- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e2A-1196-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovėms S. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, žemės sklypo kadastro duomenų bylų panaikinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“, uždaroji akcinė bendrovė „Netkada“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti, kad ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ribos pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą žemės sklypo planą LKS-94 koordinačių sistemoje yra tokios: 1 taškas X 6088438.18 Y 494217.05; 2 taškas X 6088425.01 Y 494272.85; 3 taškas X 6088423.22 Y 494280.40; 4 taškas X 6088421.50 Y 494287.51; 5 taškas X 6088390.57 Y 494284.61; 6 taškas X 6088413.21 Y 494224.52; 7 taškas X 6088420.57 Y 494208.55; 8 taškas X 6088438.26 Y 494216.74; 9 taškas X 6088429.58 Y 494247.27; 10 taškas X 6088411.59 Y 494239.88; pripažinti neteisėta ir panaikinti ieškovės žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 6 d. kadastro duomenų bylą; pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės S. G. (toliau – ir atsakovė) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 6 d. kadastro duomenų bylą bei 2019 m. rugpjūčio 16 d. kadastro duomenų bylą; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006m. spalio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ((duomenys neskelbtini))“ dalį dėl ieškovės R. S. žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės S. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo; jeigu teismas spręstų, jog yra praleistas terminas ginčyti Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 30d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ((duomenys neskelbtini))“ dalį dėl ieškovės R. S. žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės S. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo, atnaujinti praleistą terminą ginčyti aukščiau nurodytą įsakymo dalį; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas - gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žemės sklypas turi bendrą ribą su atsakovės žemės sklypu. Nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti padalijant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), į tris žemės sklypus, tarpe kurių yra ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai. 2006 m. gegužės 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį pradinis žemės sklypas padalijamas į 1 923 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1 405 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 800 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ieškovė nusipirko iš J. B., sklypas buvo aptvertas tvora ir apsodintas tujomis. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. iš atsakovės gavo pretenziją dėl tvoros, skiriančios žemės sklypus. Pretenzijoje teigiama, kad tvora stovi ne ant žemės sklypų ribos, o atsakovės žemės sklypo teritorijoje. Ieškovei, pradėjus gilintis į situaciją, paaiškėjo, jog 2006 metais atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkas S. Š. padarė klaidą, kadangi nepastebėjo tvoros įlinkio taško, dėl ko buvo klaidingai sužymėtos šių žemės sklypų skiriamosios ribos koordinatės. Esamoje situacijoje kyla ginčas dėl žemės sklypo ribų, kadangi ieškovės tvora ir tujos dėl matininko S. Š. 2006 metais padarytos klaidos kadastrinių matavimų metu atsiduria atsakovės žemės sklypo teritorijoje, todėl ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą Žemės sklypo 1 planą.
3. Atsakovė S. G. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teismui paaiškino, kad žemės sklypų savininkai niekada neišreiškė jokių sutikimų dėl to, kad sklypus skiriančios ribos būtų susietos su tam tikrais objektais ar pan. Visuose ieškovės nurodomose planuose visų trijų anksčiau buvusių sklypų tiek plotai, tiek koordinatės nekito. Ieškovės ieškinio patenkinimo atveju atsakovės sklypo plotas žymiai sumažėtų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirminiai ieškovės ir atsakovės žemės sklypų dokumentai buvo parengti tinkamai. Atsakovės ir ieškovės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teismui paaiškino, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiškai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo ją nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio tvarka. Ieškovė neįrodė, jog Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ((duomenys neskelbtini))“ buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl šis jos reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, yra praleistas minėto administracinio akto apskundimo terminas.
Atsiliepimas
5. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai nesuteikta teisė spręsti ginčų tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl ieškinio reikalavimą paliko spręsti teismo nuožiūrai.
6. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Netkada“ teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
7. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Geodezininkai“ teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas S. Š. paaiškino, kad kadastrinius matavimus atliko pagal detalųjį planą. Matininko nuomone, iki jo atliktų matavimų visuose planavimo dokumentuose, tiek 2003 metų, tiek 2006 metų planuose, tiek ir jo braižytame pirmame plane, buvo padaryta klaida, nes yra išlinkimo kampas. Pažymėjo, kad atliekant matavimus ir pakartotinius matavimus plotai sumažėti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš ieškovės priteisė 17,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
9. Konstatavo, kad ginčas tarp šalių byloje kilo dėl jų nuosavybėje esančius sklypus skiriančios ribos.
10. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendė, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Žemės sklypų riba yra nustatyta pagal 1995 m. spalio 11 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal kurį žemės sklypų bendrasavininkai buvo sutarę dėl konkrečių žemės sklypo naudojamų ribų, sklypo ribos 2003 m. lapkričio 20 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.
11. Teismas, įvertinęs į bylą atsakovės atstovo advokato padėjėjo pateiktus 2021 m. sausio 18 d. atliktų veiksmų apskaičiavimus, sprendė, kad išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl jas priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kurioje iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteistos 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1 .Teismas, priteisdamas 200 Eur išlaidas už prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą bei 1 800 Eur išlaidas už atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimą, nepagrįstai ignoravo ieškovės argumentus dėl šių išlaidų nepagrįstumo, nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantės teigimu, iš jos negalėjo būti priteista 200 Eur suma už ekspertizės atlikimą, kadangi atsakovė savo prašymo teismo posėdžio metu atsisakė. Taipogi iš jos negalėjo būti priteista 1 000 Eur už atsiliepimo į 2021 m. kovo 16 d. patikslintą ieškinį parengimą, kadangi atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį iš esmės buvo identiškas pradiniam jos atsiliepimui į 2019 m. spalio 18 d. ies?kini?. Anot apeliantės, rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovės atstovui visa bylos medžiaga jau buvo žinoma. Apeliantės vertinimu, iš jos taip pat negalėjo būti priteista 800 Eur suma už atsiliepimo į 2020 m. rugpjūčio 20 d. patikslintą ieškinį parengimą, kadangi atsakovės atsiliepimas buvo iš esmės identiškas jos atsiliepimui į 2021 m. kovo 16 patikslintą ieškinį bei į pradinį ieškinį.
12.2 .Teismas nepagrįstai priteisė ir 1 750 Eur sumą. Teigia, kad atsakovės atstovas kartu su 2021 m. vasario 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikęs grynųjų pinigų priėmimo kvitus 3 750 Eur sumai, tačiau ant 2021 m. sausio 14 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. 1073139), kuriuo buvo sumokėta 1 550 Eur suma, nebuvo atsakovės parašo, kuris patvirtintų, kad pinigai pagal kvitą buvo sumokėti. Apeliantės teigimu, pinigų priėmimo kvitas be mokėtojos parašo negalėjo būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Pažymi, kad likę atsakovės atstovo grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo su skirtingais atsakovės parašais (serija LAT Nr. 928796, kvito suma 500 Eur; LAT Nr. 1073117, kvito suma 1 200 Eur; serija LAT Nr. 1073125, kvito suma 500 Eur), kurie nesutapo su atstovavimo sutartyje esančiu atsakovės parašu.
12.3 . Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Teigia, kad ieškovės atstovė į bylą buvo pateikusi įrodymus dėl patirtų 1 850 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tuo tarpu atsakovę atstovaujantis advokato padėjėjas pateikė įrodymus dėl 3 750 Eur išlaidų priteisimo už advokato padėjėjo paslaugas. Anot apeliantės, advokato padėjėjo teisinių paslaugų išlaidos šioje byloje negalėjo būti didesnės nei advokato teisinių paslaugų išlaidos.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1 .Atsakovės išlaidų susidarymą sąlygojo jos galimybės tinkamai apsiginti nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų. Nesant pareikšto ieškinio, atsakovė apskritai nebūtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, todėl neabejotina, kad atsakomybė dėl proceso kyla ieškovei.
