- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1790-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00526-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3486-418/2024 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovei E. G. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1700 Eur skolą, 612 Eur netesybų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovas atsakovei suteikė 2500 Eur paskolą. Sutartimi buvo nustatyta, kad už suteiktą paskolą palūkanos nemokamos. Atsakovė skolą turėjo grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė savo prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdė ir numatytu terminu ieškovui paskolos negrąžino, o po daugkartinių raginimų grąžino tik dalį paskolos. Atsakovė ieškovui 2023 m. liepos 4 d. sumokėjo 100 Eur, 2023 m. liepos 16 d. – 150 Eur, 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 230 Eur, 2023 m. rugsėjo 25 d. – 120 Eur, 2024 m. kovo 4 d. – 200 Eur, išviso sumokėjo 800 Eur, todėl ji ieškovui liko skolinga 1700 Eur. Sutartimi buvo numatyta, jog nustatytu terminu neįvykdęs prievolės, skolininkas įsipareigoja ir privalo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš du metus ir septynis mėnesius. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. kovo 4 d. atsakovė ieškovui grąžino tik 800 Eur paskolos. Ieškovas iš atsakovės reikalavo netesybas tik nuo likusios 1700 Eur negrąžintos paskolos sumos ir tik už šešis mėnesius (180 dienų). Netesybų sumą sudaro 612 Eur (0,2 proc. nuo 1700 Eur už 180 dienas).
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu sumokėjo visą skolą, nesutinka su reikalavimu priteisti netesybas, nes ji artimai draugavo su ieškovu, oficialių prašymų grąžinti skolą iš ieškovo pusės nebuvo, todėl jo paskolintų pinigų dalį – 1 500 Eur, laikė kaip dovaną jai gimtadienio proga, už kuriuos ji nusipirko sau dovaną. Skolą ieškovas pareikalavo grąžinti tik po dviejų metų, kai santykiai su ieškovu nesusiklostė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1700 Eur skolą nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės E. G. 61,20 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 61,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B. naudai, o likusioje dalyje atmetė, priteisė iš ieškovo A. B. valstybės naudai 14,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios 1700 Eur sumos, kurią grąžinti praleistas terminas, už šešis mėnesius (180 dienų), t. y. 612 Eur, kas sudaro 36,53 proc. negrąžintos paskolos likučio, o tai, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio kreditoriaus nuostolius, leidžia netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės laiku neįvykdyta prievolė būtų sąlygojusi tokio dydžio - 612 Eur nuostolių ieškovui atsiradimą, t. y. ieškovas šioje byloje neįrodinėjo nuostolių dėl atsakovės prievolės įvykdymo termino pažeidimo atsiradimo. Be to, ieškovas pasibaigus paskolos grąžinimo terminui beveik du metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paskolos grąžinimo, neragino grąžinti paskolintą sumą, todėl ieškovui neįrodžius nuostolių dėl atsakovės tinkamo prievolės įvykdymo, tikėtina, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, o jei ir patyrė, tai neženklius.
6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas netesybas mažinti abiem netesybų mažinimo pagrindais – kaip aiškiai per didelės netesybas ir skolininkui iš dalies įvykdžius prievolę. Įvertinus ieškovo ir atsakovės interesų proporcingumą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas sumažinti netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 61,20 Eur (1700 Eur x 0,02 proc. x180 d.).
