Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-1294-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
2-1294-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02132-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
M. M. Š.
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
  • 2.1.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1294-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02132-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.3.1.; 2.5.29.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant D. D., dalyvaujant ieškovei M. M. Š., jos atstovui adv. V. R., atsakovei D. G., jos atstovei adv. R. E., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. B.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. Š. ieškininį pareiškimą atsakovei D. G., trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. B., dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė M. M. Š. nurodė, kad A. B. paskolino neterminuotam laikui D. G. 285 000 Lt (82 541 Eur) pagal 2013 m. liepos 3 d. išrašytą paprastąjį vekselį. 2014 m. birželio 23 d. A. B. pareikalavo atsakovės grąžinti jam skolą, ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl vekselio apmokėjimo žodžiu ir raštu, tačiau į raginimus sumokėti skolą, atsakovė nereagavo. 2015 m. kovo mėn. 03 d. ieškovė sudarė su A. B. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria A. B. (pradinis kreditorius) perleido ir M. M. Š. (naujasis kreditorius) priėmė 82 541 Eur (285 000 Lt) skolą, patvirtintą paprastuoju vekseliu. Apie skolos perleidimą pranešta atsakovei 2015 m. kovo 3 d. pranešimu dėl teisės perleidimo, kurį atsakovė 2015 m. kovo 16 d. asmeniškai pasirašė. Ieškovė pripažino, kad dalis paskolos pinigų - 9100 Eur, jai sugrąžinta.Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės D. G. 73 541 Eur paskolos, 676 Eur palūkanų už prievolės termino praleidimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. spalio 6 d. (pradiniu ieškiniu šis reikalavimas buvo įvardintas kaip delspinigiai), bei 5 % procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė D. G. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad aplinkybė jog A. B. paskolino atsakovei 285 000 Lt (82 541 Eur) pagal 2013 m. liepos 3 d. išrašytą paprastąjį vekselį neatitinka tikrovės. Iš tiesų A. B. jai paskolino 31 858 Eur (110 000 Lt). Šį faktą patvirtina tarp atsakovės ir UAB „Teisės sprendimai” skolos išieškojimo įmonės vykęs susirašinėjimas. 2016 m. vasario 4 d. atsakovė D. G. bendrovei UAB „Teisės sprendimai” nurodė, jog iš A. B. pasiskolino 110 000 Lt (31 858 Eur). 2016 m. kovo 8 d. atsakovė priminė UAB „Teisės sprendimai”, kad ji 285 000 Lt (82 541 Eur) dydžio skolos nepripažįsta, UAB „Teisės sprendimai” į tokį atsakovės pareiškimą nesureagavo, tuo patvirtindami, kad jiems yra žinoma apie tai, jog išieškoma skolos suma neatitinka tikrovės. Atsakovė skolos sumą 31 858 Eur suapvalino iki 32 000 Eur. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2016 m. kovo 15 d. atsakovė nurodė, jog grąžinus 4 000 Eur skolos, likusi skolos dalis sudaro 28 000 Eur. UAB „Teisės sprendimai” neginčijo aplinkybės, kad atsakovės skolos dydis yra beveik trigubai mažesnis, nei nurodyta 2013 m. liepos 3 d. paprastajame vekselyje. Atsakovė paaiškino, kad paprastame vekselyje skolos dydis nurodytas 285 000 Lt (82 541 Eur), kadangi iš A. B. skolinosi ne vieną kartą ir kiekvieną kartą jam išduodavo vekselį. Atsakovė pasirašė minėtą vekselį vien dėl savo suklydimo.Ieškovė teisingai nurodė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovė jai grąžino 4 000 Eur skolos. 