- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- e2-3486-418/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00526-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- E. G., UAB „Dokana“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovei E. G. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 700 Eur skolą, 612 Eur netesybų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, 2020-09-02 ieškovas atsakovei suteikė 2 500 Eur paskolą. Sutartimi buvo nustatyta, kad už suteiktą paskolą palūkanos nemokamos. Atsakovė skolą turėjo grąžinti iki 2021-09-01, tačiau atsakovė savo prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdė ir numatytu terminu ieškovui paskolos negrąžino, o po daugkartinių raginimų grąžino tik dalį paskolos. Atsakovė ieškovui 2023-07-04 sumokėjo 100 Eur, 2023-07-16 - 150 Eur, 2023-08-25 - 230 Eur, 2023-09-25 - 120 Eur, 2024-03-04 - 200 Eur, išviso sumokėjo 800 Eur, todėl ji ieškovui liko skolinga 1700 Eur. Kadangi atsakovė ieškovui negrąžino 1 700 Eur paskolos, ieškovas prašo priteisti šią sumą iš atsakovės.
Dėl sutartinių netesybų nurodo, kad sutartimi buvo numatyta, jog nustatytu terminu neįvykdęs prievolės, skolininkas įsipareigoja ir privalo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti 2021-09-01, t.y. prieš du metus ir septynis mėnesius. Laikotarpiu nuo 2023-07-04 iki 2024-03-04 atsakovė ieškovui grąžino tik 800 Eur paskolos. Ieškovas iš atsakovės reikalauja netesybas tik nuo likusios 1 700 Eur negrąžintos paskolos sumos ir tik už šešis mėnesius (180 dienų). Netesybų sumą sudaro 612 Eur (0,2 proc. nuo 1 700 Eur už 180 dienas).
Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad gavus ieškinį, atsakovė sumokėjo likusią skolos dalį - 1 700 Eur, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimų atsisako, prašo priteisti 612,00 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu sumokėjo visą skolą, nesutinka su reikalavimu priteisti netesybas, nes ji artimai draugavo su ieškovu, oficialių prašymų grąžinti skolą iš ieškovo pusės nebuvo- todėl jo paskolintų pinigų dalį - 1 500,00 Eur, laikė kaip dovaną jai gimtadienio proga, už kuriuos ji nusipirko sau dovaną. Skolą ieškovas pareikalavo grąžinti tik po dviejų metų, kai santykiai su ieškovu nesusiklostė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byla dalyje dėl skolos nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020-09-02 sudarė Paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas atsakovei suteikė 2 500 Eur paskolą, kurią atsakovė skolą turėjo grąžinti iki 2021-09-01.
Dėl skolos
Mokėjimo pavedimai į ieškovo sąskaitą patvirtina, kad atsakovė ieškovui 2023-07-04 grąžino 100 Eur, 2023-07-16 - 150 Eur, 2023-08-25 - 230 Eur, 2023-09-25 - 120 Eur, 2024-03-04 - 200 Eur, t.y. iš viso sumokėjo 800 Eur, todėl ji ieškovui liko skolinga 1700 Eur.
Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad po ieškinio teisme gavimo dienos atsakovė sumokėjo likusią paskolos sumą – 1 700 Eur ir prašė bylą dėl 1 700 Eur skolos priteisimo nutraukti.
Esant tokioms aplinkybėms byla dalyje dėl reikalavimo priteisti 1700 Eur skolą nutrauktina. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 4 punktas, 294 straipnsio 2 dalis).
Dėl sutartinių netesybų
Ieškovas iš atsakovės reikalauja priteisti 612 Eur netesybas už šešis mėnesius. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad dalis paskolintų lėšų yra ieškovo jai dovana.
Ieškovė teigia, kad paskolos sutarties dalį jį suvokė kaip dovanojimą, tačiau tuo pagrindu ji priešieškinio nereiškė.
Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ieškovui sumokėjo visą jai paskolintą sumą pagal Sutartį, tokiais konkliudentiniais veiksmais pripažindama savo prievolę ieškovui, todėl turi vykdyti visas sutarties sąlygas, tame tarpe ir mokėti netesybas pagal Sutarties 7 punktą.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas, nuo likusios 1 700 Eur negrąžintos paskolos sumos už šešis mėnesius (180 dienų), t. y. 612 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.
Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
Kaip minėta, tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai.
Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios 1 700 Eur sumos, kurią grąžinti praleistas terminas, už šešis mėnesius (180 dienų), t.y. 612 Eur, kas sudaro 36,53 proc. negrąžintos paskolos likučio, o tai, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio kreditoriaus nuostolius, leidžia netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles - byloje nėra duomenų, kad atsakovės laiku neįvykdyta prievolė būtų sąlygojusi tokio dydžio - 612 Eur, nuostolių ieškovui atsiradimą, t.y. ieškovas šioje byloje neįrodinėjo nuostolių dėl atsakovės prievolės įvykdymo termino pažeidimo atsiradimo.
Be to, ieškovas pasibaigus paskolos grąžinimo terminui beveik du metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paskolos grąžinimo, neragino grąžinti paskolintą sumą, todėl ieškovui neįrodžius nuostolių dėl atsakovės tinkamo prievolės įvykdymo, tikėtina, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, o jei ir patyrė, tai neženklius.
Nustatant nuostolių dydį vertintina ir tai, kad dalį prievolės atsakovė įvykdė dar iki ieškinio teisme padavimo.
Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas netesybas mažinti abiem netesybų mažinimo pagrindais – kaip aiškiai per didelės netesybas ir skolininkui iš dalies įvykdžius prievolę.
Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovo ir atsakovės interesų proporcingumą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 61,20 Eur (17 00 Eur x 0,02 proc. x180 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos šalies (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies - 10 proc. (61,20x100:612), o byla dėl pagrindinio reikalavimo – skolos priteisimo, nutraukta.
Ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 52 Eur, taip pat patyrė 1 300 Eur (910+260+130) išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Nors ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų pagrindu už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą galimos priteisti didžiausios sumos, teismo nuomone šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo sumos dydį, advokato faktiškai sugaištą darbo laiką (2024-06-10 teismo posėdis vyko nuo 9.34 iki 10.18 val., 202-06-27 - nuo 9.34 iki 9.45 val., 2024-07-23- nuo 9.42 iki 10.50 val.), į tai, kad atsakovei gavus ieškinį ji sumokėjo atsakovui reikalaujamą skolą ir tarp šalių ginčas liko tik dėl išvestinio reikalavimo, kad advokatas teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu naudojant programą Zoom, kad byla yra tipiška, nesudėtinga ir nenauja teismų praktikoje, nereikalaujanti jokių specialių žinių, kad ieškovas nebuvo geranoriškas spręsti ginčą taikiu būdu, ieškovo prašomas priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme mažintinas iki 700 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 75,20 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ((52+700) x 10 proc.)
Byloje patirta 15,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios proporcingai ieškovės netenkintiems reikalavimams - 14,25 Eur priteistina iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nutaria:
bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1700 Eur skolą nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,20 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 61,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, o likusioje dalyje atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 14,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.