- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-1647-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11822-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- J. M.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu pensininkas, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. 2019 m. kovo 22 d., apie 19.20 val. Vilniuje, Rinktinės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio).
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 22 d. susinervino ir išgėręs išvažiavo namo. Važiavo iš Rinktinės gatvėje esančios (duomenys neskelbtini) aikštelės namo (atstumas apie 10 km), vairavo jam priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis buvo atvažiavęs pas bendradarbius, jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Jis gėrė degtinę, neatsimena, kiek išgėrė. Planavo grįžti taksi arba kurio draugo ar nuolatinio kliento būtų paprašęs parvežti. Aikštelėje įvyko konfliktas, todėl jis susinervinęs sėdo vairuoti pats. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sustojo jų stabdomas. Jaučiasi kaltas, gyvenime jam taip nėra buvę. Automobilį įsigijo seniai, jo vertė gali būti apie 2 600 Eur. Šiuo automobiliu naudojosi jis vienas. Savo veiksmus vertina labai neigiamai. Šiuo metu šeimos pajamas sudaro jo ir žmonos pensijos: jo pensija apie 400 Eur, žmonos mažesnė – apie 300 Eur. Žmona dar dirba sodų bendrijos pirmininke, uždirba apie 200 Eur. Jis dažnai nevartoja alkoholinių gėrimų, vartoja tik švenčių metu. Paskutinį kartą vartojo įvykio metu. Ateityje žada alkoholio nebevartoti, nepertraukiamai alkoholio nėra vartojęs. Jo žmona alkoholio nevartoja, nebent švenčių metu simboliškai šampano išgeria. Bendravo su žmona dėl šio įvykio. Ji tuo metu buvo namuose. Jie sutaria, gerai sugyvena, bendrauja visais ūkio reikalais. Žmona jam gali daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu išgyveno daug metų, nesipykę. Žmona yra daugiau patyrusi ūkiniais klausimais, todėl šioje srityje ji lyderiauja, jis daugiau patyręs ir rūpinasi transporto sritimi. Jis dirbo vairuotoju, mechaniku. Jo vairavimo stažas nuo 1970 m. Spręsdami ūkinius reikalaus, jie tariasi, kartu priima sprendimus. Turi santaupų apie 1 000 Eur (b. l. 104).
Apklausta teisiamajame posėdyje kaip galima laiduotoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad apie įvyko sužinojo iš vyro jam papasakojus. Pradžioje jai paskambino vyrą sulaikęs policijos darbuotojas. Ji pasakė, kad negali būti, nes vyras yra darbe, tikriausiai atsitiko kokia avarija. Jie pasakė, kad viskas tvarkoje, jie tiesiog sustabdė jos vyrą, paaiškino, jog veš jį į Algirdo gatvę. Jie prašė paimti automobilį ir šunį, todėl ji paskambino sūnui, kad paimtų automobilį ir vyro direktoriui, kad paimtų šunį, nes sūnus šuns nepažinojo. Vyras dirbo Šeimyniškių gatvėje automobilių saugojimo aikštelėje. Vyras iš ryto išvažiavo į darbą, o policijos pareigūnas jai paskambino 19.30 val. Jis turėjo grįžti iš darbo rytą. Vyras išėjo iš darbo savo noru, nes jam pašlijo sveikata. J. M. išėjo iš darbo po šio įvykio, tačiau apie tokią galimybę jie kalbėjo seniai. Jos atlyginimas kaip sodų bendrijos pirmininkės yra pusė minimalios algos – apie 180 Eur, ji gauna beveik 300 Eur pensijos, o jos vyras – apie 400 Eur pensiją. Jos vyras labai atsakingas, jis gyvenime nėra taip pasielgęs. Tą vakarą vyras grįžo labai susinervinęs, blogai jautėsi, todėl po tokio streso ji apie įvykį tą vakarą jo neklausinėjo. Jam yra labai skaudu, jis labai pergyvena, po to tris savaites sirgo, todėl ji tos temos stengiasi neliesti. Direktorius jai sakė, kad tą dieną jie su vyru buvo susibarę. Jos vyras alkoholio nevartoja, tik per šventes, švęsdamas gimtadienį. Anksčiau problemų dėl vyro elgesio nebuvo, jis labai sutaria su jos sūnumi, su anūkais. Dėl vairavimo taip pat jokių incidentų nebuvo. Jis niekada nevairavo išgėręs. Nepertraukiamo alkoholio vartojimo epizodų nebuvo, vyras išgerdavo tik švenčiant už stalo. Po šio įvykio vyras pasidarė uždaresnis, tylesnis. Paskutinį kartą vyras gėrė darbe 2019 m. kovo 22 d., jis pats supranta, kad padarė šeimai didžiulę žalą. Ji nekalba su vyru apie alkoholio vartojimą, jų namuose alkoholis nelaikomas. Vyras pergyvena, jaučia, kad padarė labai blogai. Atvykstant svečiams, alkoholio nevartoja, geria kavą. Ji pati alkoholio nevartoja. Ji gali daryti vyrui įtaką, nes vyras ją gerbia, jie veda bendrą ūkį, kartu gyvena 35 metus. Jie dėl visko tariasi (b. l. 105-106).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyriausiąja patrule. 2019 m. kovo 22 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. ekipaže V1811. Apie 19.15 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja Rinktinės gatve, Vilniuje. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis Verkių gatve, Vilniuje. Pravažiavus Verkių – Kareivių gatvių sankryžą tarnybiniame automobilyje buvo įjungti specialūs raudonos – mėlynos spalvos švyturėliai bei garsinis signalas, o per garsiakalbį vairuotojui buvo nurodyta sustoti. Stabdant automobilį jis sustojo, tačiau jai išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie minėto Škoda Octavia automobilio, vairuotojas pradėjo toliau važiuoti. Ji greitai grįžo į tarnybinį automobilį ir važiavo link automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė adresu Verkių g. 50, Vilniuje, užblokuodami kelią tarnybiniu automobiliu. Ji pribėgo prie automobilio vairuotojo durelių, jos buvo užrakintos, į reikalavimus atrakinti automobilio dureles vairuotojas nereagavo. Kadangi buvo atidarytas vairuotojo durelių langas, tai per jį pateko į automobilį, nurodė vairuotojui užgesinti automobilio variklį, tačiau vairuotojas į nurodymus nereagavo, todėl pati bandė užgesinti automobilį ir ištraukti automobilio raktelius. Vairuotojas tuo metu bandė rankomis atstumti ją nuo savęs. Į pagalbą pribėgęs kolega A. J. padėjo ištraukti automobilio raktelius, o atidarius dureles vairuotojui buvo nurodyta išlipti iš automobilio, tačiau jis teisėtų reikalavimų nevykdė, pasyviais veiksmais priešinosi, rankomis laikėsi įsikibęs į automobilio vairą, vengė sulaikymo, dėl to buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Su ekipažų V1911 ir V1710 pagalba vairuotojas buvo išlaipintas iš automobilio, paguldytas ant sauso asfalto, veidu į asfaltą, priešindamasis apsibrozdino sau kaktą ir smakrą. Sulaikant buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. M.. Daugiau automobilyje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su J. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Paklausus J. M. ar jis šiandien vartojo alkoholį, jis atsakė teigiamai, nuo alkoholio vartojimo praėjo 15 minučių. Pasiūlius J. M. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,95 promilės (vidutinis) girtumas. Ekipažas V1710 J. M. pristatė į VPLC, po ko į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK. Kadangi automobilyje buvo likęs šuo, tai buvo susisiekta su J. M. žmona V. M., kuri nurodė, kad į vietą atvyks jos sutuoktinio bendradarbis ir pasirūpins šunimi. Į vietą atvyko J. M. įsūnis V. M., kuris užpildė prašymą dėl automobilio grąžinimo, po ko automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame buvęs šuo pastarajam buvo perduoti. Dėl šio įvykio ji nenukentėjo. J. M. vairavimo faktas yra užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, o dėl įrašo reikia kreiptis į atsakingą asmenį. Dėl J. M. padarytų administracinių nusižengimų jam surašytas protokolas (b. l. 26).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. kovo 22 d., 19.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog sustabdytas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Nustatytas 1,95 promilės girtumo laipsnis (b. l. 8-9).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2019 m. kovo 22 d., 19.33 val. alkotesteriu 7510 Nr. ARFM-0205 J. M. buvo nustatytas 1,95 promilės neblaivumas (b. l. 10).
Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 11)
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2717/2019(01) konstatuota, kad J. M. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 22 d. 20.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą registruotas 2005 m. rugsėjo 26 d., priklauso J. M. (b. l. 15).
VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia, pagaminto 2005 metais, kaina su PVM yra 2600 Eur (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos G. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenimis, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 22 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, tyčia vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.
Pats kaltinamasis paaiškino, jog jis vairavo išgėręs 200 g degtinės. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo žmonos V. M. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. M. yra neteistas (b. l. 47), administracine tvarka 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas, kas jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis (b. l. 46), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą nėra kreipęsis. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, pensininkas, vedęs, kaltinamojo teigimu, alkoholį vartojo dėl vienkartinės konfliktinės situacijos, taip pat kaltinamojo ir jo žmonos paaiškinimus, jog J. M. nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, ir kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis J. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo žmoną V. M..
Bylos duomenimis, V. M. yra brandaus amžiaus asmuo, nors garbaus amžiaus ir pensininkė, tačiau dirbanti, aktyviai dalyvaujanti bendruomenės socialiniame gyvenime (yra SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė, (duomenys neskelbtini) revizijos komisijos narė), savo veikloje charakterizuojama tik teigiamai; ji nėra teista, praeityje nebausta administracine tvarka, priklausomybės ligų neturi. Ji gyvena kartu su sutuoktiniu J. M., abu nurodo, kad santykiai tarp jų labai artimi, grįsti stipriu emociniu, pasitikėjimo ir atvirumo ryšiu, savitarpio pagarba ir sutarimu. V. M. asmenybė tiek pagal jos išsilavinimą, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojai galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltininko elgesiui.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajam J. M. jiems kartu gyvenant šeimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę J. M. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam J. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 2 metams be užstato.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Kadangi kaltinamasis J. M., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,97 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, nestojo stabdomas policijos pareigūnų, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo nemažą atstumą, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų reguliavimo skyriaus tyrėjo 2019 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00640975) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 23 d. (b. l. 34-35) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Byloje nustatyta, kad J. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 2 600 Eur su PVM (b. l. 15-16). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, kai taikomas laidavimo institutas, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis J. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, darbo dieną, vakaro metu, centre, vykstant intensyviam penktadienio vakaro eismui, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Dėl kitų klausimų
J. M. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 34-35), paliktinas iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamojo J. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00640975, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie bylos galinio viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. M. atėmimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. kovo 28 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. M. priklausančiam automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.; turto saugotoju paskirtas J. M. (b. l. 19), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 23 d.;
2) konfiskuoti J. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. kovo 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. M. priklausančiam turtui – automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00640975, paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti; pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. M. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 23 d.
Išaiškinti J. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.