7. Teismas nurodė, jog nors ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų pagrindu už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą galimos priteisti didžiausios sumos, šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo sumos dydį, advokato faktiškai sugaištą darbo laiką (2024 m. birželio 10 d. teismo posėdis vyko nuo 9.34 iki 10.18 val., 2024 m. birželio 27 d. – nuo 9.34 iki 9.45 val., 2024 m. liepos 23 d. – nuo 9.42 iki 10.50 val.), į tai, kad atsakovei gavus ieškinį ji sumokėjo atsakovui reikalaujamą skolą ir tarp šalių ginčas liko tik dėl išvestinio reikalavimo, kad advokatas teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu naudojant programą Zoom, kad byla yra tipiška, nesudėtinga ir nenauja teismų praktikoje, nereikalaujanti jokių specialių žinių, kad ieškovas nebuvo geranoriškas spręsti ginčą taikiu būdu, ieškovo prašomas priteisti 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme mažino iki 700 Eur. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 75,20 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ((52+700) x 10 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės E. G. 612 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 612 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1352 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B. naudai, priteisti iš atsakovės E. G. valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, o likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; ieškovo naudai iš atsakovės priteisti ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis ir teismo motyvai prasilenkia su teismų praktika. Ieškovas advokatui už konsultacijas, derybas telefonu su atsakove, ieškinio surašymą, dokumentų parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo tik 910 Eur, tai yra 5,5 karto mažiau, nei maksimali priteistina suma. Ieškovas advokatui už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą sumokėjo 130 Eur, tai yra beveik du kartus mažiau, nei maksimali priteistina suma. Tai yra advokatui nebuvo sumokėtos Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, o buvo įvertintas bylos sudėtingumo lygis, spręstinų klausimų pobūdis, advokatas teismo posėdžių metų ne kartą prašė nevilkinti bylos nagrinėjimo, neskirti papildomų posėdžių. Byloje pateikti atsakovės rašytiniai paaiškinimai neturėjo nieko bendro su delspinigių priteisimo dydžiu, taip ieškovo dalyvavimas teisme nebuvo būtinas. Atsakovė ir teisėja dirbtinai prailgino bylos nagrinėjimo laiką. Ieškovas bandė ginčą su atsakove išspręsti ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė po daugkartinių raginimų visos skolos neapmokėjo. Taigi ieškovas į teismą kreipėsi gindamas savo teises dėl 1700 Eur skolos iš atsakovės priteisimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad jo apsisprendimą atsisakyti ieškinio dalies dėl 1700 Eur priteisimo nulėmė ta aplinkybė, kad po kreipimosi į teismą, atsakovė su ieškovu atsiskaitė ir atlygino reikalautą 1700 Eur sumą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad bent jau 910 Eur bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, susidarė būtent dėl atsakovės neveikimo, t. y. 1700 Eur skolos nesumokėjimo. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš esmės buvo nulemtos atsakovės pasirinkto procesinio elgesio, todėl atsakovei ir tenka pareiga atlyginti šias išlaidas ieškovui bei pašto išlaidas valstybei (CPK 92, 94 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
8.2. Atsakovė neprašė sumažinti netesybas ir neįrodinėjo šio prašymo. Atsakovė abstrakčiai prašė atmesti reikalavimą dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad 612 Eur suma jai didelė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, jos turimą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, nukentėjusioji šalis turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdama nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal Pagrindinę sutartį, t. y. turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų (delspinigių) dydį.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netesybų mažinimo klausimo nekėlė, neįpareigojo ieškovą įrodyti jo nuostolius dėl netinkamo įpareigojimo vykdymo. 2500 Eur penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuostolius sudaro 125 Eur už 12 mėn. arba 10,42 Eur už 1 mėn. Minimalius penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuostolius už vieną dieną sudaro 0,34 Eur. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įstatymą, ieškovui priteisė tik 61,20 Eur netesybų, nors CK 6.210 straipsnyje ir 6.261 straipsnyje įtvirtintus minimalius nuostolius sudaro žymiai didesnė suma. Ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. liepos 4 d. 22 mėnesius (671 dienas) negalėjo naudotis 2500 Eur suma ir dėl to patyrė 229,80 Eur minimalius nuostolius (125 Eur/365 d.=0,34 Eur d. x 671 d.=229,8). Ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. kovo 4 d. 159 dienas negalėjo naudotis 1900 Eur suma, neturėjo galimybės šiais pinigais pasinaudoti dėl to patyrė 41,40 Eur minimalius nuostolius (95 Eur/365d.=0,26 Eur d.x159 d.=41,4). Ieškovas nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. 60 dienų negalėjo naudotis 1700 Eur suma, neturėjo galimybės šiais pinigais pasinaudoti ir dėl to patyrė 13,97 Eur minimalius nuostolius (85 Eur/365 d.=0,23 Eur d.x60 d.=13,97). Tai yra remiantis CK 6.210 straipsniu ir 6.261 straipsniu ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. patyrė minimalius 285,17 Eur nuostolius, kurių įrodinėti nereikia. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui tik 61,20 Eur netesybų.
