Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. T. ir S. T. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjai V. T. ir S. T. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą, administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Prekybos garantas“. Nurodė, kad jų būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies numatytus požymius, t. y. jų skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir esamų skolinių įsipareigojimų pareiškėjai įvykdyti negali. Nė viena iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių neegzistuoja. Jų nemokumas kilo dėl 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjams priklausančiame nekilnojamame turte – name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, kurio metu kilusią žalą aplietiems žemiau gyvenantiems kaimynams atlygino draudimo įmonės ir pareiškė pareiškėjams regresinius reikalavimus, kurie tenkinti teismų procesiniais sprendimais. Bendrai iš pareiškėjų (neskaičiuojant priteistų procesinių palūkanų) priteista 200 757,72 Eur. Priverstinį išieškojimą vykdo antstolė B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/21/00562, 0005/21/00563, 0005/21/00856. Atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas, turimą turtą, patiriamas išlaidas, finansinių įsipareigojimų padengti per protingą laiką pareiškėjai neturi galimybės, FABĮ prasme jie yra nemokūs. Nurodė, jog būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį jiems reikalinga 1 672,00 Eur suma.

2. Suinteresuotas asmuo ir kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, neatitiktų fizinio asmens bankroto instituto paskirties. Jos nuomone, kritiškai turi būti vertinama pareiškėjų nurodoma asmeniniams poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma. Nėra pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjai gyvenamąją vietą pasirinko būtent Neringoje, kurioje nuomos kainos yra gana aukštos, be to, šiame mieste nėra galimybės gauti visų medicininių paslaugų, o tai lemia kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) susidarymą. Be to, pareiškėjai nutyli aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2020 pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido V. T. parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš gautų lėšų užtikrinti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo tenkinimą, o lėšų likutį, tenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pardavus hipoteka įkeistą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma. Pareiškėjai nutyli šias aplinkybes, nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kur ši suma buvo panaudota. Kreditorės nuomone, pareiškėjai siekia ne sąžiningai bankrutuoti, o tiesiog nurašyti skolas. Be to, pareiškėjai nedėjo visiškai jokių pastangų, kad atsiskaitytų su AB „Lietuvos draudimas“. Pirmas mokėjimas, dengiant priteistą žalą, buvo gautas tik 2021 m. rugsėjo 2 d., nors nuo žalos padarymo buvo praėję daugiau nei 5 metai. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėta tik 950,72 Eur žalos atlyginimo. Šios lėšos buvo išieškotos vykdomoje byloje, pareiškėjams geranoriškai skolos nedengiant.

3. 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjai pateikė teismui patikslintą pareiškimą, nurodė, kad, pardavus hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į antstolės L. P. sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma, kuri iki šiol yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų pareiškėjai nepasiėmė, o AB „Lietuvos draudimas“ teismo sprendimui įsiteisėjus turėjo galimybę pareikalauti, jog išieškojimas būtų nukreiptas būtent į šias lėšas. Tačiau kreditorė to nepadarė. Pareiškėjai apie tai, jog lėšos nebuvo pasiimtos kreditorių, nežinojo. Kadangi kreditorė AB „Lietuvos draudimas“ nepareikalavo nukreipti išieškojimą į depozitinėje sąskaitoje saugomus 40 472,02 Eur, šie antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomi 40 472,02 Eur turi būti nurodyti kaip pareiškėjų turtas, iš kurio bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Tačiau net ir atėmus minėtą sumą iš visų kreditinių reikalavimų sumos, pareiškėjų finansiniai įsipareigojimai vis tiek viršija 25 MMA ir pareiškėjai laikytini nemokiais FABĮ prasme.

4. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. teismui pateikė pranešimą, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjams V. T. ir S. T. bankroto bylą. Pareiškėjų V. T. ir S. T. bankroto administratore paskyrė UAB „Prekybos garantas“. Teismas nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 720,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1 672,00 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjų V. T. ir S. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai:

6.1 Bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš V. T. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 116 321,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (116 321,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 917,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu sprendimu iš V. T. ir S. T. priteista 80 783,53 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (80 783,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 868,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Pareiškėjų prievolė ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, yra solidari. Pareiškėjai yra sudarę santuoką. Pareiškėjas turi dvi kreditores, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ ir ERGO Insurance SE, veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, o pareiškėja turi vieną kreditorę ERGO Insurance SE, veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Pareiškėjų bendras įsiskolinimas sudaro apie 90 000,00 Eur (skola su palūkanomis), pareiškėjo V. T. įsiskolinimas sudaro apie 138 000,00 Eur (skola su palūkanomis).

