- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-48-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35466-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 812,03 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje ant ieškovui priklausančio automobilio P. C., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio nuo gretimais augančio medžio yra užkritusios sausos medžio šakos, dėl ko apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Automobilis pastatytas tam skirtoje stovėjimo vietoje, apmokant vietinės rinkliavos mokesčiu, o įvykis užfiksuotas tą pačią dieną į vietą atvykusių policijos pareigūnų. Ieškovas dar 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakymo iki šios dienos atsakovas nepateikė, nuostolių neatlygino. Vilniaus miesto savivaldybė, neužtikrindama savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūros ir neužkirsdama žalos atsiradimo galimybės, elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai, todėl privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su juo nesutiko.
4. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai, ji vykdo šioje vietoje esančių želdynų apsaugą, tvarkymą bei priežiūrą, tačiau kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, todėl nepagrįsta ir neproporcinga suabsoliutinti savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, ir įvertinti jų fiziologinę būklę. Atsakovė vadovavosi Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, tuo tarpu šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų ir tai yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Savo pareigą atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo, t. y. želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai dalyse, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), buvo atliekami tinkamai. Ieškovas yra advokatas, turintis pakankamą kompetenciją pats ginti savo interesus, nepaisant to, savo interesų atstovavimui nusprendė pasisamdyti kitą valdomos advokatų profesinės bendrijos advokatą, jam mokėti už teisines paslaugas bei taip bandyti gauti papildomos finansinės naudos savo vadovaujamai advokatų profesinei bendrijai, išsireikalaujant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo subjektinėmis teisėmis, todėl teismui nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu tenkino ieškinį. Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui T. M. 812,03 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 168,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė, įtvirtinanti visiško nuostolių atlyginimo principą. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, Želdynų įstatymo 10 str. ir kt. teisės aktai numato, jog savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog ji neturi pareigos rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, klaidingas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, savivaldybė nepateikė jokių atsikirtimus patvirtinančių aplinkybių ir/ar įrodymų – atsiliepimas apsiriboja deklaratyviu teisės normų aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla citavimu.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors atsakovė abejojo ieškovo pateikta sąmata, tačiau teismui žalos dydis ir remonto sąmata abejonių nekelia – į bylą pateikta sąmata akivaizdžiai rodo, jog buvo susitarta, o vėliau ir atlikti būtent automobilio variklio gaubto remonto darbai. Pažymėjo, kad nulūžusi šaka padarė žalą būtent automobilio variklio gaubtui, patvirtina 2017-11-24 Vyriausiojo policijos komisariato raštas.
8. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės atsiliepimo motyvus, jog ieškovas privalėjo įvertinti riziką statydamas automobilį ir byloje nurodė nesant įrodymų, kad ieškovas neturėjo galimybės pastatyti savo automobilio kitoje saugesnėje vietoje. Teismo vertinimu, tokie hipotetiški atsakovės svarstymai prasilenkia su logika, atsakovė nepagrįstai bando perkelti visą įrodinėjimo naštą ieškovui. Byloje yra pateikti įrodymai, kad automobilis buvo pastatytas tam skirtoje vietoje pagal kelio ženkle nurodytą stovėjimo būdą, apmokant vietinės rinkliavos mokesčiu, ko atsakovė neginčijo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą apie ieškovo neatidumą ar nerūpestingumą. Pažymėjo, jog atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio sąlygų. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, neužtikrindama savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūros ir neužkirsdama žalos atsiradimo galimybės, elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai, todėl privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės pateikiamu atstovavimo institute reglamentuojančių teisės normų interpretavimu. Nurodė, jog joks teisės aktas nedraudžia advokatui turėti atstovą byloje ir imperatyviai nenurodo, jog advokatas, būdamas šalimi procese, privalo atstovauti save tik pats. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas kaip advokatas specializuojasi baudžiamajame procese ir baudžiamojoje teisėje. Ieškovo prašoma priteisti suma už parengtą teismui ieškinį, patikslintą ieškinį ir dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose, yra bene keliolika kartų mažesnė, nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui nusprendus netenkinti pirmojo prašymo, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo sumažinti ieškinyje nurodytą nuostolių dydį.