8.4. Šiaulių banko 2500 Eur vartojimo kredito 24 mėnesiams mėnesio įmoką sudaro 124,10 Eur (https://www.sblizingas.lt/vartojimo-kreditas/?utm_source=referral&utm_medium= banner&utm_campaign=SB_banner). Bankai taiko griežčiausias sąlygas bet kuriems kreditams ir paprastai iš fizinių asmenų pasiskolinti yra brangiau, nei pasiskolinti iš bankų. Net jei ieškovas 2500 Eur sumą paskolintų dvigubai pigiau nei bankas, pavyzdžiui už 60 Eur mėnesio įmoką, už 24 mėnesius 2500 Eur paskolą jis gautų 1440 Eur įmokas. Ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. neturėjo galimybės savo pinigais pasinaudoti ar jų investuoti, todėl ieškovas paprašė teismo atlyginti jam tik 612 Eur netesybų, kas sudaro jo patirtus nuostolius dėl to, kad paskola jam nebuvo grąžinta sutartyje nurodytu terminu, nors jis komercinėmis sąlygomis paskolinęs pinigus tik už 24 mėnesius galėjo gauti daugiau, nei dvigubą sumą - 1440 Eur. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 612 Eur netesybų yra visiškai pagrįstas.
8.5. Nepagrįsta ir niekuo neparemta yra pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie tai, kad ieškovas pasibaigus paskolos grąžinimo terminui beveik du metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paskolos grąžinimo, neragino grąžinti paskolintą sumą. Ieškovas ne kartą ragino atsakovę grąžinti jam skolą, tačiau atsakovė jam pareiškė, kad tai buvo dovana jai. Supratęs, kad su atsakove susikalbėti nepavyksta, ieškovas 2023 m. liepos mėn. buvo priverstas kreiptis į advokatą, kuriam susiskambinus su atsakove po daugkartinių raginimų, atsakovė kelis kartus grąžino ieškovui nedideles sumas, o vėliau pareiškė ieškovui, kad ji kreipėsi į teisininką, kuris jai pasakė, kad ji nieko grąžinti ieškovui neprivalo (tai patvirtinta ir pačios atsakovės paaiškinimais teismo posėdyje). Tik tada buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likusios 1700 Eur paskolos sumos priteisimo.
8.6. Pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį sumažino ir tuo pagrindu, kad atsakovė įvykdė dalį prievolės, tačiau teismas neįvertino, kad ieškovas prašė priteisti tik 612 Eur delspinigius tik nuo 1700 Eur sumos, o ne nuo 2 500 Eur paskolos sumos ir tik už 6 mėnesius. Todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovas prašė priteisti delspinigius tik nuo neįvykdytos prievolės dalies ir tai buvo aiškiai nurodyta ieškinyje ir teismo posėdyje.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl delspinigių dydžio
12. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neprašė sumažinti netesybas ir neįrodinėjo šio prašymo, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigius.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingo dydžio. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią. Todėl pagrįsta manyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo netesybas sumažinti iki protingo dydžio.
14. Apeliantas teigia, kad teismas delspinigius sumažino pažeisdamas teisės normas, nes priteisė mažesnius nei minimalius delspinigius.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus apskaičiavimus, pažymi, kad delspinigiai šiuo atveju priteisiami už 180 dienų laikotarpį, o ne už metus, ir už 1700 Eur sumą, o ne už 2500 Eur sumą. Apeliantas nurodo, kad 5 proc. metinės palūkanos yra minimali įstatymo nustatyta nuostolių suma. Taigi, skaičiuojant 5 proc. nuo 1700 Eur, vienos dienos minimalūs nuostoliai yra 0,232 Eur ((1700 Eur x 5 proc.)/365 dienos = 0,232 Eur). Todėl apelianto nurodomi minimalūs nuostoliai už 180 dienų yra 41,76 Eur. Tuo tarpu teismas priteisė 61,20 Eur.