6.2 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymos matyti, kad S. T. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, V. T. vardu įregistruotos transporto priemonės VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jų vertė nedidelė. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos „Sodros“ pažymos matyti, kad jo draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 1 538,13 Eur per mėnesį. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos „Sodros“ pažymos matyti, kad jos draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 2 715,00 Eur. Taip pat pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). „Sodros“ duomenimis jos draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro vidutiniškai apie 703,00 Eur. Be to, pardavus hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į antstolės sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma, kuri iki šiol yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje.

6.3 Teismas konstatavo, kad pareiškėjai pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai yra suėję, kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurių pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA.

6.4 Teismas pažymėjo, jog įrodymų, kad pareiškėjai per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjai tapo nemokūs dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Įrodymų, jog pareiškėjai yra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jie tapo nemokūs, byloje taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai nemokūs tapo sąmoningai, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar teikė klaidingus duomenis apie savo finansinę būklę, prisiimdami skolinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, jog tokių duomenų nepateikė ir kreditoriai. Teismas konstatavo, jog nenustatytos sąlygos, dėl kurių teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

6.5 Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes pareiškėjų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams, o tokia situacija neatitiktų nei pareiškėjų, nei jų kreditorių interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal gaunamas pajamas pareiškėjai nėra pajėgūs vykdyti skolinius įsipareigojimus, o iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fiziniai asmenys negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Teismas pažymėjo, jog tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir, esant pagrindui, kreipiamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

6.6 Teismas konstatavo, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

6.7 Teismas, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis, nutarė pareiškėjų bankroto administratore skirti UAB „Prekybos garantas“, nustatyti 720,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti.

6.8 Taip pat įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl jų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos, iš ko ši suma susideda, atsižvelgęs į pareiškėjų gaunamas pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustatė pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą 1 672,00 Eur sumą. Teismas nurodė, jog nustatydamas tokią sumą atsižvelgia į visuotinai žinomas aplinkybes, t. y. pabrangusias komunalines ir kitas paslaugas, padidėjusias elektros, prekių kainas, į protingumo kriterijų, į tai, kad ši suma nustatoma tik 4 mėnesiams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1 Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų sąžiningumo aspektą vertino itin formaliai ir įrodinėjimo naštą perkėlė kreditoriams. Teismas nurodė, jog nėra įrodymų, kad pareiškėjai per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, taip pat, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai nemokūs tapo sąmoningai, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar teikė klaidingus duomenis apie savo finansinę būklę, prisiimdami skolinius įsipareigojimus, o tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjų kreditoriai. Su teismo pozicija, kad šias aplinkybes turėjo įrodyti kreditoriai, nesutinka, nes šias aplinkybes turėjo įrodyti patys pareiškėjai.

7.2 Anot apeliantės, teismas visiškai nevertino pareiškėjų elgesio teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jie nutylėjo informaciją apie tai, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo lėšos, skirtos atsiskaityti su vienu iš kreditorių. Šias aplinkybes pareiškėjai patikslino tik po to, kai apeliantė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Mano, jog pareiškėjai negalėjo nežinoti depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų dydžio bei kad tos lėšos nebuvo panaudotos. Anot apeliantės, toks pareiškėjų procesinis elgesys nebuvo sąžiningas.

7.3 Pažymi, jog pirmą mokėjimą, dengiant priteistą žalą, apeliantė gavo tik 2021 m. rugsėjo 2 d., nuo žalos padarymo praėjus daugiau nei 5 metams. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėta tik 950,72 Eur žalos. Šios lėšos buvo išieškotos vykdomoje byloje, pareiškėjams geranoriškai skolos nedengiant. Sprendimas dėl žalos atlyginimo priteisimo įsiteisėjo 2021 m. balandžio 13 d. Iki vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjai turėjo galimybę atlikti tam tikrus mokėjimus apeliantei, siekiant sumažinti savo skolos dydį, tačiau to nedarė, nors pagal byloje esančius duomenis jie abu tuo metu buvo dirbantys ir gaudavo darbo užmokestį. Teismas šių aspektų visiškai nevertino.

