- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-727-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01635-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6267-1115/2020 pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142-127/2011 priteisto išlaikymo nepilnametei K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį iki 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142-127/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį iki 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio paradavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškinyje ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė K. S., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. S.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142 -127/2011 šalių santuoka buvo nutraukta; iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas kiekvienam vaikui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo praėjus 9 metams, pasikeitė aplinkybės, pabrango pragyvenimas, todėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nebeatitinka šiandienos realijų; neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių. Ieškovės teigimu, per mėnesį vienam vaikui išlaikyti reikia apie 600 Eur: maistas – 200 Eur, sveikatos poreikiai – 40 Eur, higienos priemonės – 50 Eur, drabužiai ir avalynė – 90 Eur, komunaliniai mokesčiai bei telekomunikacijos išlaidos – 50 Eur, prekės mokyklai ir ugdymui – 60 Eur, būreliai: karatė – 20 Eur/mėn., dalyvavimas turnyruose – 80 Eur/mėn., autobuso bilietas į mokyklą – 2,20 Eur/d., smulkios išlaidos – 30 Eur. Duktė K. S. lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 150 Eur. Taip pat jai reikės taisyti dantį, paslaugų kaina – 500 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna pašalpą, augina dar du nepilnamečius vaikus su sutuoktiniu P. P..
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju vaikams yra skiriamos išmokos vaikui, kurios dydis kiekvienam iš vaikų siekia 60,06 Eur per mėnesį; nurodė, kad šios išmokos yra tikslinės ir skiriamos kiekvienam vaikui. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, išlaikymas vaikams turi būti padidintas, tačiau tik ta sumos dalimi, kuri lieka atskaičiavus išmoką vaikui.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė padidinti išlaikymą vaikams K. S. ir M. S., priteisiant iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu nedirba, augina 4 vaikus; nurodė, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, iš kurios per mėnesį gauna 200 Eur dydžio nedarbo išmoką, o už kiekvieną vaiką gauna po 100 Eur dydžio mėnesinę vaikų išmoką iš valstybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad šiuo metu oficialiai nedirba, gyvena Baltarusijos Respublikoje, turi sukūręs kitą šeimą, augina dar vieną sūnų. Atsakovas prašė palikti esamą priteistą išlaikymą - po 115,85 Eur kiekvienam vaikui.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės T. P. ieškinį atsakovui tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142-127/2011 priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnametei dukteriai K. S. ir nepilnamečiam sūnui M. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę T. P..
8. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendė, kad nuo 2011 m. vasario 24 d., kuomet teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur mėnesį kiekvienam vaikui, šalių vaikų poreikiai išaugo. Šiuo metu kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius kiekvieno vaiko poreikius.
9. Teismas konstatavo, kad ne visos ieškovės nurodytos vaikų poreikiams tenkinti skirtinos išlaidos yra pagrįstos, todėl, remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis, vertino, kad šalys savo nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymam užtikrinti turi skirti kiekvienam vaikui apie 500 Eur per mėnesį sumą.
10. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jų papildomo lavinimo. Nors atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, tačiau duomenų, kad jis turėtų finansinių įsipareigojimų, kurie ribotų jo galimybes teikti didesnį išlaikymą nurodytiems šalių vaikų poreikiams tenkinti, byloje nėra. Atsakovo neoficialios pajamos – 300–400 Eur per mėnesį, o ieškovės – 200,31 Eur; atsakovas turi tris išlaikytinius, o ieškovė – keturis, todėl atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis gali prisidėti didesne dalimi prie savo su ieškove bendrų vaikų. Teismas sprendė, kad atsakovas turėtų teikti 60 proc. dydžio, o ieškovė – 40 proc. dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Nustačius, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti kiekvienam vaikui reikalinga 500 Eur per mėnesį suma, sumažinus šią sumą 100 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis bei nustačius, kad atsakovas turi teikti 60 proc. dydžio išlaikymą, teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas išlaikymas, kurio dydis kiekvienam vaikui sudaro 240 Eur per mėnesį.
1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) R. S. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečiams vaikams K. S. ir M. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki vaikų pilnametystės, išlakymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę T. P.. Taip pat apeliantas prašė iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas visada tinkamai ir laiku vykdė pareigą mokėti vaikams išlaikymą. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra pernelyg didelės – vaikų poreikiams tenkinti nurodyta suma netgi viršija minimalią mėnesinę algą. Be to, ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti išlaikymo dydį, o vien tai, kad vaikai paaugo, savaime nelaikytina pagrindu keisti išlaikymo dydį.
13.2. Atsakovas, skirtingai nei nurodė teismas, neturi galimybių gauti didesnes pajamas dėl objektyvių priežasčių – Baltarusijoje, kur gyvena ir dirba atsakovas, ypač prasta ekonominė situacija, o minimalus atlyginimas bent 3 kartus mažesnis nei Lietuvoje.
13.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė turi galimybę dirbti ir užsidirbti, tačiau dėl šios aplinkybės nepasisakė; nevertino ieškovės profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovės faktinę (o ne deklaruojamą) turtinę padėtį.
14. Ieškovė T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko; prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsiliepimas į apeliacinį iš esmės grindžiamas argumentu, kad atsakovo buvimas Baltarusijoje yra sąlygotas paties atsakovo apsisprendimo - atsakovas neturi jokių kliūčių pasirinkti ekonominiu požiūriu patrauklesnę valstybę, kurioje atsakovas uždirbtu didesnes sumas ir taip galėtų patenkinti būtinuosius savo nepilnamečių vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovo R. S. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės T. P. ieškinį atsakovui R. S. tenkino iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo santykiams taikytinas materialinės teisės normas bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
20. (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė K. S., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S. (1 t., e. b. l. 3 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis priedas).
