- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- TS-51-305/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25350-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nuteistasis
- P. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 81/04-706 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-706 taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
P. Š., nuteistas 2021-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 2d., 5d. 2p., 9 d. Paskirta bausmė subendrinta su 2020-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2022-06-16 nutarimu Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisija nutarė taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos) laisvės atėmimo bausmės pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Komisija sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, gauna senatvės pensiją, įsiskolinimų (ieškinių) neturi, socialinius ryšius palaiko, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė - mažėjanti, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant. Todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos minėto nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Prokuroras nurodo, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, pakartotinį jo nusikalstamumą, savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdama nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, nes visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Teigia, kad P. Š. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, tačiau tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o nuteistąjį charakterizuojančios reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
Pabrėžia, kad nors P. Š. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra laikomas esminiu pagrindu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jis yra vertinamas visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad P. Š. atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kaltės nepripažino, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas atleista nuo bausmės vykdymo (2020-10-21 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir įpareigoja griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau kaip matyti Komisija į tai neatsižvelgė.
Prokuroras pažymi ir tai, kad P. Š. anksčiau dar buvo tris kartus teistas: 1. 1998-12-02 pagal LR BK 227 str., 116 str., vad. LR BK 42 str. - 1metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2003-09-15 nutartimi LR BK 227 str. perkvalifikuota į BK145 str. 1 d. 2. 2001-06-08 pagal LR BK 234 str. 1d., 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., vad. LR BK 42 str. - 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 1998-12-02 nuosprendžiu skirta galutinė bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2003-07-01 nutartimi perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., vadovaujantis LR BK 63 str. - 9 metai laisvės atėmimo, subendrinta su 1998-12-02 nuosprendžiu – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2004-08-12 nutartimi vadovaujantis LR BK 64 str. subendrinta 2003-07-01 nutartis su 2003-09-15 nutartimi, galutinė bausmė – 9 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 3. 2017-02-23 pagal LR BK 281 str. 7 d., vad. LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta - 50 MGL (1883 Eur.) bauda.
Teigia, kad šie duomenys rodo, kad P. Š. neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, vėl darė nusikalstamas veikas. Nors paskutiniai du nusikaltimai nėra smurtiniai, tačiau ankstesni nusikaltimai smurtiniai, vienas jų labai sunkus (nužudymas). P. Š. elgesys rodo, kad nuteistasis nėra linkęs keistis ir daryti išvadų dėl savo netinkamo elgesio, rodo, kad nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Nurodo, kad Komisija neįvertino ir nuteistojo Socialinio tyrimo išvados duomenų. Išvadoje pažymėta, kad P. Š. nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką - alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys. Du nusikaltimai įvykdyti vairuojant transporto priemonė neblaiviam, 10 administracinių baudų už KET pažeidimus. Paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Asmuo pavartoja alkoholį ir apsvaigęs padaro nusikalstamas veikas. Teigia, kad jam pasiūlo išgėrusiam vairuoti draugai ar pažįstami ir jis negali atsisakyti. Nuteistasis teigia, kad jis nėra priklausomas, bet savaitgaliai neatsisako išgerti, teigia, kad gali nevartoti alkoholio ir dvi savaites. Teigia, kad specialistų pagalbos jam nereikia. Supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, jis pripažįsta, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, bet sako kažkas tyčia iškvietė policiją. Kai kuriose situacijose ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau negali pritaikyti to sau, ypač emocinėse situacijose. Pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Taip pat, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose. Nors bylos duomenimis vyrauja nusikaltimų modelis susijęs su alkoholio vartojimu. Ši problema nėra sprendžiama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra baigtas.
Pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Konstatuoja, kad šiuo atveju P. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2022-05-20 nustatyta vidutinė. Nors vertinama, jog dinaminiai veiksniai sumažėjo, tačiau pokytis laikytinas nežymiu, o vis dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro dinaminiai veiksniai. Dinaminiu kriminogeniniu veiksniu išlieka gyvenimo stilius- pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, t.y alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys. Du nusikaltimai įvykdyti vairuojant transporto priemonė neblaiviam, 10 administracinių baudų už KET pažeidimus. Kriminogeniniu veiksniu išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu - tris paskutinius nusikaltimus įvykdęs apsvaigus nuo alkoholio, asmens smurtinis elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu. Nors pataisos namuose nėra užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų, tačiau kol kas jis nėra motyvuotas keisti savo požiūrį į alkoholio vartojimą bei nėra lankęs elgesio korekcijos programų. Mąstymo ir elgesio srityje rizika išlieka pasekmių suvokimo srityje, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neįvertina savo elgesio pasekmių. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Pažymėtina, kad dinaminiai veiksniai gali būti mažinami kai į jų mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o vien tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultato nežymus sumažėjimas savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Aptarti nuteistojo individualūs pokyčiai šiuo metu dar nėra pakankami, o nusikalstamo elgesio rizika dar nėra pakankamai maža, jog būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš patisos įstaigos institutą.
Daro išvadą, kad teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. P. Š. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 11 mėnesių ir 29 dienų (paskirta bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Nuteistasis P. Š. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti prokuroro skundą, nes šis iš esmės nepagrįstas, nemotyvuotas. Atsiliepime nurodė, jog kategoriškai nesutinka su prokuroro skundo prašymu, prašo jo netenkinti, bet patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu jam pritaikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreipė dėmesį į tai, jog paskirtos bausmės tikslai pasiekti ir sėkmingai realizuojami, juolab, kad jis padarė tvirtą išvadą daugiau nebenusikalsti. Prokuroras iš esmės neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes – jo elgesį bausmės atlikimo metu. O komisija, žinodama jo elgesį, priėmė teisingą nutarimą. Prašo prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teisėjas visiškai sutinka su pateiktomis prokuroro išvadomis, kurios yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Be to ir komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga. Svarstymo metu 6 balsavo už ir 1 buvo prieš.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 1/3 paskirto bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršiją ketverių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimas taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Nors teismui P. Š. iš esmės teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui, pataisos įstaigoje laikosi nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad iš esmės nėra galimybės numatyti, kaip nuteistasis gebės laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų struktūrizuotoje aplinkoje. Jis šiuo metu bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Šis teistumas nėra pirmas, anksčiau jis teistas 3 kartus, kas rodo, kad nuteistajam ankstesni nuteisimai ir skirtos bausmės praktiškai neturėjo teigiamos įtakos.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, bet gauna 340 eurų pensiją, turi 932 eurų ieškinį, todėl jo finansinė padėtis vertintina daugiau kaip nestabili. Nuteistasis linkęs gyventi netinkamą gyvenimo būdą ir nusikalsti. Nusikalstamą elgesį linkęs menkinti ar neigti, perkelti kitiems. Nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pavartojęs alkoholį ir apsvaigęs padaro nusikalstamas veikas, o gėrimo negali atsisakyti. Gyvenime linkęs elgtis impulsyviai, kartoja klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo.
Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 81/04-706 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – o Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam P. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 81/04-706 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam P. Š., netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.