Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. U. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „BnP Finance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. U., A. U. ir antstoliui Kęstučiui Košiui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB „BnP Finance“ prašė nustatyti skolininko R. U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. U.. Nurodė, kad ji kreipėsi į antstolio Kęstučio Košio kontorą su prašymu priimti vykdyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-09-05 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-730-523/2016 ir išieškoti iš skolininko R. U. jos naudai 462,42 EUR bei 5 proc. metines įstatymo nustatytas palūkanas už priteistą sumą ir 2016-06-13 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-512-384/2016 ir išieškoti iš skolininko R. U. jos naudai 2245,01 EUR bei 5 proc. metines įstatymo nustatytas palūkanas už priteistą sumą. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę bei nevykdant antstolio patvarkymų, pareiškėja 2016-10-24 gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-02-28 nutartimi pareiškimą patenkino, nustatė, kad R. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. U., t. y. 1/2 dalis A. U. gaunamo darbo užmokesčio, taip pat 1/2 dalis A. U. piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB, banke. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/16/01962 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-730-523/2016, išduotą 2016-09-05, dėl 462,42 EUR bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš R. U. išieškotojai AB „BnP Finance“ ir vykdomąją bylą Nr. 0118/16/01319 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-512-384/2016, išduotą 2016-06-13, dėl 2245,01 EUR bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš R. U. išieškotojai AB „BnP Finance“. Antstolis 2016-10-20 raštu Nr. S16-25992 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl R. U. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nurodydamas, kad skolininko sutuoktinė A. U. dirba (duomenys neskelbtini), jos vardu yra atidaryta piniginių lėšų sąskaita „Swedbank“, AB, banke. Antstolis skolininko sutuoktinės piniginių lėšų sąskaitas ir darbo užmokestį areštavo turto arešto aktu. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinio kaip bendraskolio solidariosios atsakomybės, todėl suinteresuoto asmens A. U. argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nustatyta, kad skolininkas sutartis su AB „BnP Finance“ dėl vartojimo kreditų sudarė būdamas santuokoje su A. U., t. y. 2015-07-31 ir 2015-06-10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininko ir suinteresuoto asmens A. U. santuoka būtų nutraukta. Vien aplinkybė, jog asmenys ne vienerius metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Suinteresuoto asmens R. U. dalis, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, todėl patenkintas pareiškėjos prašymas.Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-02-28 nutartį ir antstolio prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Suinteresuoti asmenys nors ir susituokę, tačiau kartu negyvena nuo santuokos pradžios, apie skolininko skolas bei pinigų panaudojimą suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma, todėl suinteresuotas asmuo negali atsakyti už sutuoktinio skolas. Be to, teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę, jog skolininkui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje jis pripažino, kad visos skolos yra jo asmeninės.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0118/16/01962 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-730-523/2016, išduotą 2016-09-05, dėl 462,42 EUR bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš R. U. išieškotojai AB „BnP Finance“ ir vykdomoji byla Nr. 0118/16/01319 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-512-384/2016, išduotą 2016-06-13, dėl 2245,01 EUR bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš R. U. išieškotojai AB „BnP Finance“. Antstolis 2016-10-20 Turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės piniginių lėšų sąskaitas ir darbo užmokestį. Tos pačios dienos raštu antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl R. U. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nurodydamas, kad skolininko sutuoktinė A. U. dirba (duomenys neskelbtini), jos vardu yra atidaryta piniginių lėšų sąskaita „Swedbank“, AB, banke. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos AB „BnP Finance“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde teigia, jog suinteresuoti asmenys nors ir susituokę, tačiau kartu negyvena nuo santuokos pradžios, apie skolininko skolas bei pinigų panaudojimą suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma, todėl suinteresuotas asmuo negali atsakyti už sutuoktinio skolas. Be to, teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktiniu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Atsakant į atskirojo skundo argumentus, jog apeliantei nebuvo žinoma apie jos sutuoktinio įsiskolinimus, jog jie faktiškai negyvena santuokinio gyvenimo, todėl ji neturi atsakyti už sutuoktinio prievoles, pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas skolos priteisimo ar prievolės pobūdžio nustatymo klausimas. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog išieškojimas vykdomas tik iš skolininko, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo pagrįstai įvertino, jog skolininkas R. U. ir A. U. yra sutuoktiniai, įrodymų apie tai, jog jų santuoka būtų nutraukta, nebuvo pateikta, todėl pinigines lėšas pagrįstai laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog dėl skolininko ir apeliantės santuokos nutraukimo užvesta civiline byla, apeliacinės instancijos teismas patikrino Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenis. Iš minėtos sistemos duomenų nustatyta, kad skolininkas bei apeliantė 2017-03-15 kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. 2YT-745-670/2017) dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-04-18 sprendimu patenkino pareiškėjų A. U. ir R. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-05-22. Minėta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad santuokoje dalytino turto neįgijo, R. U. yra iškelta bankroto byla, kreditorės AB „BnP Finance“, Provident Polska SA filialas „Provident finansai“, UAB „Ferratum“, UAB IPF Digital Lietuva, UAB „4finance“, AB „Swedbank“, antstolė N. G. ir J. Ž. apie šalių santuokos nutraukimo bylą yra informuotos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nors prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismui buvo pateiktas vėliau nei prašymas nustatyti skolininko turto dalį, tačiau sprendimas, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka bei išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir turto padalijimo klausimas, įsiteisėjo 2017-05-22, tai yra po šios skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jai dar neįsiteisėjus, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto, esančio jo bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas padaryti išvadą, kad apelianto atskirasis skundas iš esmės pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos AB „BnP Finance“ prašymas dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos AB „BnP Finance“ prašymo dėl skolininko R. U. turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo netenkinti.