- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1094-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. S., E. S.
- Atsakovas
- S. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl pažeistos teisės į atvaizdą, įpareigojimo per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovui perduoti ieškovui visas nuotraukas, užfiksuotas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardyti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų, visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardyti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai; visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpiuyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuota Ž. Ž. ir ieškovo anūkai D. Ž., L. Ž., J. Ž., ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą, įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui: 1) visas nuotraukas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (sudaryta santuoka tarp S. Ž. ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d. (kai ieškovo dukra Ž. Ž. buvo informuota apie atleidimą iš šeimai priklausančios bendrovės ir mobiliojo ryšio įrenginiai užblokuoti apie tai iš anksto nepranešus), kuriose užfiksuotas S. S., E. S., taip pat šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai: M. S., A. S., J. S., P. S., L. P., R. P., E. P., E. P., R. S., V. S., R.S., A. M., S. M., R. M., A. M., J. U., tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų; 2) visų nuotraukų, kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei S. S., E. S., taip pat šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai: M. S., A. S., J. S., P. S., L. P., R. P., E. P., E. P., R. S., V. S., R.S., A. M., S. M., R. M., A. M., J. U., skaitmenines kopijas; 3) visas nuotraukas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuota Ž. Ž., D. Ž., L. Ž., J. Ž., ir priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo dukters sutuoktinis, tačiau šiuo metu tarp ieškovo dukros Ž. Ž. ir jos sutuoktinio S. Ž. vyksta skyrybų procesas Šiaulių apylinkės teisme. Atsakovas yra kompiuterinės įrangos žinovas, uždarosios akcinės bendrovės „X“, užsiimančios buhalterinės apskaitos programinės įrangos paslaugų teikimu, savininkas bei direktorius. Atsakovas ieškovo šeimos nuotraukas savo laikmenose kaupė 9 metus, o prasidėjus skyrybų procesui paprašytas jų negrąžino teisėtiems savininkams – ieškovui bei jo sutuoktinei. 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsakovui buvo išsiųsti prašymai dėl asmeninių ieškovo nuotraukų grąžinimo, taip pat buvo prašoma nutraukti platinimą, tačiau atsakovas nuotraukų negrąžino, jas toliau platina viešai, teikdamas įvairaus pobūdžio melagingus, pramanytus skundus į įvairias įstaigas bei institucijas, šmeiždamas ieškovą ir jo šeimos narius bei artimuosius, kurie nėra niekaip susiję su skyrybų procesu. Ieškovas yra valstybės tarnautojas, užimantis aukštas pareigas, dalyvauja įvairiose darbo grupėse, joms vadovauja, todėl jo asmeninių nuotraukų platinimas be savininko leidimo sukelia nemalonių pojūčių prieš aplinkinius ir bendradarbius, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dėl to pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tai turi įtakos pavaldinių ir vadovo santykiams, todėl atsakovo veiksmais ieškovui padarytą žalą įvertino 1 000 Eur, jos atlyginimą ir prašo priteisti. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodė, kad jo dukra Ž. Ž. 2017 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovui mobiliojo ryšio priemones, kuriomis naudojantis buvo daromos ir kaupiamos šeimos nuotraukos, ir taip neteko prieigos prie bendroje duomenų bazėje esančių nuotraukų, nes atsakovas kitiems asmenims užblokavo prieigą prie šios bazės.