7.4 Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų apie tai, kaip trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos naudojo savo lėšas. Mano, jog šios aplinkybės turi būti patikrintos ne bankroto administratoriaus, o teismo, sprendžiančio klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tokius duomenis turėjo pateikti pareiškėjai. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose pasisakė, kad žalos atlyginimas vyksta vangiai, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo susiję su jų nemokumu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nuolat dirbo, todėl apeliantei kyla klausimų, kodėl antstoliams areštavus pareiškėjų sąskaitas iš jų nebuvo galimas išieškojimas. Apeliantei buvo sumokėta tik 950,72 Eur žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, ar kitos kreditorės naudai buvo atlikta mokėjimų, byloje nėra. Įvertinus pareiškėjų gautas pajamas, mano, kad išieškota suma turėjo būti žymiai didesnė. Todėl turėjo būti patikrintas lėšų judėjimas pareiškėjų atsiskaitomosiose sąskaitose per trejus metus iki jų kreipimosi į teismą su pareiškimu. Tik tokiu būdu būtų buvę įsitikinta pareiškėjų sąžiningumu.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1 Pareiškėjų prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paaiškinta, kad jų nemokumas kilo dėl 2016 m balandžio 19 d. pareiškėjų name kilusio gaisro, kurio metu kilusią žalą aplietiems žemiau gyvenantiems kaimynams atlygino draudikai, vėliau pareiškę pareiškėjams regresinius reikalavimus. Gaisro metu sudegė visi pareiškėjų namų apyvokos daiktai, pareiškėjai neteko gyvenamosios vietos, kuri tapo netinkama gyventi dėl gaisro. Atkūrus butą draudimo išmokos lėšomis, butas buvo parduotas, kad būtų atsiskaityta su būsto kreditą išdavusiu banku. Po gaisro pareiškėjams iš gaunamų pajamų teko dengti tiek einamąsias pragyvenimo išlaidas, tiek ir įsigyti būtiniausius namų apyvokos daiktus, susirasti naują gyvenamąją vietą, mokėti už jos nuomą, taip pat dengti teisines išlaidas civilinėse bylose. Akivaizdu, kad kreditorių reikalavimai pareiškėjams kilo iš nelaimingo atsitikimo, o ne dėl sąmoningo leidimo atsirasti skoloms.

8.2 Pažymi ir tai, jog apeliantė savo 2022 m. sausio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad pareiškėjai turėtų pasiaiškinti dėl savo lėšų naudojimo per 3 metų laikotarpį. Apeliantė šį klausimą pirmą kartą iškėlė tik atskirajame skunde.

8.3 Pažymi, jog pareiškėjai su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikė pažymą apie pareiškėjų skolų dydžius; įrodymus apie žalingų įpročių, priklausomybės lošimams nebuvimą; įrodymus, kad abu pareiškėjai yra neteisti. Taigi pareiškėjai dalies pagrindų atsisakyti iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą nebuvimą patvirtino rašytiniais įrodymais, kitų pagrindų buvimą pareiškėjai neigia. Vadovaujantis principu, jog įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, tokių pagrindų buvimą turėtų įrodyti apeliantė.

8.4 Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėjai nutylėjo informaciją apie tai, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo lėšos, skirtos atsiskaityti su vienu iš kreditorių. Apie depozitinėje sąskaitoje likusias ir šiuo metu tebesančias nepanaudotas lėšas pareiškėjai nežinojo iki apeliantės 2022 m. sausio 17 d. paaiškinimų pateikimo. Tai rodo ne pareiškėjų nesąžiningumą, o pačios apeliantės aplaidumą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos apeliantės prašymu ir jos interesais. Tad pareiškėjai sąžiningai manė, kad kreditoriai 40 472,02 Eur lėšas, esančias depozitinėje sąskaitoje, jau panaudojo savo reikalavimų padengimui.

8.5 Mano, jog šiuo atveju nesąžiningi buvo ne jie, o pati apeliantė. Pagal antstolės B. T. pateiktą pažymą apeliantė vykdomąjį raštą gavo 2021 m. liepos 13 d. (praėjus trims mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo). Negana to, visą vykdymo laikotarpį žinodama, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje yra piniginės lėšos, nepareikalavo nukreipti į jas išieškojimo. Išieškojimo nenukreipimas į nurodytas lėšas nedavė pareiškėjams jokios naudos, nes jie negali patys disponuoti šiomis lėšomis, be to, iš pareiškėjų abiem kreditoriams priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos. Tad per laikotarpį, kai 40 472,02 Eur suma galėjo būti nukreipta skolų kreditoriams dengimui (nuo 2021 m. balandžio 13 d.), būtų mažiau priskaičiuota procesinių palūkanų.

8.6 Taip pat pažymi, jog dėl žalą privalančio atlyginti subjekto kilo teisminis ginčas (įrengimą, dėl kurio kilo gaisras, įrengė UAB „Kad nebūtų šalta“, kuriai taip pat buvo pareikšti kreditorių reikalavimai). Šis ginčas truko iki 2021 m. balandžio 13 d. Todėl pareiškėjai dėl to, kad iki sprendimo įsiteisėjimo nedengė žalos atlyginimo, negali būti laikomi nesąžiningais.

