Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. T. ir S. T. pareiškimą (patikslintą) dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys ir kreditoriai AB „Lietuvos draudimas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti V. T. ir S. T. fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Prekybos garantas“.

Nurodo, kad jų būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau- Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies numatytus požymius - skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir esamų skolinių įsipareigojimų pareiškėjai vykdyti negali. Nei vienos iš Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių nėra. Pareiškėjų nemokumas kilo dėl 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjams priklausančiame nekilnojamame turte - name ((duomenys neskelbtini)) kilusio gaisro, kurio metu kilusią žalą aplietiems žemiau gyvenantiems kaimynams atlygino draudikai. Draudimo kompanijos akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“, ERGO Insurance SE, pareiškė pareiškėjams regresinius reikalavimus, kurie tenkinti teismų procesiniais sprendimais. Bendrai iš pareiškėjų (neskaičiuojant priteistų procesinių palūkanų) priteista 200 757,72 Eur. Priverstinį išieškojimą vykdo antstolė B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/21/00562, 0005/21/00563, 0005/21/00856. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas ir turtą, finansinių įsipareigojimų padengti per protingą laiką neįmanoma, todėl mano, kad FABĮ prasme pareiškėjai yra nemokūs. Pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi; šiuo metu dirba pagal darbo sutartis. Pareiškėjo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas - 7,55, draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 1 538,13 Eur per mėnesį. Pareiškėjos draudžiamąsias pajamas (neatskaičius mokesčių) sudaro 3 445,00 Eur. Gaunamas lėšas išleidžia einamiesiems poreikiams, taip pat kreditorių naudai vykdant išieškojimus. Pareiškėjai teigia, kad būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų suma sudaro 1 672,00 Eur. Pareiškėjai bankroto administratoriumi siūlo skirti UAB „Prekybos garantas“.

Kreditorius AB “Lietuvos draudimas” pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, neatitiktų fizinio asmens bankroto instituto paskirties. Kreditorius teigia, kad kritiškai vertintina pareiškėjų nurodoma asmeniniams poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma. Nėra pateikiama duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjai gyvenamąją vietą pasirinko būtent (duomenys neskelbtini), kurioje nuomos kainos yra pakankamai aukštos, be to, šiame mieste nėra galimybės gauti visų medicininių paslaugų, kas lemtų kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) susidarymą. Pareiškėjai nutyli itin svarbią aplinkybę apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas V. T. ir S. T. priklausančiam turtui. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patikslino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. T. turtui – leisti atsakovui V. T. parduoti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), ir iš gautų lėšų užtikrinti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo pagal kredito sutartį Nr. 0461118210047-70 tenkinimą, o sandorį pavesti vykdyti notarui; lėšų likutį, tenkinus hipotekos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimą, pervesti į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties pagrindu laikinąsias apsaugos priemones vykdančio antstolio depozitinę sąskaitą. Civilinėje byloje Nr. e2-238-640/2020 buvo gautas antstolės L. P. pranešimas apie tai, kad pardavus hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma. Pareiškėjai nutyli šias aplinkybes, nepateikia jokių paaiškinimų ar įrodymų, kur ši suma buvo panaudota, kadangi, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, pareiškėjų skolos pagal pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateiktą informaciją nėra sumažėjusios. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjai siekia ne sąžiningai bankrutuoti, o tiesiog nurašyti skolas, kas yra nesuderinama su fizinio asmens bankroto institutu. Be to, pareiškėjai nedėjo visiškai jokių pastangų atsiskaityti su AB “Lietuvos draudimas” ar kitokiu būdu spręsti susidariusios situacijos, pvz., išdėstant skolos mokėjimą, prašant atsisakyti palūkanų ar kitų išvestinių reikalavimų, civilinėje byloje laikėsi nekintamos pozicijos, kad nėra galimybės sudaryti taikos sutarties. Pirmas mokėjimas, dengiant priteistą žalą, buvo gautas tik 2021 m. rugsėjo 2 d., kai nuo žalos padarymo buvo praėję daugiau nei 5 metai. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. kreditoriui AB “Lietuvos draudimas” sumokėta tik 950,72 Eur žalos. Šios lėšos buvo išieškotos vykdomoje byloje pareiškėjams geranoriškai skolos nedengiant. Kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ prašo netenkinti pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškėjai pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodo, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-590-460/2019 ir pardavus hipoteka įkeistą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į antstolės L. P. sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma, kuri iki šiol yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos nebuvo pasiimtos kreditorių lėšos depozitinėje sąskaitoje buvo saugomos dėl civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2020 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o AB „Lietuvos draudimas“ teismo sprendimui įsiteisėjus turėjo galimybę pareikalauti, jog išieškojimas būtų nukreiptas į depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas. Kreditorius to nepadarė, o patys pareiškėjai nurodytų lėšų niekur nepanaudojo ir negalėjo panaudoti, kadangi jų atžvilgiu tebetaikomas areštas. Pareiškėjai teigia, kad apie tai, jog lėšos nebuvo pasiimtos kreditorių, nežinojo. Kadangi kreditorius AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas priverstinio sprendimo vykdymo, nepareikalavo nukreipti išieškojimą į depozitinėje sąskaitoje saugotus 40 472,02 Eur, o priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalis draudžia bet kokį turto realizavimą, antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomi 40 472,02 Eur turi būti nurodyti kaip pareiškėjų turtas, iš kurio bus tenkinami visų pareiškėjų kreditorių reikalavimai. Tačiau net atėmus iš pareiškėjų kreditorinių reikalavimų sumos 40 472,02 Eur, kuri anksčiau ar vėliau bus panaudota kreditorių reikalavimų tenkinimui, pareiškėjų finansiniai įsipareigojimai vis tiek viršija 25 MMA ir pareiškėjai laikytini nemokiais Įstatymo prasme. Pareiškėjai nurodo, kad santuokos metu įsigijo dvi transporto priemones. Jos abi registruotos V. T. vardu: „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės pirmosios registracijos data – 2004 m. sausio 30 d.. To paties modelio ir senumo automobilių kaina rinkoje yra nuo 890,00 iki 2 600,00 Eur, kainų vidurkis – apytiksliai 1 750 Eur; „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės pirmosios registracijos data – 2005 m. rugsėjo 27 d.. To paties modelio ir panašaus senumo automobilių kaina rinkoje sudaro apytiksliai 1 000 Eur.

