatu, tačiau šis nurodė, kad Ieškovas kreipėsi į teismą ir nekalbėjo su Atsakove dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo.

Šalims ginčo gyvenamąjį namą įgijus 2011 m. balandžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1185 pagrindu, t. y. mirus (duomenys neskelbtini) šalių motinai M. L., tai Ieškovas ½ dalies namo savininkas yra jau (duomenys neskelbtini).Todėl pagrįstai teigtina, kad Ieškovui pretenzijos išsiuntimo Atsakovei, nepareiškus jokių reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, darytina išvada, kad yra nustovėjusi ginčo gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka jau beveik (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ginčo namas yra Atsakovės vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje deklaruota jos gyvenama vieta nuo 2011 m. liepos 7 d.

Teisinis pagrindas

Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1-2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007; Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

Paaiškintina, kad ginčo gyvenamajame name Atsakovė M. I. faktiškai gyvena jau 12 metų, yra įsirengusi gyvenamąjį namą pagal Atsakovės poreikius bei atlikusi gyvenamojo namo pagerinimus. Vadinasi ieškinio pareiškimo teismui metu yra nustovėjusi naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kuri faktiškai jau beveik 11 metų. Pabrėžtina, kad Atsakovė M. I. ginčo gyvenamąjį namą prižiūri, juo rūpinasi, moka mokesčius, taip pat yra apdraudusi visą gyvenamąjį namą nuo 2012 m. iki šiol, kas patvirtina, jog tik Atsakovė įgyvendina savininkės teises ir pareigas į ginčo gyvenamąjį namą.

Atsakovė M. I. yra atlikusi ginčo gyvenamojo namo pagerinimus, kurie laikytini esminiais - Atsakovės lėšomis ir iniciatyva yra atvestas vanduo iš kieme esančio šulinio iki gyvenamojo namo ir įrengtas nuotekų nutekėjimas ir surinkimas iš gyvenamojo namo į nuotekų talpyklą, taip pat įrengtas sanitarinis mazgas - tualetas, dušo kabina, kurie įrengti namo patalpoje pažymėtoje indeksu 1-2, kurioje gyvena Atsakovė. Šiame kambaryje taip pat Atsakovės lėšomis įrengta nauja koklinė krosnis. Šios aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, jog Atsakovė įgyvendina savininkės teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, patalpa, pažymėta indeksu 1-2 priskirtina naudotis Atsakovei

Akcentuotina, kad Atsakovė, mirus motinai, klausė Ieškovo nuomonės dėl konkrečios namo dalies, tačiau Ieškovas leido Atsakovei nuspręsti, kuria namo dalimi naudotis. Ieškovas į Atsakovės klausimą, kuriame kambaryje Atsakovė gali gyventi, tik mostelėjo ranka ir pasakė kurkis „kur nori, man neįdomu“. Akcentuotina, kad visiems šalių giminaičiams yra žinoma ir jie yra girdėję iš mirusios motinos ir senelės, kad po jų mirties kambarys pažymėtas indeksu 1-6 priklausys Ieškovui, o kambarys pažymėtas indeksu 1-2 priklausys Atsakovei. Atsakovė, vykdydama tokią palikėjos valią, po motinos mirties faktiškai pradėjo gyventi kambaryje pažymėtu indeksu 1-2. Paaiškintina, kad kambarys, pažymėtas indeksu 1-2, buvo daug prastesnės būklės nei kambarys, pažymėtas 1-6, t. y. kambarys, pažymėtas indeksu 1-2 dar tėvams gyviems esant buvo mažai naudojamas, buvo neremontuotas, seni langai, ištrupėjęs tinkas, prastai šylanti krosnis ir kt. Tai patvirtina ir Ieškovo dublike nurodyta aplinkybė, kad dar tėvams esant gyviems Ieškovas kambaryje pažymėtu indeksu 1-6 pakeitė langus.