3. Atsakovas S. Ž. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra ieškovo dukros sutuoktinis, tačiau nuo 2017 m. vasario mėnesio vyksta santuokos nutraukimo procesas. Jo santykiai su ieškovu iki skyrybų proceso pradžios buvo geri. 2017 m. atsakovo sutuoktinė be jo žinios kartu su trimis vaikais išvyko gyventi pas ieškovą. Ieškovas praeityje nevengė vartoti alkoholinius gėrimus būdamas kartu su mažamečiais vaikais. Negalėdamas pats jais pasirūpinti bei apsaugoti nuo galimo agresyvaus ieškovo elgesio, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą (pareiškimą), kad būtų imtasi priemonių apsaugoti vaikus nuo neigiamos įtakos. Kartu su pareiškimu pateikė savo asmenines nuotraukas, kuriose matyti atsakovo smurtas prieš savo artimus giminaičius, alkoholio vartojimas bei netinkamai prižiūrimas stambus šuo. Teigė, kad asmens naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis gynybos į valstybines institucijas negali būti pripažįstamas neteisėta veika, nes nuotraukos buvo pateiktos siekiant apsaugoti vaikų interesus, todėl nėra jokių teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Vaikų teisių apsaugos skyriui pateiktos nuotraukos buvo darytos arba paties ieškovo, arba ieškovo sutuoktinės ir išimtinai priklauso atsakovui, o ne ieškovui. Visos nuotraukos darytos šeimos, artimųjų ir (ar) draugų rate, įvairių švenčių ir (ar) susitikimų metu, gavus ieškovo sutikimą, taip pat net jo prašymu, pats ieškovas niekada neprieštaravo nuotraukų demonstravimui. Nurodė, kad atsakovas neturi ieškovo prašomų perduoti nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti ieškovo draugai ir pažįstami asmenys, ir šių nuotraukų skaitmeninių kopijų. Atsakovo teigimu, jis neprivalo perduoti ieškovui nuotraukų, kuriose yra užfiksuota jo žmona ir vaikai, nes ieškovas neturi didesnių teisių į minimas nuotraukas nei atsakovas ir neturi reikalavimo teisės į minėtas nuotraukas. Kadangi atsakovas neveikė neteisėtai, nėra pagrindo jo veikimą laikyti sukėlusiu ieškovui neturtinę žalą, be to, ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą prašė iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. S. atsakovui S. Ž. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuotraukos, kuriose pavaizduotas ieškovas, jo sutuoktinė, jo anūkai (atsakovo vaikai), ieškovo dukra (atsakovo sutuoktinė) ir, ieškovo paaiškinimu, kiti jam artimi asmenys, buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos tarnyboms elektroniniu paštu bei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai su atitinkamu skundu dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Tai, kad nuotraukas atsakovas nusiuntė elektroniniu paštu atitinkamoms institucijoms ir su šiomis nuotraukomis susipažino ribotas asmenų ratas, t. y. asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja asmenų (piliečių) skundus, teismo vertinimu, nelaikytina viešu nuotraukų platinimu. Ieškovo argumentus, jog šios nuotraukos pasklido tarp atitinkamų institucijų, atmetė kaip neįrodytus, kadangi į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kitų asmenų paaiškinimų dėl šių ieškovo nurodomų aplinkybių.
6. Nustatė, kad ieškovas buvo fotografuotas privačioje erdvėje – šeimos šventėse, kuriose dalyvavo ir atsakovas, kaip ieškovo dukros sutuoktinis, nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, nuotraukos darytos pačiam ieškovui sutikant. Pažymėjo, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šeimos švenčių metu nuotraukos buvo daromos su jo sutikimu, tačiau, jo teigimu, informuojant atsakovą, kad šios nuotraukos nebūtų platinamos viešai, o peržiūrimos tik artimame šeimos rate. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šias nuotraukas siuntė kitiems asmenims.
7. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą, privalo įrodyti, kad jo teisės į atvaizdą buvo pažeistos atsakovo veiksmais CK 2.22 straipsnio prasme, tačiau sprendė, kad šios bylos kontekste tokios išvados padaryti negalima.
8. Konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas be jo sutikimo ir leidimo atskleidė asmeninę ieškovo informaciją viešai, t. y. pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovas S. Ž. pažeidė ieškovo S. S. teisę į atvaizdą, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
9. Įvertinęs tai, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendė, kad atsakovui deliktinė atsakomybė negali kilti, todėl ieškovo reikalavimą atlyginti padarytos neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
10. Nurodė, kad duomenys iš ieškovo mobiliojo įrenginio, kuriuos su jo sutikimu atsakovas perkėlė į savo sukurtos paskyros „iCloud“ saugyklą, galėjo būti perkelti ir į kitus mobiliuosius įrenginius, taip pat ieškovo mobiliajame įrenginyje esančios jo padarytos nuotraukos galėjo būti išsaugotos ir ieškovo mobiliajame įrenginyje galbūt pasirinkus atitinkamus nustatymus. Nustatė, kad atsakovas „iCloud“ buvo sukūręs asmeninę paskyrą ir prie šios paskyros prijungęs savo mobilųjį telefoną, ieškovo, liudytojos Ž. Ž., ieškovo anūkės ir atsakovo dukters D. Ž. mobiliuosius telefonus, kuriais padarius fotonuotraukas jos automatiškai buvo perkeliamos į „iCloud“ saugyklą. Taip pat nustatė, kad pasitikėdamas atsakovu ieškovas leido jam administruoti ieškovo mobiliajame telefone esančias fotonuotraukas, t. y. perkelti jas į atitinkamas duomenų saugyklas. Pažymėjo, kad iki telefono „iPhone“ įsigijimo ieškovas suteikė atsakovui teisę iš jo turimo mobiliojo telefono perkelti fotonuotraukas į atsakovo turimą asmeninį kompiuterį, kadangi „iCloud“ programa atsirado apie 2012 metus.