2016 m. gegužės 4 d. antstolių V. M. ir I. G. kontora išieškojo iš atsakovės dar 5 000 Eur. Atsakovė ir UAB „Teisės sprendimai” buvo susitarę dėl kas mėnesinio skolos grąžinimo dalimis po 100 Eur. 2016 m. balandžio 30 d. atsakovė pervedė UAB „Teisės sprendimai” 100 Eur už balandžio mėn., o 2016 m. gegužės mėn. UAB „Teisės sprendimai” vienašališkai nutraukė šį šalių susitarimą ir perdavė skolos išieškojimą vykdyti antstolių V. M. ir I. G. kontorai. Atsakovės skola ieškovei sudaro 22 900 Eur. Atsakovė nurodė, kad reikalavimą grąžinti likusią skolos dalį 73 541 Eur pagal vekselį, ieškovė nepagrįstai grindžia išrašytu vekseliu ir paskolos teisiniais santykiais. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 77 straipsnis numato privalomus paprastojo vekselio rekvizitus: žodžiai „paprastasis vekselis”; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis numato, kad jei nėra bent vieno iš aukščiau nurodytų rekvizitų, dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus atvejus, nurodytus ĮPVĮ 78 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Šiuo atveju vekselyje mokėjimo terminas nenurodytas - neterminuotas laikotarpis, todėl jam nėra taikoma ĮVPĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtinė taisyklė, pagal kurią paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. Išrašyto paprastojo vekselio apmokėjimo terminas nustatytas neterminuotas, todėl tai nesudaro ieškovei pagrindo reikalauti jį apmokėti nuo pareikalavimo. Vekselio apmokėjimas yra išimtinai terminuota prievolė (ĮPVĮ 3, 77 straipsniai). Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, siekiant sudaryti sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti, bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti protesto teisę, vekselio neapmokėjus (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-397-124/2011). Toks vekselis teismų praktikoje yra pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovė turi remtis paskolos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ne dėl to, kad pavėlavo pateikti paprastąjį vekselį apmokėjimui, o dėl to, kad paprastasis vekselis yra negaliojantis dėl esminio paprastojo vekselio turinio trūkumo. Tuo atveju, jei vis tik laikytume, kad ieškovė praleido vekselio pateikimo apmokėjimui terminą, tokiu atveju paprastasis vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, paskolos sutartis laikoma nesudaryta ir sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinis teisinis institutas tokiu atveju negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui, o kad paskola grąžinta - paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Aplinkybę, kad A. B. paskolino atsakovei 285 000 Lt (82 541 Eur) ieškovė neįrodė, tik pateikė paprastąjį vekselį, išrašytą 285 000 Lt (82 541 Eur) sumai, kuris yra negaliojantis dėl netinkamų vekselio rekvizitų. Jokių įrodymų - išrašų iš banko sąskaitos, kurie patvirtintų pinigų perdavimo atsakovei faktą, byloje nepateikta. Ieškovė neįrodė, kad 285 000 Lt (82 541 Eur) dydžio pinigų suma buvo perduota atsakovei. Atsakovė galėtų ginčyti visą reikalaujamą priteisti skolos sumą, tačiau būdama sąžininga, pripažįsta dalį reikalaujamos skolos - 22 900 Eur. Jei atsakovę ir A. B. siejo paskolos teisiniai santykiai, tarp jų turėjo būti sudaroma rašytinė paskolos sutartis. Jokiame dokumente nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimas atsakovei, pareiga įrodyti, kad pinigai buvo perduoti atsakovei, tenka ieškovei. Ieškovė reikalauja priteisti netesybas - 0,002 proc., 676 Eur delspinigių nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo (2015-03-03). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsakovė nei su A. B., nei su ieškove, jokio rašytinio susitarimo dėl delspinigių nėra sudariusi. Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. B. nurodė, kad jis paskolino atsakovei pagal vekselį viso 82 541 Eur (285 000 Lt). Skolos pinigai atsakovei buvo perduodami per kelis kartus, kiekvieną kartą jai pasirašant vekselį. Byloje pateiktas nurodyto dydžio vekselis buvo paskutinis, apimantis ankstesnes sumas: paskolą ir atsakovės paskaičiuotas palūkanas. 