Patalpa 1-6 (28,95 kv. m) priskirtina naudotis Ieškovui V. L., kadangi šiame kambaryje Ieškovas savo lėšomis yra pakeitęs langus, šiame kambaryje yra atvežęs ir palikęs asmeninių daiktų. Vadinasi, Ieškovas V. L. konkliudentiniais veiksmai yra sutikęs, kad ši patalpa būtų priskirta jam naudotis. Pažymėtina, kad šiuo kambariu Atsakovė niekada nesinaudojo, jame negyvena, jame nėra Atsakovės daiktų.

Patalpos pažymėtos indeksais 1-3 (4,55 kv. m) ir 1-4 (3,37 kv. m) priskirtinos naudotis Atsakovei M. I.. Patalpa, pažymėta indeksu - 1-4 yra išėjimas į kiemą. Pažymėtina, kad Atsakovė šioje patalpoje yra atlikusi paprastąjį remontą, t.y. perdažė sienas ir grindis. Akcentuotina, kad Atsakovė naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 1 -4, kaip įėjimu/išėjimu į gyvenamąjį namą bei patekimu į kiemą. Atsakovė augina naminius gyvūnus, vištas, kurie laikomi ūkiniame pastate, be to naudojasi namo kieme esančiu šuliniu, todėl yra racionalu Atsakovei faktiškai ir nuolatinai gyvenant ginčo name nurodytą patalpą priskirti naudotis tik Atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad į patalpą, pažymėtą indeksu 1-3 galima patekti tik per patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, šioje patalpoje yra išimtinai tik Atsakovės daiktai, pagal nusistovėjusią tvarką šia patalpa naudojasi tik Atsakovė, ji priskirtina naudotis Atsakovei,

Paaiškintina, kad gyvenamojo namo plane pažymėta patalpa 1 -5 (9,62 kv. m) yra virtuvė, kurioje yra įrengta šildymo ir maisto ruošimui krosnis, Atsakovės lėšomis įrengta kriauklė, atvestas vanduo iš kieme esančio šulinio bei įrengta nuotekų nubėgimas į kieme, esančią nuotekų talpyklą.

Gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-7 (4,95 kv. m)yra laiptai į gyvenamojo namo palėpę.

Patalpa pažymėta indeksu 1-1 (3,41 kv. m) priskirtina naudotis Ieškovui V. L., atsižvelgiant, kad tai, kad tai namo veranda, per kurią yra įrengtas antras įėjimas į gyvenamąjį namą. Atsakovė faktiškai naudojasi įėjimu į gyvenamąjį namą, kuris yra įrengtas į kiemo pusę ir kuris išeina iš patalpos pažymėtos indeksu 1-4.Todėl teisinga Ieškovui priskirti naudotis antru įėjimu į gyvenamąjį namą ir priskirti jam naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-1.

Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Faktiškai pagal patalpų eksploataciją ir bendrasavininkių turimas dalis, t. y. gyvenamojo namo plotas yra 87,22 kv. m., šalims priklauso po ½ gyvenamojo namo, t. y. faktiškai kiekvienas iš bendraturčių priklauso po 43,61 kv. m. gyvenamojo namo, įvertinus ginčo gyvenamąjį namą, patalpų išdėstymą.Įvertinus tai, kad Atsakovė investavo savo asmenines lėšas į gyvenamojo namo pagerinimus, į faktiškai nustovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, manytina, kad Ieškovui V. L. turėtų būti priskirtinos naudotis gyvenamojo namo patalpos plane pažymėtomis indeksais 1-6 (28,95 kv. m.) ir 1-1 (3,41 kv. m), kas sudarytų 32,36 kv. m, o Atsakovei priskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis plane, pažymėtomis indeksais 1-2 (32,37 kv. m.), 1-3 (4,55 kv. m) ir 1-4 (3,37 kv. m), kas sudarytų 40,29 kv. m, o patalpas pažymėtas indeksais 1-5 (9,62 kv. m) ir 1-7 (4,95 kv. m.) nustatyti, jog šalys naudoja bendrai.