16. Ta aplinkybė, kad apeliantas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ne iš karto atsiradus jo teisės pažeidimui, t. y. kitą dieną po prievolės įvykdymo termino pabaigos, o po 2 metų ir 7 mėnesių, niekaip neįtakoja apelianto minimalių nuostolių apskaičiavimo, nes delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų. Todėl apelianto pateikti skaičiavimai apie kredito palūkanas 24 mėnesių laikotarpiui esant 2500 Eur neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Be to, pastebėtina, kad nurodydamas banko palūkanas, apeliantas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kredito įstaiga yra pelno siekiantis asmuo, todėl kredito įstaigos palūkanų norma apima ne tik minimalius nuostolius bet ir pelną.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybų dydį, pažeidė teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino priežastis, dėl kurių ieškinys patenkintas tik 10 proc. dalimi, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl 1700 Eur skolos priteisimo kreipėsi 2024 m. balandžio 2 d., atsakovė skolą sumokėjo dalimis 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė reikalavimo priteisti 1700 Eur skolą ir teismas šioje dalyje bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovei gavus ieškinį ji sumokėjo ieškovui reikalaujamą skolą ir tarp šalių ginčas liko tik dėl išvestinio reikalavimo, kad advokatas teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu naudojant programą Zoom, kad byla yra tipiška, nesudėtinga ir nenauja teismų praktikoje, nereikalaujanti jokių specialių žinių, kad ieškovas nebuvo geranoriškas spręsti ginčą taikiu būdu, ieškovo prašomas priteisti 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme mažintinas iki 700 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, mažindamas ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė po ieškinio pateikimo įvykdė prievolę ir dėl to ieškovas atsisakė reikalavimo. Pažymėtina, kad ieškovas į teismą kreipėsi sąžiningai siekdamas apginti savo turtinę teisę ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tik gavusi ieškinį atsakovė prievolę įvykdė, taigi, ne atsakovės gera valia, o ginčo iškėlimas teisme lėmė prievolės įvykdymą ir ieškovo teisės apgynimą. Todėl ne ieškovas, o atsakovė turi patirti neigiamas su ginčo iškėlimu teisme susijusias pasekmes.
22. Be to, įvertinęs bylos eigą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog būtent atsakovės veiksmai lėmė trijų teismo posėdžių poreikį ir dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų suma didėjo.
23. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors byla ir nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių, tačiau ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir yra akivaizdžiai mažesnės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
24. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys patenkintas 10 proc. dalimi, tačiau atsižvelgęs į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendžia, kad tikslinga bylinėjimosi išlaidas apskaičiuoti pagal visos ieškinio sumos patenkinimo proporciją, t. y. patenkinta 1761,20 Eur nuo prašytos 2312 Eur sumos, kas sudaro 76 proc. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė iš viso 1352 Eur bylinėjimosi išlaidų, jam priteistina 1027,52 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri proporcinga realiai jo patenkintai ieškinio reikalavimų sumai.
26. Be to, perskirstytinos ir byloje patirtos 15,83 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios proporcingai ieškovo patenkintiems reikalavimams valstybei priteistinos iš atsakovės – 15,83 x 76 proc. = 12,03 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo dalis dėl materialinio rezultato, t. y. delspinigių dydžio, palikta nepakeista, o apeliacinis skundas atmestas. Būtent nuo šios ginčo sumos buvo sumokėtas žyminis mokestis.
28. Tuo tarpu teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, niekaip nesusijusi su atsakovės veiksmais, nes šia teismo sprendimo dalimi yra išspręstas procesinio pobūdžio klausimas. Todėl šios teismo sprendimo dalies pakeitimas negali lemti neigiamų pasekmių atsakovei. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovės nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jo rezoliucinės dalies trečią ir ketvirtą pastraipas išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 61,20 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 61,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1027,52 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, o likusioje dalyje atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 12,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.