Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-356-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A18.-2349-271/2019Nutarimas · 2019-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-356-574/2019Nutartis · 2019-07-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
AN2-356-574/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01742-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-356-574/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01742-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 19.10; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine 900 eurų dydžio bauda; už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams, pakeitimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. M. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 22 d., apie 19 val. 24 min. Vilniuje, Verkių g., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas), nepakluso aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinkančiam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis nepakluso aiškiai žodžiais išreikštam, teisėtam policijos pareigūno reikalavimui atidaryti transporto priemonės duris, išjungti transporto priemonės variklį, paduoti užvedimo raktelį bei išlipti iš transporto priemonės, o išlaipinamas iš transporto priemonės priešinosi pareigūnams pasyviais veiksmais (rankomis laikėsi įsikibęs į vairą, po to – į automobilio dureles, priešinosi antrankių uždėjimui įtempdamas rankas), tokiu būdu, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu J. M. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metų laikotarpiui, panaikinti sunkinančią aplinkybę dėl neblaivumo, padarant pažeidimą, ir/ar pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, laikotarpį.

3. Nurodo, kad jis savo kaltės niekada neneigė, pripažino ją iš karto, labai gailisi, niekada ankščiau nebuvo nusižengęs įstatymui ir nurodo, kad tokie pažeidimai ateityje nebus daromi. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad jis nebuvo teistas, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis yra garbaus amžiaus (vyresnis nei 65 metų), yra pensininkas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau už vairavimą būnant neblaiviam, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1647-1017/2019 – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) jau pritaikė baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, ši terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 23 d. Apelianto nuomone, tai, kad jis jau yra nubaustas už pagrindinę veiklą – vairavimą esant neblaiviam, iš šios veikos sekę kiti teisės pažeidimai neturėtų būti apsunkinti papildomai taikoma sunkinančia aplinkybe – pažeidimo padarymu būnant neblaiviam. Nurodo, kad šios sunkinančios aplinkybės papildomas taikymas suponuoja nelogišką ir dviprasmišką bausmės paskyrimą – už administracinės teisės pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones atimama ilgesniam laikotarpiui nei pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-648/2019). Šiuo atveju, būtų tikslinga nepripažinti sunkinančios aplinkybės – neblaivumo, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams, netaikyti arba ženkliai sumažinti jos trukmę.

6. Skunde apeliantas pažymi, kad jo amžiuje ilgesnis automobilio nevairavimas greičiau naikina įgūdžius ir mažina galimybę juos atgauti bei vėl kada nors vairuoti automobilį. Jo šeimai tai būtų itin skaudus smūgis, psichologiškai dėl to jis būtų dar labiau sugniuždytas, nes pats yra kaltas dėl tokių pasekmių.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas faktinių byloje nustatytų aplinkybių neginčija, nesutinka su jam paskirta administracine poveikio priemone – prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams arba sutrumpinti šį terminą bei panaikinti sunkinančia atsakomybę pripažintą aplinkybę, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus.

9. ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu teismo nutarimu J. M. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Pirmos instancijos teismas įvertinęs pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas) skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam – 3 metų terminui.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už vairavimą esant neblaiviam, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1647-1017/2019) jam jau pritaikė baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir tai, kad apeliantas jau yra nubaustas už pagrindinę veiklą – vairavimą esant neblaiviam, iš šios veikos sekę kiti teisės pažeidimai neturėtų būti apsunkinti papildomai taikoma sunkinančia aplinkybe – pažeidimo padarymu būnant neblaiviam. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad J. M. dėl tuo pačiu metu įvykdytų kelių veikų buvo pradėta administracinė ir baudžiamoji teisena. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinė teisena pradėta pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį bei 506 straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1647-1017/2019) nustatyta, kad J. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija)). Skundžiamu nutarimu J. M. nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas), nepakluso aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinkančiam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ANK 426 straipsnio 5 dalis), taip pat sustabdžius automobilį, jis nepakluso aiškiai žodžiais išreikštam, teisėtam policijos pareigūno reikalavimui atidaryti transporto priemonės duris, išjungti transporto priemonės variklį, paduoti užvedimo raktelį bei išlipti iš transporto priemonės, o išlaipinamas iš transporto priemonės priešinosi pareigūnams pasyviais veiksmais (rankomis laikėsi įsikibęs į vairą, po to – į automobilio dureles, priešinosi antrankių uždėjimui įtempdamas rankas), tokiu būdu, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (ANK 506 straipsnio 4 dalis). Taigi vienu ir kitu atveju buvo padaryti skirtingi teisės pažeidimai, ir J. M. nubaustas ne už tapačias, o skirtingas veikas.

13. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis - ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Nagrinėjamu atveju, J. M. veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 5 dalį bei 506 straipsnio 6 dalį nėra tapatūs, šios veikos netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Baudžiamojoje byloje J. M. nuteistas tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jam nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai; o už tai, kad nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis yra nubaustas administracine tvarka pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį bei 506 straipsnio 6 dalį. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju aptartos veikos nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apelianto argumentas, kad jis yra nubaustas už vairavimą esant neblaiviam (baudžiamojoje byloje), iš šios veikos sekę kiti teisės pažeidimai neturėtų būti apsunkinti papildomai taikoma sunkinančia aplinkybe – buvimu neblaiviam, atmestinas, kadangi kaip minėta ankščiau, administracine ir baudžiamąja teisena J. M. buvo nubaustas ne už tapačius, o skirtingus teisės pažeidimus.

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

16. Apylinkės teismas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį J. M. paskyrė 900 Eur, t.y. artimą minimaliai, dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, atsižvelgdamas į J. M. padaryto nusižengimo pobūdį (įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad jam yra virš 65 metų) ir sunkinančią aplinkybę (kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus), taip pat į tai, kad nėra baustas administracine tvarka. Apygardos teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Teismo vertinimu, J. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo amžiuje ilgesnis automobilio nevairavimas greičiau naikina įgūdžius ir mažina galimybę juos atgauti, vėl kada nors vairuoti automobilį, kad jo šeimai tai būtų itin skaudus smūgis, psichologiškai dėl to jis būtų dar labiau sugniuždytas, nėra išimtinės, suteikiančios pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, tokie nepateikti ir su apeliaciniu skundu, jog būtų sąlygos svarstyti švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo klausimą dėl sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės ar kitų svarbių aplinkybių.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja Jurgita Mačionytė