21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142 -127/2011 šalių santuoka buvo nutraukta; pagal teismo patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovas įsipareigojo kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės.
22. 2020 m. birželio 8 d. ieškovė kreipėsį į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – apelianto nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė teismo priimti – antstolio Dariaus Jonaičio informacinį dokumentą, iš kurio matyti, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0117/20/01243, 0117/20/01242 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. S. išieškotojos T. P. naudai. Nurodyta išlaikymo skola (įsiskolinimas) – 8 091,11 Eur.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pateiktas įrodymas iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atskirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes, dėl kurių byloje nekyla (ir nekilo) ginčo. Taip pat teismas pastebi, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą, ieškovei siekiant paneigti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus apie apelianto tinkamai ir laiku teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po apeliacinio skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti ir priimti naujus įrodymus, kartu pažymint, kad naujų įrodymų pateikimas neturės neigiamos įtakos proceso ekonomiškumui ir koncentracijai. Byla tvarkoma elektronine forma, todėl kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktais įrodymais. Taigi apelianto ir ieškovės kartu su procesiniais dokumentais naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
27. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
28. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti išlaikymo dydį, o vien ieškovės teiginiai, kad vaikai paaugo, ir aplinkybė, jog pakito minimali mėnesinė alga, savaime nelaikytina pagrindu keisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį.
29. Kaip jau minėta, siekiant pakeisit priteisto išlaikymo dydį, būtina įrodyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
30. Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4142 -127/2011 šalių santuoka buvo nutraukta, o pagal teismo patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovas įsipareigojo kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės. Minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo atitinkamai beveik dvejų ir šešerių metų amžiaus.
31. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus beveik 10 metų, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos; nepilnamečiams vaikams augant ir vystantantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, kaip jau buvo pažymėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečių vaikų gabumai.
32. Teismas pastebi, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuoja egzistuojančios būtinybės anksčiau priteistą išlaikymo dydį pakeisti, jį padidinant. Kaip matyti iš apeliacinio skundo reikalavimo, apeliantas prašo išlaikymo dydį nustatyti 180 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui mokama suma. Ir nors apeliantas nurodo, kad tam tikros ieškovės pateiktos detalizuotos išlaidos neatitinka tikrovės (kaip kad nepilnamečių vaikų viešojo transporto bilietų kainos, kurioms, anot apelianto, taikomos ženklios nuolaidos), apelianto pateikti argumentai nesudaro pagrindo iš esmės abejoti ieškovės nurodytais ir detalizuotais nepilnamečių vaikų poreikiais ir juos užtikrinančiomis išlaidomis (poreikį tinkamam maitinimui, sveikatos priežiūros išlaidas, užmokestį už vaikų lankomus būrelius ir pan.). Taigi didžiosios dalies ieškovės nurodytų poreikių sumos apeliantas neginčijo; pirmosios instancijos teismas šiuos poreikius laikė būtinais, o išlaidas, kuriomis šie poreikiai tenkinami, – protingomis ir proporcingomis.
33. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių ir aiškiai pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečių vaikų poreikius (lyginant su tuo, kai nepilnamečiai vaikai buvo atitinkamai tik beveik dvejų ir šešerių metų aumžiaus), laikytina, kad esminis šalių nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas yra akivaizdus ir įrodytas. Taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kiekvienam nepilnamečiui vaikui iš apelianto po 240 Eur periodinių išmokų per mėnesį, būtų nepilnamečių vaikų poreikius pervertinęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama bent 500 Eur suma, kuri, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų paauglystės amžių, yra įprasta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami vaikų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ginčą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, minimali mėnesinė alga sudarė 607 Eur, o atskaičius mokesčius – maždaug 447 Eur (priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su papildomu pensijos kaupimu ir kt.). Taigi iš atsakovo priteista suma (240 Eur per mėnesį) tik minimaliai viršija minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų.
35. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
36. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo darbingumo; byloje nenustatyta aplinkybių, kurios iš esmės neleistų atsakovui dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, nei kad atsakovas uždirba šiuo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo
37. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apelianto faktiškai gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės; apeliantas turi mažesnį išlaikytinų nepilnamečių vaikų skaičių, todėl apelianto turtinė padėtis, lyginant su ieškovės, yra geresnė.
38. Kita vertus, nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodė, kad visada tinkamai ir laiku vykdė pareigą mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, ieškovės pateikti duomenys – antstolio Dariaus Jonaičio pažyma apie vykdomąsias bylas, vykdomas apelianto atžvilgiu, bei susidariusį įsiskolinimą, 2021 m. sausio 18 d. sudarantį iš viso 8 091,11 Eur, - paneigia apelianto nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, darytina išvada, kad apeliantas ir 2011 m. teismo sprendimu nustatyto ženkliai mažesnio išlaikymo, sudarančio beveik 116 Eur, nepilnamečiams vaikams tinkamai neteikė, tad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pernelyg didelio išlaikymo dydžio ir neva ženkliai geresnės ieškovės turtinės padėties laikytini deklaratyvia apelianto gynybine pozicija.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Nagrinėjamu atveju atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos. Taip pat, byloje nesant ieškovės prašymo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, ieškovei tokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93,98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apelianto R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.