11. Nurodė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog nuotraukas perkėlus iš mobiliojo įrenginio į atitinkamą duomenų saugyklą jos automatiškai yra ištrinamos iš mobiliojo įrenginio, kuriuo tos nuotraukos yra padarytos. Pažymėjo, kad teismas šalims pasiūlė apsvarstyti galimybę atlikti techninę ekspertizę byloje siekiant nustatyti atitinkamas aplinkybes, susijusias su byloje nagrinėjamu ginču dėl „iCloud“ ir mobiliųjų įrenginių funkcionavimo, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, teismui prašymų teikta nebuvo.
12. Pažymėjo, kad ieškovas suteikdamas atsakovui teisę sukurti „Apple“ paskyrą jo mobiliajame telefone, suteikdamas teisę perkelti fotonuotraukas iš jo naudotų mobiliųjų įrenginių tiek į saugyklą „iCloud“, kurią administravo atsakovas, tiek iki programos „iCloud“ atsiradimo į atsakovui priklausančias duomenų talpyklas, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Nurodė, kad ieškovas teigdamas, kad: 1) atsakovas turi nuotraukų, padarytų laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardyti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų, bei 2) fotonuotraukas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardyti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, šių aplinkybių neįrodė, todėl šiuos ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
13. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga asmenims, kurie teisėtai disponuoja atitinkamomis fotonuotraukomis, padaryti šių nuotraukų fotokopijas bei perduoti asmenims, kurių atvaizdo nėra atitinkamose fotonuotraukose, todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo perduoti ieškovui visų nuotraukų skaitmenines kopijas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriuose užfiksuota Ž. Ž. bei ieškovo anūkai D. Ž., L. Ž. ir J. Ž., atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas neteisingai ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti pažeistą teisę į atvaizdą, kadangi atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise ir įžeidė ieškovą. Teismas be pagrindo atmetė reikalavimą gražinti ieškovui nuotraukas, kurios buvo padarytos ieškovo naudojamu mobiliojo ryšio įrenginiu.
14.2. Atsakovui, kaip atsakingam už nuotraukų išsaugojimą asmeniui, jų specialiai neišsaugojus, asmeniškai nusprendus sunaikinti, nepranešus ir nepasiūlius jų perkelti į ieškovo laikmeną, buvo padaryta neturtinė žala ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems šeimos nariams.
14.3. Pažymėtina, kad nuotraukos turi didžiulę moralinę vertę, žiūrėjimas į jas sukelia nostalgiją, jos yra neįkainojama vertybė bendraujant su užaugusiais vaikais, anūkais. Atsakovas neturi teisės valdyti kitų žmonių prisiminimų, o negrąžindamas nuotraukų jis skaudina ir pasmerkia moralinei kančiai.
14.4. Manytina, kad atsakovas pasirinko teisių gynybos būdą – laikytis versijos, jog visas su ieškovu ir jo šeimos nariais bei draugais susijusias nuotraukas ištrynė kaip slogų prisiminimą, vykstant skyrybų procesui. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl ši aplinkybė laikytina nepagrįsta ir kelianti abejonių.
14.5. Reikalavimas grąžinti fotonuotraukas yra pagrįstas ir realiai įgyvendimas, kadangi apklaustas teisme atsakovas patvirtino, kad turi išsaugojęs nuotraukų, kuriose yra užfiksuoti ieškovo artimiausi šeimos nariai, o būtent ieškovo dukra (atsakovo žmona) bei anūkai.
14.6. Vaikų teisių apsaugos skyriui pateiktas skundas su nuotraukomis vertintinas kaip tyčinis šmeižiamo pobūdžio kreipimasis, be pagrindo ir neteisėtai panaudojant asmeninį ieškovo atvaizdą. Pateiktos nuotraukos buvo platinamos per atitinkamas institucijas, jas matė ieškovą asmeniškai pažįstantys ir nepažįstami asmenys, kurie galėjo susidaryti neigiamą nuomonę. Nuomonės apie ieškovą pasikeitimas juntamas darbe, bendraujant, prarastas pasitikėjimas, sumenkintas statusas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas S. Ž. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Apeliacinis skundas yra lakoniškas, atkartojantis patikslinto ieškinio turinį. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
15.2. Teismas teisingai konstatavo, kad nuotraukų su kito asmens atvaizdu pateikimas išimtinai valstybinėms institucijoms nereiškia viešo platinamo LR CK 2.22 straipsnio prasme, kadangi tokiu pateikimu siekiama pranešti apie galimus įstatymų pažeidimus, nusikalstamas veikas.