13.2 .Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovės atstovui procesiniams dokumentams įvertinti ir parengti nereikėjo tiek laiko sąnaudų, kiek nurodyta bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje. Atsakovės teigimu, nors rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį didelių pasikeitimų nebuvo, tačiau dokumentus reikėjo skaityti iš naujo, su jais supažindinti klientą ir pan. Pažymi, kad ieškovė ieškinį tikslino net kelis kartus.
13.3 .Prašoma priteisti 1 800 Eur suma ne tik neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra ženkliai mažesnė.
13.4 .Nors 2021 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 1073139 nėra parašo, tačiau vadovaujantis Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklėmis, atsakovės, kaip pirkėjos, parašas pinigų priėmimo kvite nėra privalomas.
13.5 .Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo su skirtingais atsakovės parašais. Anot atsakovės, nors parašai galimai nėra identiški, tačiau toks nesutapimas negalėjo vienareikšmiškai sudaryti pagrindo abejoti jų tikrumu. Pažymi, kad kiekvienas pinigų priėmimo kvitas turi savo serijos numerį ir jų pagrindu yra mokami mokesčiai.
13.6 .Dalyvavimas toje pačioje byloje nereiškia, kad pasiruošimas bylai ar procesinių dokumentų parengimas skirtingų šalių atstovams užima tiek pat laiko ir reikalauja vienodų darbo sąnaudų. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jų mažinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
18. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
19. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad, nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
20. Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas laimėjusiai šaliai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
21. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų suma – 3 750 Eur yra neprotingai didelė. Anot apeliantės, iš jos negalėjo būti priteistos išlaidos už prašymą dėl ekspertizės skyrimo (200 Eur), taip pat už atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimą (1 800 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šioje byloje buvo du kartus tikslinamas ieškinys. Pagal į bylą pateiktą atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, matyti, jog už pirmąjį atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovė patyrė 1 000 Eur, o už antrąjį – 800 Eur išlaidas. Apeliantė teigia, kad šios išlaidos nepagrįstos, kadangi atsakovės atstovui rengiant atsiliepimus į patikslintus ieškinius visa bylos medžiaga jau buvo žinoma, atsiliepimams parengti nereikėjo didelių laiko sąnaudų ir pastangų. Apeliacinės instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos. Nors esminių pasikeitimų rengiant atsiliepimus į patikslintus ieškinius nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad jiems parengti nereikėjo laiko ir pasiruošimo. Akivaizdu, kad, rengiant atsiliepimus į patikslintus ieškinius, atsakovės atstovui reikėjo iš naujo gilintis į bylos faktines aplinkybes, susipažinti su naujai pateiktais dokumentais, konsultuoti atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą koeficientas yra 2,5. Pirmasis atsiliepimas į patikslintą ieškinį surašytas 2020 m. balandžio 21 d., todėl už jį maksimali priteistina suma gali būti 3 396,5 Eur (2,5 koeficientas x 1 358,6 Eur (2019 m. IV ketvirčio bruto) = 3 396,5 Eur). Tuo tarpu antrasis atsiliepimas į patikslintą ieškinį surašytas 2020 m. rugsėjo 10 d., todėl už jį maksimali priteisina suma gali būti 3 452,5 Eur (2,5 koeficientas x 1 381 Eur (2020 m. I ketvirčio bruto) = 3 452,5 Eur). Taigi apylinkės teismas, iš ieškovės atsakovei priteisdamas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimą, nenukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o priteisė netgi mažesnę sumą nei numatyta Rekomendacijose.
22. Pasisakant dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad iš jos negalėjo būti priteistos ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už prašymo parengimą dėl ekspertizės skyrimo, pažymėtina, kad iš esmės visų atsakovės išlaidų susidarymą sąlygojo ieškovės nepagrįstai pateiktas ieškinys, nuo kurio reikalavimų atsakovė turėjo gintis. Vien tai, kad atsakovė atsisakė nuo prašymo skirti ekspertizę, nereiškia, kad už tokio prašymo parengimą ieškovei nekyla pareiga šias išlaidas atlyginti. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi, nes ieškovė, pareiškusi ieškinį, prisiėmė ir atsakomybę dėl pasekmių, jeigu ieškinys būtų atmestas, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apibendrinat šią dalį darytina išvada, kad apylinkės teismas iš ieškovės atsakovei priteisdamas 1 800 Eur išlaidas už atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimą ir 200 Eur išlaidas už prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.
23. Apeliantės teigimu, teismas iš jos nepagrįstai priteisė ir 1 750 Eur sumą. Anot apeliantės, atsakovės atstovas kartu su 2021 m. vasario 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (apeliantė nurodė, kad su 2021 m. vasario 18 d. prašymu, tačiau byloje esantys duomenys liudija, kad prašymas pateiktas ne 2021 m. vasario 18 d., bet 2021 m. sausio 18 d.) buvo pateikęs grynųjų pinigų priėmimo kvitus 3 750 Eur sumai, tačiau ant 2021 m. sausio 14 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. 1073139), kuriuo buvo sumokėta 1 550 Eur suma, nebuvo atsakovės parašo, kuris patvirtintų, kad pinigai pagal kvitą iš tiesų buvo sumokėti. Teigia, kad pinigų priėmimo kvitas be mokėtojos parašo negalėjo būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad likę atsakovės atstovo grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo su skirtingais atsakovės parašais, kurie nesutapo su atstovavimo sutartyje esančiu atsakovės parašu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
24. Vadovaujantis Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 6.8 papunkčiu, pinigų priėmimo kvite turi būti nurodyta pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu). Taigi šiuo atveju, nors atsakovė nepasirašė 2021 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 1073139, tačiau atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, jos, kaip pirkėjos, parašas kvite nebuvo privalomas. Tuo tarpu įvertinus kitus atsakovės atstovo pateiktus kvitus (serija LAT Nr. 928796, kvito suma 500 Eur; LAT Nr. 1073117, kvito suma 1 200 Eur; serija LAT Nr. 1073125, kvito suma 500 Eur), ant kurių apeliantės teigimu, buvo skirtingi atsakovės parašai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors parašai nėra identiški, tačiau jie nepaneigia fakto, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir atsakovės apmokėtos. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kiekvienas pinigų priėmimo kvitas turi savo serijos numerį ir jų pagrindu yra mokami mokesčiai. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti pateiktų pinigų priėmimo kvitų tikrumu.
25. Apeliantė apeliaciniame skunde taipogi teigia, kad ieškovės atstovė į bylą buvo pateikusi įrodymus dėl patirtų 1 850 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tuo tarpu atsakovę atstovaujantis advokato padėjėjas pateikė įrodymus dėl 3 750 Eur išlaidų priteisimo už advokato padėjėjo paslaugas. Anot apeliantės, advokato padėjėjo teisinių paslaugų išlaidos šioje byloje negalėjo būti didesnės nei advokato teisinių paslaugų išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina neigiamai. Pažymėtina, kad kiekvienas advokatas ar advokato padėjėjas savo darbą įkainoja skirtingais įkainiais. Šalys pačios pasirenka kaip ves bylą, atitinkamai pasirinkdamos savo atstovus. Šiuo atveju aplinkybė, kad ieškovės atstovė advokatė savo suteiktas teisines paslaugas įkainojo mažesne suma nei atsakovės atstovas advokato padėjėjas, nelaikytina pagrindu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas toje pačioje byloje nereiškia, jog pasiruošimas bylai ir atitinkamų procesinių dokumentų paruošimas šalių atstovams užima vienodai laiko ar darbo sąnaudų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės R. S. atsakovės S. G. naudai priteistos 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.