Antstolė B. T. 2021 m. gruodžio 27 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad yra informuota apie paskirtą teismo posėdžio datą, prašo byla nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas pareiškimą palaikė, prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog pareiškėjai yra sudarę santuoką, pareiškėjas turi du kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ ir ERGO Insurance SE, veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pareiškėja turi vieną kreditorių ERGO Insurance SE, veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Pareiškėjų bendras įsiskolinimas sudaro apie 90 000 Eur (skola su palūkanomis), pareiškėjo V. T. įsiskolinimas sudaro apie 138 000 Eur (skola su palūkanomis).

Bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, iš V. T. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 116 321,11 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (116 321,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 917,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu sprendimu iš V. T. ir S. T. priteista 80 783,53 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (80 783,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m .sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 868 Eur bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Tai gi kaip matyti, prievolė ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pareiškėjų prievolė yra solidari. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktos pažymos matyti, kad S. T. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, V. T. vardu, įregistruotos transporto priemonės VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pagamintas 2004 m., jo vertė nedidelė. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjas dirba pagal 2019 m. sausio 7 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini).“, pagal kurią pareiškėjui nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 7,55. Iš pateiktos Sodros pažymos matyti, kad draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 1 538,13 Eur per mėnesį. Pareiškėja dirba pagal 2012 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2020 m. liepos 27 d. darbo sutarties pakeitimą pareiškėjai mokamas 2 332 Eur pareiginio atlyginimo pastovioji dalis ir 150 Eur priedas už faktinį dalyvavimą pirkimų komisijos posėdžiuose. Iš pateiktos Sodros pažymos matyti, kad draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 2 715 Eur. Taip pat pareiškėja dirba pagal 2020 m. balandžio 29 d. terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini).“, pagal kurią pareiškėjai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 5,7. Sodros duomenimis draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių) sudaro vidutiniškai apie 703 Eur.

Pardavus hipoteka įkeistą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į antstolės L. P. sąskaitą buvo pervesta 40 472,02 Eur suma, kuri iki šiol yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje.