15.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu. Atsakovas prašymo pateikimo metu dėl sudaromų kliūčių neturėjo realios galimybės įsitikinti, kokioje aplinkoje auga jo nepilnamečiai vaikai, todėl kilus pagrįstų abejonių dėl galbūt pažeidžiamų jo ar jo nepilnamečių vaikų teisių jis turėjo teisėtą interesą pateikti visus turimus įrodymus (tarp jų ir nuotraukas, kuriose yra ieškovas) valstybinėms institucijoms tam, kad būtų galima nustatyti teisių pažeidimo faktą ir jas apginti.
15.4. Ieškovas pripažino, kad nuotraukos darytos su paties ieškovo sutikimu šeimos šventėse, kuriose dalyvavo kartu ir atsakovas, kaip ieškovo dukros sutuoktinis. Šios nuotraukos užfiksuotos atsakovui priklausančia technika, todėl jis turi teisėtą pagrindą jas turėti. Fotonuotraukose nėra jokio žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų.
15.5. Teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi jis tiesiogiai yra susijęs su LR CK 2.22 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimo konstatavimu.
15.6. Atsakovas neturi nuotraukų, susijusių su ieškovu, jo artimaisiais ir draugais, kadangi jos yra ištrintos. Atsakovas neturėjo jokios susitarimo ar kitu pagrindu kylančios pareigos tokias nuotraukas saugoti, todėl pašlijus ginčo šalių santykiams ir tarpusavio ryšiams šios nuotraukos buvo sunaikintos.
15.7. Pažymėtina, kad atsakovas negali įrodyti aplinkybių, kurios, anot atsakovo, neegzistuoja. Ieškovas, teigiantis apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą, turi pareigą jas įrodyti.
15.8. Ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo perduoti nuotraukas, kurias atsakovas turi ir kuriose užfiksuota atsakovo žmona Ž. Ž. ir jų nepilnamečiai vaikai, tačiau paties ieškovo nėra, nepagrįstas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas šias nuotraukas įgijo ir laiko teisėtai, teisės aktai nenumato atsakovo pareigos teisėtai turimas nuotraukas priverstinai perduoti kitų fizinių asmenų žiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
18. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
20. Iš apeliacinio skundo turinio galima įžvelgti iš esmės du nesutikimo su skunžiamu sprendimu aspektus, t. y. apeliantas teigia, jog teismas neteisingai ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti pažeistą teisę į atvaizdą, kadangi atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise ir įžeidė ieškovą, taip pat, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą grąžinti ieškovui nuotraukas, kurios buvo užfiksuotos ieškovo naudojamu mobiliojo ryšio įrenginiu.
Dėl pažeistos teisės į atvaizdą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
21. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 2 ir 3 dalys).
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, išaiškino, jog teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).
23. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, jog byloje įrodyta, kad Vaikų teisių apsaugos skyriui pateiktas skundas su nuotraukomis vertintinas kaip tyčinis šmeižiamo pobūdžio kreipimasis, visiškai be pagrindo ir neteisėtai panaudojus asmeninį ieškovo atvaizdą, tokiu būdu padarant žalą ieškovui. Apelianto teigimu, pateiktos nuotraukos buvo platinamos per atitinkamas institucijas, jas matė ieškovą asmeniškai pažįstantys asmenys, todėl jie galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.
24. Bylos duomenimis, nuotraukos, kuriose pavaizduotas ieškovas, jo sutuoktinė, jo anūkai (atsakovo vaikai), ieškovo dukra (atsakovo sutuoktinė) ir, ieškovo paaiškinimu, kiti jam artimi asmenys, buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos tarnyboms elektroniniu paštu bei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai su atsakovo skundu dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad nuotraukas atsakovas nusiuntė elektroniniu paštu atitinkamoms Vaiko teisių apsaugos institucijoms ir su šiomis nuotraukomis susipažino ribotas asmenų ratas, t. y. asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėjantys asmenų (piliečių) skundus, nėra laikoma viešu nuotraukų platinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, manydamas, jog jo ar jo vaikų teisės galbūt yra pažeidžiamos, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl savo ar savo nepilnamečių vaikų galbūt pažeistų teisių gynimo, todėl nuotraukų pateikimas institucijoms siekiant pranešti apie galimus įstatymų pažeidimus nevertintinas kaip viešas nuotraukų platinamas CK 2.22 straipsnio prasme.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, jog institucijoms pateiktos nuotraukos buvo platinamos kitoms institucijoms, kad jas matė ieškovą pažįstantys asmenys ir pan. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Apeliacinio skundo argumentus, jog Vaikų teisių apsaugos skyriui pateiktas skundas su nuotraukomis vertintinas kaip tyčinis šmeižikiško pobūdžio kreipimasis, visiškai be pagrindo ir neteisėtai panaudojus asmeninį ieškovo atvaizdą ir tuo padarius ieškovui žalą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.