11. Apeliantė pripažįsta, jog savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir šią funkciją Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta ir ją vykdo pagal galiojantį šios srities teisinį reglamentavimą, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga savivaldybėms nuolatos sekti ir tikrinti kiekvieno jos teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę, kadangi tokios suabsoliutintos pareigos įgyvendinimui tiesiog nėra realių galimybių. Pažymėjo, jog Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų tai yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi atsakovė planuodama želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus ir jo laikosi. Savivaldybė stengiasi kuo operatyviau reaguoti į gyventojų skundus ir atlikti reikalingus darbus, kadangi pati skirti kiekvienam Vilniaus mieste esančiam medžiui po darbuotoją atsakingą už jo nuolatinę priežiūrą neturi galimybių.
Šalies argumentai
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ji nepagrindė argumentų dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Atsakovė nėra padariusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Kaip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai ieškovas nenurodo, o įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo/neveikimo buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis nėra. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta nei vienos nuotraukos iš įvykio vietos, nėra parodyta nei medžio būklė, nei automobiliui padaryta žala. Tikslūs apgadinimai nėra nurodomi nei ieškinyje, nei policijos komisariato atsiųstame rašte, o pateikta Automobilio remonto sąmata daryta tik 2018-02-02, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo aptariamo įvykio. Byloje nėra duomenų ar šis remontas iš viso buvo darytas, kadangi nėra pateiktas joks dokumentas apie atliktą atsiskaitymą už padarytus remonto darbus. Visai tai kelia pagrįstų abejonių apie realią automobiliui padarytą žalą įvykio metu, todėl manytina, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai įrodytas. Ieškinio prieduose nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryšys tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir kilusios žalos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. M. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad savivaldybės teiginiai apie tai, jog neva ji negali prižiūrėti kiekvieno medžio, neturi jokios reikšmės, kadangi tokia pareiga jai yra nustatyta teisės aktais ir turi būti vykdoma. Ši pareiga yra susijusi ne tik su turto, bet ir su žmonių saugumo užtikrinimu. Savivaldybė aiškina šią pareigą savo naudai ir itin siaurai, perkeliant ją ant savivaldybės gyventojų, kurie neva turėtų pranešti savivaldybei apie netvarkingus medžius, tokiu būdu siekdama nusišalinti nuo tinkamo šios pareigos vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai medis, kurio nulūžusi šaka padarė žalą, augo savivaldybei priskirtoje teritorijoje, konstatuojama, jog savivaldybė elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai todėl privalo atsakyti už padarytą žalą. Byloje net nebuvo nustatyta jokio vėjo įvykio metu, o automobilis pastatytas vietine savivaldybės rinkliava apmokėtoje stovėjimo vietoje, kas neabejotinai patvirtina, jog savivaldybė neužtikrino tinkamos medžių priežiūros ir elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 7.4. punktą savivaldybė atlieka automobilių stovėjimo vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava, priežiūrą.
15. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtą žalą. T.y. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimas, kuriuo nesivadovauti nėra jokio pagrindo, kadangi tai yra valstybės institucijos oficialus dokumentus, turintis prima facie įrodomąją galią. Šiame dokumente yra konstatuotas ieškovo patirtos žalos faktas. Žalos masto policija pati nenustatinėja, tai pagal pavedimą daro specialių žinių ir įgūdžių turintys asmenys. Dėl to ieškovas pateikė UAB „Krasta auto Vilnius“ 2018 m. vasario 2 d. remonto sąmatą, kurią būtent specialistai ir sudarė. Nesivadovauti šia sąmata būtų įmanoma tik tokiu atveju, jei ji būtų suklastota, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nors savivaldybė taip pat ginčija ir atsiskaitymą už šiuos darbus, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką net ir nesumokėtos lėšos, kurios būtų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali būti vertinamos kaip sąnaudos ar kaštai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje buvo pastebėta, jog ant ieškovui priklausančio automobilio P. C., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio nuo gretimais augančio medžio yra užkritusios sausos medžio šakos, dėl ko buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip už kilusią žalą atsakingo asmens priteisti 812,03 EUR žalą pagal pateiktą sąmatą.
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, konstatuodamas, kad atsakovei tinkamai nevykdžius pareigos prižiūrėti savivaldybės teritorijoje augančių medžių būklę, kyla civilinė atsakomybė ir atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.
20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame atsakovė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė tiesiog pakartotinai išdėstė faktines aplinkybes, savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
21. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. F. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-717/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U., D. U., G. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).
22. Apeliaciniame skunde atsakovė, nurodydama, kad byloje neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos teigia, jog nėra pateikta nei vienos nuotraukos iš įvykio vietos, nėra parodyta nei medžio būklė, nei automobiliui padaryta žala, nėra duomenų apie tikslius automobilio sugadinimus.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra atsakinga už medžių, esančių (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Nors apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad nėra įvykio aplinkybes ir padarytą žąlą patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. pažyma patvirtina įvykio vietą, datą bei faktą, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas nuo medžio, už kurio tinkamą priežiūrą yra atsakinga atsakovė, nukritusios sausos šakos.
25. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė rodymus – remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) kuri patvirtina, jog žala padaryta automobilio P. C. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) gaubtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, jog Policijos pažymoje nėra nurodyti konkretūs defektai padaryti automobiliui nesudaro savarankiško pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo. Pažymėtina, jog VPK pažymoje patvirtinama, jog dėl nukritusių medžio šakų automobilis buvo apgadintas. Pažymėtina, jog įvykio metu policijos pareigūnai užfiksuoja tik žalos faktą, tuo tarpu reali padėtis bei reikalingi taisymo darbai paaiškėja tik atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie sugadinimai kuriems esant reikalingas automobilio gaubto perdažymas laikytini atitinkančiais aptariamo įvykio (šakų užkritimo ant automobilio) pobūdį, todėl byloje nesant kitų duomenų, manyti, jog jie nesusiję su ieškovo nurodomu įvykiu, nėra pagrindo. Nors apeliantė atkreipia dėmesį, jog dėl remonto sąmatos ieškovas kreipėsi po 3 mėn., tačiau byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog ieškovui priklausantis automobilis nuo 2017-11-09 iki 2018 m. vasario mėn. galėjo sudalyvauti kitame eismo įvykyje, kuriame taip pat galėjo būti apgadintas automobilio gaubtas.
27. Apeliantė nurodo neginčijanti jai įstatymais priskirtos savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo funkcijos ir teigia, jog šią pareigą tinkamai atliko, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.
28. Nėra pagrindo laikyti turinčiais įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui apeliantės argumentus, jog ji neturi galimybių rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančių medžių ir sau priskirtą funkciją dėl želdynų priežiūros vykdo tinkamai, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punktą.
29. Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Minėtos taisyklės detaliai reglamentuoja medžių laistymą, tręšimą ir genėjimo darbus ir terminus. Taisyklių 35 p. numato, jog ankstį pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.
30. Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl apeliantės argumentas, jog jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga savivaldybėms nuolatos sekti ir tikrinti kiekvieno jos teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę ir tokia priežiūra kas 10 metų yra pakankama nepagrįstas ir nepašalina atsakovės atsakomybės. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013, kurioje nurodė, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė teigdama, kad tinkamai ir laiku atlieka savivaldybės teritorijoje augančių medžių ir sau priskirtą funkciją dėl želdynų priežiūros vykdo tinkamai nepateikė duomenų kokiomis priemonėmis ir kada minėtoje teritorijoje buvo vykdoma augančių želdinių (taip pat ir ginčo medžio) priežiūra, stebima jų būklė (CPK 178 str.). Šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nebuvo įrodinėjama kad įvykio dieną buvo išskirtinės oro sąlygos ir žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti – teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių – stebėjo, vertino medžių fiziologinę būklę ir ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti.
33. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovas neįrodė žalos fakto, nėra duomenų, kad šios išlaidos realiai patirtos. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
34. Ieškovo pateiktoje remonto sąmatoje apskaičiuota reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti suma, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra tikėtinos kaip pagrįstos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, remontuotinos automobilio detalės atitinka aptariamo įvykio pobūdį, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą. Pažymėtina, jog pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė šiuo atveju savo skunde nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais, šių įmonių suinteresuotumu veikti apelianto nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent įmonės, kurios teikia automobilių remonto paslaugas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimą dėl automobilio remonto sąnaudų, todėl abejoti jų pateiktomis remonto sąmatomis ar mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį kaip to reikalauja apeliantė nėra teisinio pagrindo.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti esant labiau tikėtina, jog 2017 -11-09 (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančiam automobiliui P. C. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo gretimais augančio medžio užkritusios sausos medžio šakos apgadino automobilio gaubtą. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, buvimą, o atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
38. Ieškovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.