Įvertinus Atsakovės pateiktą naudojimosi tvarkos variantą manytina, jog Atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka geriausiai atitinka gyvenamojo namo bendraturčių interesus, nepažeidžia nei Ieškovo V. L., nei Atsakovės M. I. interesų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, Atsakovė teismo prašo priskirti Atsakovei naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais 1-2 (32,37 kv. m), 1-3 (4,55 kv. m), 1-4 (3,37 kv. m); Ieškovui priskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,41 kv. m) ir 1-6 (28,95 kv. m), patalpomis, pažymomis indeksais 1-5 (9,62 kv. m) ir 1-7 (4,95 kv. m) nustatyti, kad Ieškovas ir Atsakovė naudojasi bendrai.

2022 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu Ieškovas V. L. nurodė, kad jam nėra svarbu, kuria ginčo gyvenamojo namo dalis jam bus priskirta naudotis, ar kaire namo dalimi, ar dešine, taip pat, kad nėra svarbu konkretus priskirtinų naudotis patalpų plotas, tačiau Ieškovas nurodė, kad jam esminis dalykas tai, kad Ieškovas turėtų izoliuotas patalpas tam, kad būtų užtikrintas jo privatumas.

Atsakovė, įvertinusi Ieškovo norus, keičia priešieškinio reikalavimą dalyje ir teismo prašo priskirti patalpą, pažymėta indeksu 1-7 (4,95 kv. m), naudotis tik Ieškovui V. L.. Tokiu būdu Ieškovas turėtų nevaržomą teisę naudotis 3 (trimis) izoliuotomis patalpomis, t. y. turėtų atskirą įėjimą/išėjimą į/iš ginčo namo per patalpą 1-1 (3,41 kv. m), patalpą, pažymėtą indeksu 1-7 (4,95 kv. m) ir patalpą -kambarį 1-6 (28,95 kv. m), kurių bendras plotas sudarytų 37,31 kv. m. Primintina, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 87,22 kv. m., todėl Ieškovui V. L. patalpų bendras plotas, kurios priskirtinos individualiam Ieškovo naudojimuisi sudarytų 37,31 kv. m, o Atsakovei patalpų bendras plotas, kurios priskirtinos individualiam naudojimuisi sudarytų 40,29 kv. m. Vadinasi susidaro tik 2,98 kv. m. skirtumas, kas laikytina itin nežymiu plotu, kuris atitinka suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Kadangi praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-237-248/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308- 611/2017).

3) Ieškovas V. L. ir Atsakovė M. I. bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-5 (9,62 kv. m). Atsakovės pateikta ginčo gyvenamuoju namu tvarka atitinka geriausiai bendraturčių interesus, tiek Ieškovas, tiek Atsakovė turės po 3 (tris) ginčo namo patalpas individualiam naudojimuisi ir tik 1(viena) patalpa bus priskirta bendram naudojimusi, todėl maksimaliai bus užkirsta galimybė konfliktams.

Pagrindinis pozicijų išsiskyrimas tarp ieškovo ir atsakovės prašomų nustatyti naudojimosi tvarkų yra tas, kad atsakovė prašo patalpą, pažymėtą indeksu 1-5 (9,62 kv.m.), skirti bendram naudojimui, o ieškovo siūlomose naudojimosi tvarkose prašoma patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 (9,62 kv.m.) ir 1-6 (28,95 kv.m.) skirti vienam ir tam pačiam bendraturčiui. Ieškovo nuomone patalpos 1-5 ir 1-6 turi būti skirtos vieno to paties bendraturčio atskiram naudojimui. Tik tokiu būdu bet kuriam iš bendraturčių galima būtų gauti įmanomą maksimalią naudą iš bendro daikto.

Taigi atsakovė prašo patalpą 1-5 (9,62 kv.m.) skirti bendram naudojimui, o greta šios patalpos esančią patalpą 1-6 (28,95 kv.m.) skirti ieškovo atskiram naudojimui. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, ieškovas iš esmės bendrame gyvenamajame name neturėtų jokio privatumo, jokios asmeniniam naudojimui skirtos patalpos, izoliuotos nuo patalpų, kuriomis naudosis atsakovė. Tarp patalpų 1-6 ir 1-5 nėra normalios įprastinius standartus atitinkančios sienos. Šias patalpas skiria plona 4 cm pločio pertvara (medinių lentų pertvara, padengta kartonu). Pertvara neužtikrina įprastinės garso izoliacijos, izoliacijos nuo dūmų, garų ir pan. Iš esmės patalpa 1-6 nėra izoliuota nuo patalpos 1-5, nėra užrakinamų durų. Bet kokie atsakovės veiksmai patalpoje 1-5 keltų didelius nepatogumus ieškovui.

Be to, pertvara tarp patalpų 1-5 ir 1-6 jrengta visiškai šalia krosnies ir neatitinka gaisrinės saugos reikalavimams. Tai patvirtina Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinis raštas (pridedama). Tai reiškia, kad pertvara tarp patalpų 1-5 ir 1-6 turi būti išardyta saugumo tikslais. Tokiu atveju patalpos 1-5 ir 1-6 tarpusavy bus absoliučiai neizoliuotos. Iš esmės ir dabar šios patalpos traktuotinos kaip viena patalpa, dėl to negali būti jų dalis skiriama atskiram bendraturčio naudojimui, o kita dalis bendram bendraturčių naudojimui.

Be minėtų argumentų pažymėtina, kad atsakovės prašomas patalpos 1-5 (9,62 kv.m.) skyrimas bendram naudojimui sudarytų daugiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Ieškovas ilgą laikotarpį net nesilankė bendrame name, vengdamas konfliktų su atsakove. Atsakovė pati pripažįsta, kad santykiai tarp bendraturčių komplikuoti. Paskyrus patalpą 1-5 bendram naudojimui, bendraturčiai būtų priversti dažnai susitikti šioje patalpoje, nes atsakovė šią patalpą ketina naudoti kaip virtuvę, per šią patalpą atsakovė vaikščiotų iš jai paskirtų patalpų 1-4 į patalpą 1-2, o ieškovas būtų priverstas šia patalpa naudotis, nes joje yra krosnis, apšildanti ieškovui siūlomą skirti patalpą 1-6. Taigi prielaidų konfliktinėms situacijoms būtų daug. Pažymėtina, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką bendram naudojimui būtų palikta tik patalpa pažymėta indeksu 1-7 (4,95 kv.m.). Ši patalpa iš esmės bendraturčiams reikalinga tik patekimui į namo pastogę. Tokia būtinybė iškyla labai retai, taigi prielaidos konfliktams yra minimalios.

Taip pat pažymėtina, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką atsakovės atskiram naudojimui tektų didesnio ploto patalpos, negu siūlomos ieškovui. Atsakovė pažymi, kad ploto skirtumas yra nežymus, sudaro tik 2,98 kv.m. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei tektų ne tik didesnio ploto, bet ir kokybiškai geresnės patalpos. Tuo tarpu pagal ieškovo siūlomus naudojimosi tvarkos variantus bendraturčiui, kuriam skirtinos prastesnės kokybės patalpos, skirtinas didesnis patalpų plotas.

Be to, kaip matyti iš gyvenamojo namo plano, pagal ieškovo siūlomus naudojimosi tvarkos variantus kiekvienam iš bendraturčių tenkanti namo dalis būtų atskirta nuo kitam bendraturčiui tenkančios namo dalies kapitalinėmis namo laikančiosiomis sienomis, būtų tinkamai viena nuo kitos.