2014 m. birželio mėn. jis pareikalavo iš atsakovės grąžinti skolą, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Reikalavimą į skolą perleido ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. liepos 3 d. D. G. išdavė paprastą vekselį A. B., pagal kurį neterminuotam laikotarpiui be sąlygų, įsipareigojo sumokėti 285 000 Lt (82 541 Eur) (b. l. 12). 2015 m. kovo mėn. 03 d. tarp A. B. (pradinio kreditoriaus) ir M. M. Š. (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis (b. l. 19-20), pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajai kreditorei, o naujoji kreditorė priėmė 82 541 Eur (285 000 Lt) skolą, patvirtintą paprastuoju vekseliu, kuris vekselio davėjos D. G. buvo išrašytas ir pasirašytas A. B.. Skola perleista neatlygintinai. 2015 m. kovo 3 d. Pranešimu dėl teisės perleidimo, apie skolos perleidimą buvo informuota atsakovė D. G.. 2015 m. kovo 31 d. tarp M. M. Š. ir UAB „Teisės sprendimai“ buvo sudaryta Skolos išieškojimo sutartis Nr. TS-2015/03/03-1, kuria UAB „Teisės sprendimai“ įsipareigojo vykdyti skolos išieškojimą iš D. G.. Per UAB „Teisės sprendimai“ atsakovė grąžino ieškovei M. M. Š. 4000 Eur (b. l. 28, 29), bei 100 Eur, taip pat šalys patvirtino, kad antstolių kontora išieškojo iš atsakovės D. G. ieškovės naudai dar 5000 Eur. ĮPVĮ 77 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi vekselio išdavimo metu) išvardinti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galią. Paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kelia klausimą, jog paprastasis vekselis neturi vekselio galios, nes jame nenurodytas mokėjimo terminas. Pagal ĮPVĮ 78 str. 1 d. jei nėra bent vieno iš nurodytų būtinų rekvizitų, dokumentas neturi vekselio galios. Teismo vertinimu, vekselio davėjos D. G. paprastasis vekselis išduotas A. B., atitinka visus ĮPVĮ išvardintus rekvizitus, kadangi jame nurodytas terminas – neterminuotas laikotarpis, tokiu atveju kai terminas neapibrėžtas, pagal ĮPVĮ 78 str. 2 p. vekselis laikomas mokėtinu, jį pateikus. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prievolės iš vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus ĮPVĮ išvardintus rekvizitus. Šalys pripažino, kad Paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė, ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį patenkinti, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia, arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Vekselio gavėjas A. B. reikalavimo teisę pagal vekselio davėjos išduotą vekselį 82 541 Eur (285 000 Lt) skolai, 2015 m. kovo 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujai kreditorei ieškovei M. M. Š.. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota (CK 6.109 str.) Taigi, ieškovei perėmusiai reikalavimo teisę iš vekselio turėtojo, ir turint neapmokėtą vekselį, išliko reikalavimo teisė vekselio davėjai (atsakovei), tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, kt.). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų, ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas, turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, kt.). Taigi, vekseliui praradus vertybinio popieriaus statusą, jis negali būti patenkinamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostata tvarka - ne ginčo tvarka, tačiau išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl atsakovė D. G. neteisingai nurodė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, susijusią su pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą, nes ši taisyklė šioje byloje nėra aktuali. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, 2016 m. sausio 13 d. nutartį Nr. 3K-3-701-706/2016). Vekselio davėjai atsakovei D. G. tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, ar skolos dydis yra mažesnis. Ieškovė, atsakovė ir trečias asmuo A. B. pripažino faktą, kad tik dalis iš vekselyje nurodytos pinigų sumos yra paskolinti pinigai, kita dalis yra paskaičiuotos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Atsakovės teigimu, šalys dėl konkrečių palūkanų nesitarė. Atsakovė D. G. pripažįsta pasiskolinusi iš A. B. 110 000 Lt (31 858 Eur) pinigų, šią sumą geranoriškai suapvalina iki 32 000 Eur. Nurodė, kad ji grąžino 4100 Eur skolos per UAB „Teisės sprendimai“, be to V. M. ir I. G. antstolių kontora išieškojo 5000 Eur skolos, todėl likusi skolos dalis yra 22 900 Eur. Trečias asmuo pripažino, kad iš vekselyje nurodytos sumos 140 000 Lt sudaro realiai paskolinti pinigai. Kaip žinia, ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė iš pradinio kreditoriaus A. B. 82 541,70 Eur (285 000 Lt) skolą, patvirtintą paprastuoju vekseliu, pripažino, kad atsakovė dalį 9100 Eur skolos jai grąžino, todėl prašo priteisti iš atsakovės 73 541 Eur skolą. Atsakovė D. G. kaip jau nurodyta aukščiau, neneigia skolinusis iš A. B. pinigus, skolinimą įforminant vekseliais, bet pripažino mažesnį prievolės dydį nei nurodyta vekselyje - 110 000 Lt (31 858 Eur). Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų A. B. (vekselio gavėjas) paaiškino, kad jam apie galimybę skolinti pinigus atsakovei dar 2011 metais pasakė buvęs bendradarbis N. P., kuris nurodė, kad jo pažįstama D. G. pasiskolintus pinigus investuoja. A. B. susitarė su N. P., kad nuo paskolintų pinigų N. P. jam mokės 4,5 procentų dydžio palūkanas, o N. P. pripažino, kad D. G. jam mokės 9 procentus palūkanų. A. B. nurodė, kad 2011 m. jis paskolino N. P. 10 000 Lt automobilio pirkimui (žmonai), bei susitarė, kad N. P. nuo tokio paties dydžio pinigų sumos, jo paskolintos D. G., sumokės A. B. 4,5 procentų dydžio palūkanas. A. B. taip pat nurodė, kad per N. P. perduodamas pinigus, 2011 metais jis paskolino atsakovei D. G. 30 000 Lt, galimai 2012 m. vasario mėn. pabaigoje paskolino dar 20 000 Lt ir tada pirmą kartą N. P. jam perdavė D. G. išrašytą vekselį 60 000 Lt skolai su palūkanomis, kurių dydžio jis neprisimena. Paaiškino, kad galimai 2012 m. balandžio mėn. pačiai D. G. paskolino dar 30 000 Lt ir tikėtinai 2012 m. rugsėjo mėn. dar 30 000 Lt, 2012 m. gegužės mėn. perdavė pinigus per N. P. paskolindamas atsakovei dar 30 000 Lt, viso atsakovei skolino 140 000 Lt. Kiekvieną kartą atsakovė išrašydavo jam naują vekselį, kuriame buvo įrašyta nauja paskolos suma su palūkanomis (apimanti prieš tai paskolintus pinigus), o buvusį vekselio egzempliorių jis atiduodavo vekselio davėjai. Taip pat paaiškino, kad nuo paskolintų pinigų, kuriuos jis perduodavo per N. P., su N. P. buvo susitarę, kad jis gaus 4,5 procentų dydžio palūkanų (kitą 4,5 procentų dydžio palūkanų sumą turėjo gauti N. P. už tarpininkavimą), o su pačia atsakove buvo susitarę dėl 8 ar 9 procentų dydžio palūkanų. Paskutinį vekselį atsakovė išrašė 2013 m. liepos 3 d. - 82 541 Eur (285 000 Lt) sumai, vekselyje nurodyta galutinė paskolintų pinigų ir sutartų palūkanų suma. Pripažino, kad iš vekselyje nurodytos pinigų sumos tik 40 546,80 Eur (140 000 Lt) buvo realiai paskolinti pinigai atsakovei D. G., kita dalis - atsakovės paskaičiuotos palūkanos. Palūkanų paskaičiavimo konkretizuoti negalėjo. Kaip pavyzdį jį siejusių su atsakove teisinių santykių, pateikė į bylą išlikusį 2012 m. gruodžio 3 d. atsakovės išrašytą paprastąjį vekselį 160 800 Lt sumai (b. l. 135). Byloje apklaustas liudytoju N. P. paaiškino, kad jis tarpininkavo A. B. skolinant pinigus atsakovei D. G., kuri šiuos pinigus investuodavo. Liudytojas paaiškino, kad du kartus atitinkamai 20 000 Lt ir 30 000 Lt jis perdavė A. B. paskolintus atsakovei D. G. pinigus, datos neprisiminė. Nurodė, kad paskolos gavėja žadėjo mokėti palūkanas, konkretaus dydžio taip pat neprisiminė. Liudytojas pripažino jog 2011 m. buvo pasiskolinęs iš A. B. 10 000 Lt automobilio pirkimui, nurodė, kad šiuos paskolos pinigus A. B. grąžino. Liudytojas pripažino pats suteikęs D. G. 20 000 Lt paskolą, kuri iki šio laiko nėra grąžinta. Nurodė, kad galėjo būti, kad jis A. B. perdavė D. G. išrašytus vekselius. Teismas pažymi, kad A. B. ir N. P. tarpusavio paskola 10 000 Lt nėra šios bylos dalykas ir teismas dėl jos sudarymo aplinkybių ir/ar susitarimo dėl palūkanų dydžio, nepasisakys. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo N. P. paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta jog atsakovę D. G. ir trečią asmenį be savarankiškų reikalavimų A. B. siejo paskolos teisiniai santykiai, paskola buvo patvirtinama paprastuoju vekseliu. Šalys iš esmės pripažino, kad paskolos teisiniai santykiai tęsėsi 2012 metais. Nors A. B. teigia, kad galimai pirmą kartą 30 000 Lt paskolą suteikė 2011 metais, pinigus perduodant per liudytoją, tačiau liudytojas šios aplinkybės nepatvirtino. Iš bylos duomenų nustatytina, kad labiau tikėtina ir įrodyta jog visi paskolos pinigai atsakovei buvo perduoti 2012 metais. Šalys pripažino, kad 2013 metais pinigai nebuvo skolinami, tik 2013 m. liepos 3 d. surašytas galutinis neprotestuotinas vekselis. Pateiktas į bylą 2012 m. gruodžio 3 d. D. G. išrašytas A. B. paprastasis vekselis 160 800 Lt sumai (b. l. 135) tik patvirtina tokių santykių buvimo faktą bei leidžia vertinti, kad paskolos dydis negalėjo viršyti nurodytą 2012 m. gruodžio 3 d. vekselyje. Atsakovė nepripažino pasiskolinusi iš A. B. 40 546,80 Eur (140 000 Lt), tačiau ji kaip vekselio davėja, pagal kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi pareigą paneigti prievolės dydį pagal vekselį, atitinkantį visus ĮPVĮ nurodytus rekvizitus, tačiau teismo vertinimu, atsakovė tvirtinanti, kad pasiskolino pagal vekselį mažiau – 31 858 Eur (110 000 Lt), šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Atsakovės D. G. pateiktas susirašinėjimas su skolos išieškojimo įmone UAB „Teisės sprendimai“ neįrodo jos nurodyto paskolos dydžio. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti (b. l. 64-79), kad skolų išieškojimo bendrovė viso susirašinėjimo metu iš atsakovės reikalavo skolos pagal vekselį įvykdymo ir niekaip (jokiais veiksmais ir/ar rašytiniu susirašinėjimu) nepripažino buvus mažesnį skolos dydį. UAB „Teisės sprendimai“ vykdė skolos išieškojimą pagal sutartį su ieškove, jos naudai ir neturėjo nei pareigos, nei teisės, pasisakyti dėl paties skolos dydžio. Įrodymų paneigiančių vekselio gavėjo A. B. (pradinio kreditoriaus) įvardintą paskolos dydį – 40 546,80 Eur (140 000 Lt), atsakovė byloje nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo, bei vekselio turėtojo (pradinio kreditoriaus) realiai paskolintų pinigų apimties. Teismas vertina, kad atsakovė kaip vekselio davėja neįrodė, kad ji pasiskolino mažiau nei 140 000 Lt (40 546,80 Eur) pinigų, nepateikė įrodymų paneigiančių jos prievolę pagal vekselį nurodyta apimtimi – 40 547 Eur (suapvalinus 140 000 Lt). Todėl ieškovės kaip reikalavimą perėmusios kreditorės naudai priteistina iš atsakovės D. G. 31 447 Eur dydžio paskola (40 547 Eur (140 000 Lt) – 9100 Eur (sugrąžinta paskolos pinigų suma)). Šalys pripažino, kad dalį vekselyje nurodytos sumos, sudaro palūkanos. Ieškovė teigia buvus susitarimą mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais. Atsakovė D. G. neigia buvus susitarimą dėl konkretaus palūkanų dydžio, pripažino, kad tarėsi su A. B., kad investavusi paskolintus pinigus, ji sumokės paskolos davėjui palūkanų, dėl konkrečios sumos niekada nesitarė, paaiškino, kad vekselį 285 000 Lt sumai pasirašė sunkiu jai gyvenimo metu, buvo spaudžiama jį pasirašyti. Trečias asmuo A. B. nurodė, kad šalys buvo susitarę dėl 8 ar 9 procentų dydžio palūkanų (negalėjo įvardinti mėnesinių, ketvirtinių ar metinių palūkanų), tačiau vekselyje nurodyto palūkanų dydžio pagrįsti skaičiavimais negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek vekselio davėja, tiek ir pradinis kreditorius, pripažino taręsi dėl palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėjimo, nurodė, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą sudaro ir paskaičiuotos palūkanos, vertintina, kad šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pinigais nuo paskolos sutarties sudarymo momento iki paskutinio paprastojo vekselio išrašymo datos – 2013 m. liepos 3 d. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Teismas įvertinęs aplinkybę, kad nei atsakovė D. G., nei pradinis kreditorius A. B., negalėjo teismui paaiškinti už kokį laikotarpį ir kokiu dydžiu vekselyje nurodyta palūkanų suma yra paskaičiuota, bei įvertinęs aplinkybę, kad palūkanų dydis 145 000 Lt (41 994,90 Eur) yra didesnis nei pati paskola, bei nustačius, kad pinigai buvo paskolinti per 2012 metus, todėl byloje pateiktas 2012 m. gruodžio 3 d. vekselis iš esmės patvirtina, kad šalys šiai dienai buvo susitarę dėl 20 800 Lt (6024,09 Eur) palūkanų dydžio per 2012 metus (iš 160 800 Lt - 140 000 Lt paskolos pinigai). Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti palūkanų suma – 41 994,90 Eur, nurodyta 2013 m. liepos 3 d. paprastajame vekselyje, yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Atsižvelgtina į tai, kad paskolos teisiniai santykiai siejo fizinius asmenis, suteiktos paskolos dydį, šalis siejusių teisinių santykių laiką ir apimtį. Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi, 6.228 straipsniu, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi teisę mažinti šalių sutartimi nustatytas palūkanas, kadangi šiuo atveju kreditorius palūkanų dydžiu nesąžiningai turi pranašumą prieš skolininkę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017).Taigi, nors atsakovė pasirašydama vekselį sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti prašomas palūkanas ir priteisti ieškovės naudai 8689 Eur (30 000 Lt) palūkanų už naudojimąsi pinigais (CK 6.37 str. 3 d.). Ieškovė patikslinusi reikalavimą, CK 6.874 str. 1 d. pagrindu, kuris numato, jog paskolos gavėjas laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti paskolos gavėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, prašo priteisti 676 Eur palūkanų - 0,002 procentų dydžio, už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datos) iki 2016 m. spalio 6 d. (kreipimosi į teismą dienos), bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą 6 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo. Taigi, šių prašomų priteisti palūkanų paskirtis yra skirtinga: pirmuoju atveju šalys dėl jų susitarė ir jos atlieka mokėjimo už naudojimąsi paskola funkciją, antruoju – jos numatytos įstatymu ir atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos prašomos palūkanos – iki kreipimosi į teismą dienos jos skaičiuotinos nuo 2015 m. kovo 16 d. (ieškovės reikalavimo grąžinti skolą atsakovei įteikimo diena) iki 2016 m. spalio 6 d. - 358,50 Eur (31 447 Eur x 0,002 % x 570 dienų) ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo: atsakovė D. G. prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi jos dabartinė turtinė padėtis neleis jai įvykdyti sprendimo visa apimtimi. Teismas įvertinęs atsakovės argumentus, atsižvelgęs į tai, kad paskolos teisiniai santykiai siejo fizinius asmenis, atsakovė ilgą laiką negrąžino didesnės dalies paskolos pinigų, bei į tai, kad sprendimo išdėstymas teismų praktikoje naudojama kaip išskirtinė priemonė, kadangi teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių (kreditoriaus ir skolininko) interesus, bei sprendimo vykdymo išdėstymas grindžiamas išimtinai turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis (kurių atsakovė nenurodė), o sunkios turtinės padėties iš esmės jokiais duomenimis nepagrindė, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo patenkinti prašymo ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 str.). Teismas nenustatė neteisėtų veiksmų, kurie leistų teismui CPK 300 str. pagrindu apie kokius tai veiksmus informuoti prokurorą. Pati ieškovė turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jei turi