28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus – asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad nesant vienos iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, tai yra nenustačius vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsakovui deliktinė atsakomybė negali kilti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245–6.250 straipsniai).
Dėl reikalavimo grąžinti nuotraukas
29. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nuotraukos turi didžiulę moralinę vertę, žiūrėjimas į jas sukelia nostalgiją, jos yra neįkainojama vertybė bendraujant su užaugusiais vaikais, anūkais, todėl jų neišsaugojęs atsakovas padarė neturtinę žalą. Apelianto teigimu, atsakovo versija, jog visos su ieškovu ir jo šeimos nariais bei draugais susijusios nuotraukos ištrintos, neįrodyta.
30. Pirmosios instacijos teismas sprendime nurodė, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad nuotraukas perkėlus iš mobiliojo įrenginio į atitinkamą duomenų saugyklą jos automatiškai yra ištrinamos iš mobiliojo įrenginio, kuriuo tos nuotraukos yra padarytos. Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas šalims pasiūlė apsvarstyti galimybę atlikti techninę ekspertizę byloje siekiant nustatyti atitinkamas aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu ginču dėl programos „iCloud“ ir mobiliųjų įrenginių funkcionavimo, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, teismui prašymų neteikė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja poziciją, kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu, – atsakovas neturi nuotraukų, susijusių su ieškovu, jo artimaisiais ir draugais, kadangi jos yra ištrintos. Atsakovas pažymėjo, kad jis neturėjo jokios susitarimo ar kitu pagrindu kylančios pareigos tokias nuotraukas saugoti, todėl pašlijus ginčo šalių santykiams ir tarpusavio ryšiams, šios nuotraukos buvo sunaikintos.
31. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
32. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas disponuoja nuotraukomis, padarytomis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardyti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas tiktai laikosi gynybinės versijos, jog nuotraukos yra ištrinos, vertintini kaip deklaratyvūs. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nepasinaudojo galimybe atlikti techninę ekspertizę byloje siekiant nustatyti atitinkamas aplinkybes, susijusias su byloje nagrinėjamu ginču dėl programos „iCloud“ ir mobiliųjų įrenginių funkcionavimo. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus perduoti nuotraukas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kadangi ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo.
33. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad reikalavimas grąžinti visų nuotraukų skaitmenines kopijas yra pagrįstas ir realiai įgyvendamas, kadangi apklaustas teisme atsakovas patvirtino, kad turi išsaugojęs nuotraukų, kuriose yra užfiksuoti ieškovo artimiausi šeimos nariai, o būtent dukra (atsakovo sutuoktinė) bei anūkai. Tai yra ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti nuotraukas, kurias atsakovas turi ir kuriose užfiksuota atsakovo žmona Ž. Ž. ir jo nepilnamečiai vaikai, tačiau paties ieškovo nėra.
34. Bylos duomenys patvirtina apelinto nurodytas aplinkybes. Būtent 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra išsisaugojęs savo asmenines nuotraukas, t. y. nuotraukas, kurioje nufotografuoti jo vaikai, sutuoktinė ir jis pats. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga asmenims, kurie teisėtai disponuoja atitinkamomis fotonuotraukomis, padaryti šių nuotraukų fotokopijas bei perduoti asmenims, kurių atvaizdo nėra atitinkamose fotonuotraukose. Todėl konstatavus, jog atsakovas neturi pareigos teisėtai disponuojamų nuotraukų perduoti ieškovui, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Apeliantas skunde akcentuoja, jog atsakovas, nusprendęs sunaikinti nuotraukas ir nepasiūlęs jų perkelti į ieškovo laikmeną, padarė neturtinę žalą ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems šeimos nariams. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad ieškovo ir jo kitų šeimos narių darytos nuotraukos yra brangus prisiminimas, turi didelę moralinę vertę, kelia nostalgiją dėl anūkų, tačiau taip pat negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog ieškovas, suteikdamas atsakovui teisę sukurti „Apple“ paskyrą jo mobiliajame telefone, suteikdamas teisę perkelti fotonuotraukas iš jo naudotų mobiliųjų įrenginių tiek į saugyklą „iCloud“, kurią administravo atsakovas, tiek iki programos „iCloud“ atsiradimo į atsakovui priklausančias duomenų talpyklas, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
38. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
39. Atsakovas S. Ž. pateikė prašymą priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu (2018 m. gegužės 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 03/05/18, 2018 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 913111).
40. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl jos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.