8.7 Be to, pati apeliantė net 3 mėnesius delsė kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pati apeliantė atsakinga už tai, kad nei 2021 m. balandžio 13 d. (įsiteisėjus sprendimui), nei 2021 m. liepos 13 d. pradėjusi priverstinio vykdymo procesą, nei gavusi pranešimą apie pareiškėjų ketinimą prašyti bankroto bylos iškėlimo, nepareikalavo nukreipti išieškojimo į 40 472,02 Eur sumą. Jei tai apeliantė būtų padariusi, jos naudai išieškota suma būtų didesnė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu iškelti pareiškėjams V. T. ir S. T. bankroto bylą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjų sąžiningumo aspektą įvertino itin formaliai, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkeldamas kreditoriams, nevertino pareiškėjų elgesio nuslepiant faktą apie antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas, nevertino pareiškėjų elgesio geranoriškai neatlyginant žalos, mažo per visą vykdymo laikotarpį išieškotos žalos dydžio, nepatikrino, kur pareiškėjai 3 metus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu naudojo savo lėšas.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl kitų ta pačia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi išspręstų klausimų (t. y. dėl bankroto administratorės skyrimo; lėšų sumos, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, nustatymo; pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos) atskirajame skunde apeliantė nieko nepasisako, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar yra pagrindas, remiantis atskirajame skunde apeliantės išdėstytais argumentais, skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta bei ją panaikinti.

Dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ teikiamus paaiškinimus ir argumentus, konstatavo, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

14. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

15. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nekvestionuoja, jog pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį šiuo metu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, jų skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję ir šių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

16. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo įvertinta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Pažymėtina, jog, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 puntu, fizinio asmens nesąžiningumas, kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

18. Kadangi teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų turi nuspręsti, ar nėra akivaizdžių pareiškėjų nesąžiningumo įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką ir nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjų nesąžiningumo aplinkybių, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus / paaiškinimus apie pareiškėjų nesąžiningumą.

19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus nenustatė, kad pareiškėjai tapo nemokūs dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte aptartų veiksmų. Pagal byloje esančius duomenis ir pareiškėjų paaiškinimus, kurių neneigia ir apeliantė, pareiškėjų įsiskolinimai susidarė būtent dėl 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjų namuose kilusio gaisro ir draudimo bendrovių pareikšto ieškinio pareiškėjams dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas. Be to, pažymėtina, kad nepakaktų konstatuoti vien asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas reikalauja, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. O tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjų nemokumą lėmė tyčiniai ir (arba) apgaulingi sandoriai, veiksmai. Pažymėtina ir tai, jog iškėlus bankroto bylą bankroto administratorė turės patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nustačius pareiškėjų nesąžiningumą, pajamų, turto slėpimą, galės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turės ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjams privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją, buvo nesąžiningi, bankroto byla gali būti nutraukiama.

21. Apeliantės nuomone, pareiškėjų nesąžiningą elgesį įrodo aplinkybė, kad jie, kreipdamiesi su pareiškimu į teismą, nuslėpė faktą apie antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas. Tačiau pareiškėjai patikslintame pareiškime ir atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog apie antstolio depozitinėje sąskaitoje likusias ir šiuo metu tebesančias nepanaudotas lėšas jie nežinojo iki apeliantės 2022 m. sausio 17 d. paaiškinimų pateikimo. Pareiškėjai sąžiningai manė, kad kreditoriai 40 472,02 Eur lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje, jau panaudojo savo reikalavimų padengimui. Įvertinus šiuos pareiškėjų paaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog iš pareiškėjų yra priteistas ne tik konkretus žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų dydis, bet ir metinės procesinės palūkanos, kurios kinta, kad jau yra prasidėjęs priverstinis vykdymo procesas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų teikiama pozicija, jog jie nežinojo apie antstolio depozitinėje sąskaitoje likusias ir šiuo metu tebesančias nepanaudotas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjai neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo slėpti šį faktą, kadangi jie antstolio depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis disponuoti neturi jokios teisės ir galimybių.

22. Apeliantė taip pat pažymi, jog teismas nevertino pareiškėjų elgesio geranoriškai neatlyginant žalos, taip pat mažo, tik 950,72 Eur per visą vykdymo laikotarpį išieškoto žalos atlyginimo dydžio. Atsakant į šį apeliantės argumentą pažymėtina, jog teisminiai procesai dėl žalos atlyginimo priteisimo vyko iki 2021 m. balandžio 13 d. Todėl sutiktina su pareiškėjų argumentu, jog pareiškėjai dėl to, kad naudojosi įstatymo suteikta teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iki sprendimo įsiteisėjimo nedengė žalos atlyginimo, negali būti laikomi nesąžiningais. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog apeliantė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2021 m. liepos 9 d., nėra pateikta duomenų, jog apeliantė prašė nukreipti išieškojimą į antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas ir tokiu būdu siekė kuo didesnio žalos atlyginimo priverstine tvarka, nors apie šias lėšas neabejotinai žinojo, nes aplinkybes teismui apie antstolio depozitinėje sąskaitoje likusias ir šiuo metu tebesančias nepanaudotas lėšas nurodė būtent apeliantė. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog išieškojimas nukreipiamas ne į visas skolininkų gaunamas pajamas, o tik į tą dalį, į kurią leidžiama pagal įstatymą.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis, kuria nutarta iškelti pareiškėjams bankroto bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.