pagrindo manyti, jog atsakovė galimai padarė neteisėtus veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovė yra sumokėjusi 1753 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, dalis žyminio mokesčio 1110 Eur (nuo patenkintų reikalavimų sumos) priteistina ieškovei iš atsakovės. Ieškovė yra sumokėjusi advokato pagalbai apmokėti: 250 Eur (b. l. 32 - 33), 400 Eur (b. l. 114 -116), 200 Eur (b. l. 132), 200 Eur (b. l. 148) ir paskutinio teismo posėdžio metu pateikė sąskaita ir pinigų priėmimo kvitą dar 200 Eur, viso prašė priteisti 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė yra sumokėjusi advokato pagalbai apmokėti 484 Eur (b. l. 40 - 41). Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai iš dalies tenkintini ieškovės bei atsakovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovės atstovo paskutinio teismo posėdžio metu pateiktoje sąskaitoje už teisines advokato suteiktas paslaugas nurodyta 200 Eur suma už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje, valandų skaičius 2,5 val., pernelyg didelė ir nepagrįsta realiomis išlaidomis. Teismo posėdis atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės truko 1 valandą. Ieškovo atstovo argumentas, kad prieš teismo posėdį jis papildomai pasiruošė jam (prisiminė bylos medžiagą), dėl to į sąskaitą įtrauktas laikas bylos pasirengimui, vertintinas kaip perteklinis, niekuo nepagrįstas, kadangi ieškovę advokatas atstovavo nuo pat pirmojo teismo posėdžio, jam gerai buvo žinoma visa bylos medžiaga, procesas byloje buvo atnaujintas dėl itin konkretaus veiksmo (trečiojo asmens įtraukimo į bylą), todėl teismo vertinimu, pagal 2017 m. liepos 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas teisinga ir protinga atlyginti advokato pagalbai tik už vieną valandą suteiktų paslaugų (teismo posėdžio trukmė), kas pagal šią sąskaitą sudaro 80 Eur. Taigi, vertintina, kad ieškovė viso patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti 1130 Eur. Teismas įvertinęs patekintų reikalavimų dydį (54,56 %), atitinkamai priteisia ieškovės naudai iš atsakovės 616,53 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovės naudai (atmestų reikalavimų daliai) iš ieškovės atsakovei priteistina 219,92 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Už procesinių dokumentų įteikimą šalims byloje susidarė 8,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimi, iš ieškovės priteistina 4,04 Eur, iš atsakovės – 4,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus iš dalies, 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki 40 494,50 Eur sumos (CPK 150 str.).Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, CPK 268 str., 270 str., 279 str. 1 d., 150 str., 93 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės M. M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškininį pareiškimą atsakovei D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. M. Š. iš atsakovės D. G. 31 447 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) skolos, 8689 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) pelno palūkanų, 358,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 50 centų) palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 40 494,50 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1726,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei D. G. iš ieškovės M. M. Š. 219,92 Eur ( du šimtus devyniolika eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. M. Š. 4,04 Eur, iš atsakovės D. G. 4,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

2016 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi areštuoto atsakovei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jų nesant ar nepakankant, piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę, ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, mastą sumažinti iki 40 494,50 Eur.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė