Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-696-470/2016 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams S. K., J. K. (gim. duomenys neskelbtini), J. K. (gim. duomenys neskelbtini), R. V., V. V. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų priešieškinį ieškovei, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. B., E. B., I. Š., R. Š., O. Č., R. J., Ž. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Nustatyti atsakovo S. K. 1,9670 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 0,0550 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015 06 08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 4- 16-17-18-5-4, viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės šiam atsakovui 100 Eur vienkartinę kompensaciją. Nustatyti atsakovų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) 3,9060 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015 06 08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1, viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės šiems atsakovams bendrai 200 Eur vienkartinę kompensaciją. Nustatyti atsakovo V. V. 1,0570 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015 06 08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės šiam atsakovui 80 Eur vienkartinę kompensaciją.

4) Nustatyti atsakovės R. V. 0,3600 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015 06 08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6- 7-8-2-1-6, viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės šiai atsakovei 320 Eur vienkartinę kompensaciją.

5) Nustatyti atsakovų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) 3,90 60 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0579 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015 06 08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-14-13-12-11-5-1, viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės šiems atsakovams bendrai 100 Eur vienkartinę kompensaciją.

2. Nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises, ieškovei kelias, parodytas jos žemės sklypo abrise, Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, faktiškai egzistavo, ieškovė juo be trukdžių naudojosi patekimui į savo žemės sklypą nuo 2006 metų iki 2013 metų pavasario pabaigos. 2013 m. pavasario pabaigoje atsakovas J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) suakėjo savo žemės sklype esantį kelią, sustatė žemės ūkio padargus, senas šiaudų kitkas ir uždraudė ieškovei važiuoti per jo žemės sklypą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad per atsakovų Kazakevičių žemės sklypus, kaip tarnaujančius daiktus, yra nustatytas kelio servitutas patekimui į jos žemės sklypą, tačiau paaiškėjo, kad servitutas nenustatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

arba nustatyti kelio servitutą patekimui į savo žemės sklypą per du žemės sklypus, kurie priklauso atsakovams S. K. (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) bei J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)),

arba nustatyti kelio servitutą patekimui į savo žemės sklypą per tris žemės sklypus, kurie priklauso V. V. (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), R. V. (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

16.1. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo argumentus, kad atsakovas anksčiau neprieštaravo, kad ieškovė į savo sklypą patektų per atsakovo sklypą. Priešingai, byloje esantys skaitmeniniai kadastriniai žemėlapiai patvirtina, kad nuo 1995 m. iki šiol jokio kelio atsakovo sklype nebuvo ir nėra.

16.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovei ir atsakovams tarpusavyje nesusitarus dėl servituto nustatymo ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi ieškovė į atsakovą dėl kelio įrengimo niekada nesikreipė ir apie jos reikalavimus tapo žinoma tik iš ieškinio.

16.3. Teismas motyvuose teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad natūroje buvęs privažiavimas prie ieškovės sklypo dalino J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) žemės sklypą į dvi dalis, buvo arti namų valdos, pagal teismui teikiamą kelio servituto nustatymo planą 4 m pločio, 0,1113 ha ploto servitutą siūloma nustatyti ne buvusio kelio vietoje, o žemės sklypo pakraščiu, tačiau byloje nėra jokių dokumentų apie kelio buvimo vietą, jos nenustatinėjo ir teismas. Teismas servituto nustatymą sklypo pakraščiu vertindamas svarbia aplinkybe, neįvertino, kad atsakovas J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) valdoje vykdo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą gyvulininkystės verslo veiklą, žemė yra dirbama, taip pat naudojama ganykloms ar kaip pieva šienavimui, todėl teismas klaidingai mano, kad servituto vieta yra (gali būti) nedirbama. Ieškovės pateiktame kelio servituto UAB ,,Pasoda“ parengtame 2015 06 08 plane matosi ieškovės ir atsakovų sklype šviesi ilga dirbamos žemės juosta, būtent toje vietoje teismas nustatė servitutą. Teismo priteista 200 Eur kompensacija už servituto nustatymą nepadengs patiriamų nuostolių, tačiau teismas dėl kompensacijos dydžio atsakovų neapklausė.

16.4. Nustačius kelio servitutą pagal UAB ,,Pasoda“ 2015 06 08 parengtą planą, sklypas tapo apjuostas keliu. Viso servitutinio kelio ilgis 283,7 m., teismas nustatė 0,1113 ha ploto kelio servitutą, tačiau faktiškai jo plotas 0,1119 ha. Šis skirtumas yra todėl, kad žemė aplink stulpą neįskaičiuota į kelio servitutą, tačiau 6 kv. m. žeme aplink elektros stulpą nebus galima naudotis dėl praeinamo kelio. Be to, kelio ties stulpu lieka tik 2 metrai, o tai nepakanka žemės ūkio technikai pravažiuoti, važiuojantis transportas baidys gyvulius.

16.5. Teismas, atsakovų patikslintą priešieškinį vertindamas nauju dėl jame naujai keliamo reikalavimo ir dėl naujos šalies byloje įtraukimo ir spręsdamas, kad nėra naujų aplinkybių priešieškiniui tikslinti, nepagrįstai atsisakė jį priimti, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, užkirto kelią rungtis dėl alternatyvaus kelio servituto nustatymo, tuo pačiu įvertino byloje esančius įrodymus neišnagrinėjęs bylą iš esmės, atėmė iš atsakovų galimybę pateikti tinkamą kadastrinių matavimų planą su tiksliomis servitutinio kelio posūkio taškų koordinatėmis ir suderintą su NŽT. Šioje byloje, teismui nepriėmus priešieškinio, atsakovai pateikė teismui jį kaip ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr.2-4518-652/2016. Todėl šis teismo sprendimas naikintinas ir byla, ją perdavus pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo, sujungtina su naujai iškelta ir bylos nagrinėtinos kartu.

16.6. Teismas nepagrįstai atsakovų pateiktą servituto nustatymo variantą vertino mažiausiai priimtinu. Teismas jį vertino kritiškai dėl to, kad atsakovų nurodoma kelio atkarpa, plane pažymėta raudonai kaip bendro naudojimo kelias, yra privačių asmenų žemės naudmenos. Tačiau suprojektuotas kelias į O. Č. ir R. J. naudmenas pateko tik dėl jų pačių iniciatyva atliktų jų sklypų kadastrinių matavimų, kurių metu kelias buvo įtrauktas į sklypus. Ši aplinkybė nėra svarbi, kadangi kelias yra ir jis yra tarnaujantis kelias, ginčo dėl galimybės juo važiuoti taip pat nėra. Nors priešieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas yra ilgiausias, tačiau teismas neįvertino, kad šis kelias reikalingas ne tik ieškovei, bet ir kitų penkių sklypų savininkams, todėl jo įrengimas ir priežiūra kainuotų daug mažiau nei vienai iškovei. Byloje nėra jokių duomenų apie užpelkėjimus ir kitas kelio įrengimo kliūtis.

17.1. Apeliacinio skundo argumentus, kad jokio kelio, kuriuo naudojosi ieškovė patekimui į savo sklypą atsakovo J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) sklype nebuvo ir nėra, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17.2. Byloje nėra aplinkybių, dėl kurių teismas savo iniciatyva už atsakovus turėjo rinkti įrodymus, atsakovai prašymo teismui dėl vietos apžiūros nereiškė.

17.3. Žemę kelio servituto nustatymo vietoje apeliantai pradėjo arti tik bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu gindamiesi nuo pareikšto ieškinio. Apeliantai siūlomos kompensacijos dydžio neginčijo, į teismo klausimus dėl jos dydžio nurodė, kad to net nesvarsto, nes apskritai prieštarauja kelio servituto buvimui jų sklype, kokia kompensacija yra tinkama nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

17.4. Apeliantų teiginiai, kad neatskleista bylos esmė yra nepagrįsti, kadangi teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, analizavo ir pasisakė dėl visų kelio servituto nustatymo variantų.

Atsakovas pagal priešieškinį Ž. B., tretieji asmenys O. Č., I. Š., R. Š., N. B., E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:

18.1. Teismas parinko optimaliausią, racionaliausią ir mažiausiai visų interesus pažeidžiantį variantą, kadangi servitutas nustatytas žemės paskirties žemėje jį projektuojant prie jau esamo kelio.

18.2. Apeliantų siūlomas servitutinis kelias yra užpelkėjusioje teritorijoje. Apeliantų nurodomo kelio Ž-4 nei natūroje, nei teisiškai įregistruoto nėra. Tuo tarpu S. K. sklype jau seniai yra ne tik kelias, bet ir įregistruotas servitutas, todėl jokių neigiamų pasekmių jam nesukelia.

18.3. Apeliantai pirmosios instancijos teisme neginčijo kompensacijos dydžio, nenurodė, kokio dydžio ji turėtų būti ir jo neįrodinėjo.

Atsakovė pagal priešieškinį R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris atitinka ne tik teisinį servituto nustatymo reglamenavimą, bet ir teisminę praktiką bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina šalių interesų proporcingumą, ko nebūtų galima padaryti tenkinus atsakovų priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.) Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas kelio servitutas atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir priteista iš ieškovės kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovų patikslintą priešieškinį vertindamas nauju dėl jame naujai keliamo reikalavimo ir dėl naujos šalies byloje įtraukimo ir spręsdamas, kad nėra naujų aplinkybių priešieškiniui tikslinti, nepagrįstai atsisakė jį priimti, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, užkirto kelią rungtis dėl alternatyvaus kelio servituto nustatymo, tuo pačiu įvertino byloje esančius įrodymus neišnagrinėjęs bylą iš esmės, atėmė iš atsakovų galimybę pateikti tinkamą kadastrinių matavimų planą su tiksliomis servitutinio kelio posūkio taškų koordinatėmis ir suderintą su Nacionaline žemės tarnyba.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė šioje byloje priimti atsakovų patikslintą priešieškinį spręsdamas, kad nėra naujų aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą priimti priešieškinį, nėra kitos šalies sutikimo, o jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Šį patikslintą priešieškinį atsakovai 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui kaip ieškinį, jo pagrindu teisme iškelta kita civilinė Nr.2-205-652/2017, kuri 2017 m. kovo 6 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla apeliacine tvarka. Teismas nustatė, kad teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-696-470/2016, kurioje, iš dalies patenkinant atsakovės V. K. ieškinį, kelio servitutas nustatytas pagal jos pateiktą projektą, o naujoje byloje tiek ieškovai, tiek atsakovė V. K. reiškia reikalavimus nustatyti kelio servitutą pagal jų teikiamus projektus. Teismas būtinybę sustabdyti bylos nagrinėjimą grindė negalėjimu išnagrinėti bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla apeliacine tvarka, kadangi, siekiant išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai ir išvados, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje ir turės prejudicinę reikšmę sustabdomai bylai.

Taigi, susidarė procesinė situacija, kai dėl vieno ir to paties ginčo – dėl kelio servituto patekimui į ieškovės V. K. sklypą nustatymo, yra užvestos dvi civilinės bylos. Kolegija vertina, kad teisme negali būti nagrinėjamos dvi bylos, kuriose reiškiami tapatūs reikalavimai dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių; iš kurių viena sustabdoma iki kitos bylos išnagrinėjimo iš esmės. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija, įvertinusi abiejose bylose reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad jose pareikšti reikalavimai tarpusavyje glaudžiai susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, kas reiškia, kad visi šalių pateikti į V. K. sklypą petekimo servituto nustatymo variantai turi būti išnagrinėti ir įvertinti vienoje byloje. Todėl sutiktina su apeliantais, kad, pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų galimybių ieškovei privažiuoti prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nėra galimybės sutikti su skundžiamame teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad nustatytas kelio servitutas pagal vieną iš ieškovės pasiūlytų variantų yra tinkamiausias, racionaliausias, mažiausiai varžantis kitų žemės sklypų savininkų teises, kad jis maksimaliai tenkina ginčo šalis.

Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra atliktas visų šalių pateiktų kelio vietos parinkimo iš kelių galimų variantų įvertinimas, kadangi šioje byloje nebuvo vertinami apeliantų siūlomi ir teismo šioje byloje nepriimti, tačiau pateikti kitoje civilinėje byloje, variantai. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl nepakankamo servituto nustatymui visų reikšmingų aplinkybių visumos įvertinimo ir prieiti išvados, kad neatskleista bylos esmė. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytina dėl sustabdytos civilinės bylos Nr.2-205-652/2017 atnaujinimo ir vienarūšių bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų (dėl teismo parinkto ir atmestų servituto nustatymo variantų, dėl kompensacijos dydžio ir kt.), kadangi, tik išnagrinėjus visas įmanomas privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo galimybes, bus galima spręsti dėl šalių pateiktų kelio servituto nustatymo variantų racionalumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.