Įstatymas numato, jog siekiant nustatyti fizinio asmens galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus yra būtina nustatyti tikslų fizinio asmens įsipareigojimų dydį, jo turimo turto dydį, į kurį įeina tiek materialus turtas, tiek ir gaunamos pajamos bei kitas turtas. Jeigu fizinio asmens turimo turto dydis yra didesnis arba panašus į jo įsipareigojimų dydį, nėra pagrindo spręsti dėl fizinio asmens negalėjimo vykdyti skolinių įsipareigojimų. Tačiau net kai įsipareigojimų dydis yra didesnis už turimą turtą, tačiau gaunamos pajamos fiziniam asmeniui leidžia per protingą terminą padengti įsiskolinimą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Remiantis byloje pateiktais įrodymais apie pareiškėjai priklausantį turtą, gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, kurie viršija pareiškėjai priklausančio turto vertę, konstatuotina, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai yra suėję, kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurių pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įrodymų, jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Įrodymų, jog pareiškėja yra nubausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jos teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to ji tapo nemoki, byloje taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nemoki tapo sąmoningai, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar teikė klaidingus duomenis apie savo finansinę būklę, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjos kreditoriai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatytos sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita Įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir duomenis nustatyta, kad pareiškėjos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Aplinkybių, kada teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.

Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes pareiškėjų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams, tokia situacija neatitiktų nei pareiškėjų, nei jų kreditorių interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal gaunamas pajamas, pareiškėjai nėra pajėgūs vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fiziniai asmenys negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjos mokumas, arba kreipiamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, ir tai atitiks tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Be to, Įstatymas numato kreditoriams priemones kontroliuoti bankroto administratoriaus veiksmus bei daryti įtaką fizinio asmens bankroto procesui.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratore pasiūlė skirti UAB „Prekybos garantas“.

Bankroto administratorės veiklos vieta yra Klaipėdos mieste, į bankroto administratorių sąrašą įrašyta 2018 m. lapkričio 28 d. Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Prekybos garantas“ bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėti UAB „Prekybos garantas“ sutikimai, numatytas Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), bankroto administratoriaus pažymėjimas, deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos bankroto administratore skirtina UAB „Prekybos garantas“.

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Pareiškėjai kartu su pareiškimu teismui pateikė bankroto administratorės pažymą apie pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą įsiteisėjimo dienos, būtinas administravimo išlaidas 720 Eur sumai ir jų pagrindimą. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratorės lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, tai, jog minėta suma neviršija Įstatyme numatyto 3 MMA dydžio, bankroto administratorės atliekamų veiksmų apimtį, laikytina, kad nurodyta ir pareiškėjos prašoma 720 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 720 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).

Pareiškėjai prašo teismo nustatyti 1 672,00 Eur sumą, reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjai nurodė, jog suma būtiniesiems poreikiams tenkinti susideda iš:500 Eur – maistui, 100 Eur – darbužiai ir avalynė, 520 Eur - būsto išlaidos (į kurias įeina 350,00 Eur per mėnesį nuomos mokestis), 40 Eur – būsto apstatymas, namų apyvokos daiktai, kasdieninė būsto priežiūra, 100 Eur - sveikatos priežiūros išlaidos, 20 Eur - higienos priemonės, 342 Eur – transporto išlaidos, 50 – Eur išlaidos už mobilųjį telefoną, 60 Eur- laisvalaikis, kultūra, 40 Eur – įvairios prekės ir paslaugos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo turi įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jei jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas yra negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Įstatymas numato bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareigą generuoti pajamas, kad jo gaunamų pajamų pakaktų ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir skoliniams įsipareigojimams vykdyti, bankroto proceso išlaidoms dengti (Įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnis; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2427-275/2014). Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomos nustatyti sumos dydį, pareiškėjų gaunamas pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 1672,00 Eur (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Nustatant tokią sumą atsižvelgtina į visuotinai žinomas aplinkybes – pabrangusias komunalines ir kitas paslaugas, padidėjusias elektros, prekių kainas, protingumo kriterijus, į tai, kad ši suma nustatoma tik 4 mėn.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 - 3 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjų V. T. ir S. T. bankroto administratore UAB „Prekybos garantas“, juridinio asmens kodas 304079763, nemokumo administratorių sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 720,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 1672,00 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjų V. T. ir S. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei UAB „Prekybos garantas“.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu pranešti, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 304157094, adresas Rinktinės g. 48A, Vilnius), kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.