Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1311-538/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2A-1311-538/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00689-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: J. K., Z. B., G. Z., P. P., A. Ž.

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1311-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00689-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.3.1.18.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams J. K., Z. B., G. Z., P. P., A. Ž. dėl avanso pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų A. Ž. – 2000 Eur, iš G. Z. – 2000 Eur, iš J. K. – 2000 Eur, iš Z. B. – 4000 Eur, iš P. P. – 2000 Eur, ir iš P. Pilybo bei J. K., kaip mirusio J. P. teisių perėmėjų – 2000 Eur, iš viso 14000 Eur avansinę įmoką, sumokėtą 2019 m. gegužės 24 d. pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; taip pat priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. sudarė su atsakovais preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, nes ketino pirkti žemės sklypą, kuriame norėjo statyti gyvenamąjį namą. Visų atsakovų reikalavimu, jiems buvo sumokėtas 14000 Eur avansas. Visi atsakovai, išskyrus atsakovę Z. B., gavo po 2000 Eur avanso, o atsakovė Z. B. – 4000 Eur avanso. Preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta, kad šalys pagrindinę sutartį pasirašys įspėjus pirkėjui prieš dvi savaites, bet ne vėliau nei iki 2019 m. liepos 15 d. Sudarius preliminariąją sutartį ir sumokėjus atsakovų reikalaujamą avansą, ieškovė pasamdė projektuotoją-architektę dėl namo projektavimo, tačiau po kelių dienų paaiškėjo, kad parduodamas sklypas neatitinka sąlygų ir turi neaptartus trūkumus. Pagal esamas sąlygas esminis trūkumas yra tas, kad šiame žemės sklype nėra galimybės statyti gyvenamojo namo, be to, sklype yra nutiestas elektros kabelis ir nėra suformuotas įvažiavimas į sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, parduodamo sklypo kaina - 230 000 Eur, buvo nepagrįstai padidinta. Nustačius, kad žemės sklypas turi trūkumų, ieškovė kreipėsi pranešimais į atsakovus, siūlydama mažinti žemės sklypo kainą, o jei atsakovai nesutiks, tai pareikalavo grąžinti avansą. 2019 m. birželio 17 d. ieškovei buvo pateiktas atsakovų (tarpininkės R. L.) atsakymas, kuriuo atsakovai nepasirinko ieškovės siūlomų variantų, o persiuntė didelį kiekį dokumentų apie žemės sklypą be jokio paaiškinimo. Teigė, kad išanalizavusi dokumentus sužinojo, jog dar 2017 metais pradėta žemės sklypo paskirties keitimo procedūra, tačiau dėl nežinomų priežasčių ji buvo sustabdyta ir neįvykdyta iki šiol. 2019 m. birželio 27 d. atsakovams pateikė pakartotinius raginimus grąžinti avansą, tačiau atsakovai Z. B. ir J. P. atsisakė priimti ieškovės pranešimą, be to, ir atsakovė J. K. taip pat nepriėmė pakartotinio pranešimo. Ieškovės manymu, toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir piktybinis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai dėl nustatytų žemės sklypo trūkumų paaiškinimus duoti atsisakė, tai reiškia, kad atsakovai atsisakė sąžiningai vykdyti ikisutartinius santykius. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta jokių duomenų apie parduodamo sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, be to, atsakovai nepridėjo prie sutarties jokio dokumento. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, pagal preliminarios sutarties sąlygas visiems atsakovams yra numatyta sumokėto avanso dydžio bauda, tačiau ieškovė reikalavimo dėl baudos priteisimo nereiškia, tik reikalauja priteisti iš atsakovų jos sumokėtą avansą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės J. J. ieškinį atsakovams J. K., Z. B., G. Z., P. P., A. Ž. dėl avanso pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo atmetė. Priteisė iš ieškovės J. J. atsakovams J. K. - 305 Eur, atsakovei Z. B. - 600 Eur, atsakovei G. Z. – 300 Eur, atsakovui J. P. -300 Eur, atsakovei A. Ž. – 300 Eur, P. P. – 421 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Įrodymų, kad atsakovai būtų ieškovę kokiu nors būdu suklaidinę dėl žemės sklypo paskirties, jo panaudojimo galimybių ir kt., ieškovė nepateikė, vien tai, kad po sutarties sudarymo ieškovės pasitelktas specialistas nurodė, jog žemės sklype namo projektavimas ir gyvenamojo namo statyba yra draudžiami, nepakeitus detaliojo plano ir žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo, savaime nereiškia, kad pardavėjai nuslėpė informaciją apie žemės sklypą, kurios nežinojo ieškovė.

3.2. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypą ji apžiūrėjo kelis kartus, todėl akivaizdu, jog prieš priimdama sprendimą sudaryti sutartį turėjo bei galėjo pastebėti ir tai, kad į žemės sklypą nėra suformuotas joks privažiavimas, kokio ieškovė galbūt pageidauja.

3.3. Ieškovei preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo tinkamai atskleista informacija apie ginčo žemės sklypą, ieškovė buvo informuota apie galimybes panaudoti šį žemės sklypą namo statybai, namo statyba šiame žemės sklype buvo galima atlikus papildomus teisės aktuose nustatytus veiksmus, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, jog žemės sklypas buvo parduodamas su paslėptais trūkumais ir kad ieškovė buvusi suklaidinta dėl ketinamo įsigyti turto.

3.4. Ieškovė sutiko nupirkti žemės sklypą už 230 000 Eur, įsipareigodama tai padaryti tarp šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, kas reiškia, kad ieškovė norėjo būtent atsakovų parduodamo sklypo, sutiko su parduodamo žemės sklypo kaina ir galėjo ją mokėti už perkamą sumą.

3.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė buvo skubinama pasirašyti sutartį jos nepaskaičiusi, kad jai buvo daromas spaudimas ar kad ji buvo suklaidinta dėl atsakovų parduodamo žemės sklypo kainos, ar kad buvo kitos priežastys, skatinusios pasirašyti preliminarią sutartį ieškovei nepalankiomis sąlygomis.

3.6. Ieškovė neįrodė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, todėl laikytina, kad pagal šalių preliminariąją sutartį atsakovai turėjo teisę atlikti netesybų įskaitymą į sumokėtą ieškovės avanso sumą, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė be pakankamo pagrįsto pagrindo atsisakė sutarties.

3.7. Ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį su atsakovais sutiko būtent su tokio dydžio netesybų (baudos) nustatymu. Be to, atsižvelgiant į šalių būsimo įsipareigojimo vertę, netesybų (baudos) dydis sudaro tik apie keturis procentus kainos, kurią sumokėti įsipareigojo ieškovė.

3.8. Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo ją sudaryti, atsakovai teisėtai ieškovės sumokėtą avansą įskaitė į sutartines netesybas, t. y. atsakovų prievolė grąžinti ieškovei sumokėtą 14000 Eur avansą pasibaigė įskaitymu. Ieškovė nepateikė argumentų, paneigiančių atsakovų atlikto įskaitymo teisėtumą.

Atsiliepimas

3.9. Atsakovai atsiliepime į ieškinį bei triplike prašo skirti ieškovei baudą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra, pusę baudos dydžio priteisiant atsakovų naudai, už jos nesąžiningą elgesį pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą, ieškinį, dėl ko trukdomas teismo darbas, atsakovai patiria išlaidas, neigiamus emocinius išgyvenimus, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovę sąmoningai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą —ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas pažeidė CPK nuostatas ir savo iniciatyva surinko įrodymus, patvirtinančius išskirtinai atsakovams palankias ir naudingas aplinkybes, kurias po to labai plačiai panaudojo sprendime.

4.2. Ieškovė nuolat tvirtino, kad prieš sudarant sutartį buvo gavusi kelis lapus iš (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos, šie neaiškūs ir (duomenys neskelbtini) senumo dokumentai netiko ir negalėjo būti tinkami duomenys 1/4 milijono vertės pirkiniui. Tačiau apylinkės teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą - esą buvo gauta visa kadastrinė byla ir ji buvo tinkama būsimam pirkiniui.

4.3. Teismas taikė tik CK 6.163 straipsnio 2 dalį, kuri negalėjo turėti reikšmės ginčui, nėra aišku, kodėl buvo ignoruota visa teisės norma ir atsisakyta taikyti reikšmingas nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su ginčo esme.

4.4. Parduodamas objektas turėjo esminį ir itin svarbų trūkumą - jame buvo draudžiama statyba, tačiau sutartyje nėra jokių duomenų apie šią esminę ir ypač svarbią aplinkybę, tačiau teismas nusprendė liudytojos parodymais papildyti rašytinės sutarties sąlygas ir konstatavo, kad ši esminė sąlyga ieškovei buvo pasakyta žodžiu ir to esą visiškai pakanka (pokalbio) žemės sklypo pirkimui, nors apeliantės manymu, pirmenybė turėjo būti teikiama ne liudytojos R. L. parodymams, o rašytinės sutarties sąlygoms.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovai buvo pateikę turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 5 dieną sklypo vertė sudaro 220 000 Eur, tačiau, turto vertintojas pridėjo reikšmingą pastabą, kurioje nurodyta, kad ši vertė yra abejotina, galima didelė paklaida ir yra tik preliminari vertė.

4.6. Atsakovai duomenis ieškovei apie sklypą pateikė praėjus net 24 d. po sutarties sutarymo ir tik tada, kai ieškovė savo iniciatyva išsiaiškino tikrąją padėtį, jai tapo žinoma slepiama informacija ir ji apie tai pranešė atsakovams, visos šios svarbios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir įvertintos teismo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o įrodymų vertinimas buvo atliktas pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas.

4.7. Nėra aišku, kaip ši byla gali uždrausti atsakovams pardavinėti sklypą, ieškovė labai aiškiai pranešė dar 2019 m., jog atsisako sandorio, sklypo pardavimui ieškovė niekaip nutrukdė, tačiau teismas nesėkminga sklypo prekyba tiek 2019, tiek 2020 metais kaltina ieškovę.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti; priteisti atsakovams lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovė jokių įrodymų nepateikė, o atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto registro duomenys buvo teisingi. (duomenys neskelbtini) žemes sklypo kadastrinių matavimo bylos duomenys atitiko nekilnojamojo turto registro duomenis ir faktinius žemės sklypo duomenis.

5.2. Nelogiška manyti, kad ieškovė, turėdama dokumentus, nebūtų supratusi, kad žemės sklype ji negalės nedelsiant projektuoti ir statyti gyvenamojo namo, juolab, kad ieškovė pati pripažįsta, kad prieš preliminariosios sutarties sudarymą ji buvo nuvykusi į Palangos miesto savivaldybės administraciją pasikonsultuoti dėl galimo gyvenamojo namo statybos toje teritorijoje, leidžiamu aukštingumo bei užstatymo rodikliu.

5.3. Vien tai, kad po sutarties sudarymo ieškovės pasitelktas specialistas nurodė, kad žemės sklype namo projektavimas ir gyvenamojo namo statyba yra draudžiami, nepakeitus detaliojo plano ir žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo, savaime nereiškia, kad pardavėjai (t. y. atsakovai) nuslėpė informaciją apie žemės sklypą, kurios nežinojo ieškovė.

5.4. Pati ieškovė pasiūlė atsakovams 14000 eurų avansą, bei siekdama užsitikrinti, kad atsakovai neatsisakytų sudaryti notarinės formos sutarties, t. y. neparduotų turto kitam pirkėjui nustatė 14000 eurų netesybas.

5.5. Kadangi įstatyme nenumatyti jokie ribojimai sutarties šalims (pirkėjui ir pardavėjui) susitarti dėl turto pardavimo kainos, tai pirkėjui ir pardavėjui susitarus, turtas gali būti parduodamas tiek už rinkos kainą, tiek už mažesnę ar didesnę nei rinkos kainą.

5.6. Ieškovei nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objektų, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypai, todėl ieškovė negalėjo suklysti sudarydama preliminariąją sutartį, nes jai yra žinoma sandorių, susijusių su žemės sklypais, įsigijimo sąlygos, tvarka ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti ieškovė, todėl jai taikytina sutartinė civilinės atsakomybė pagal pačios ieškovės parengtą ir atsakovams pateiktą pasirašyti sutartį.

5.8. Ieškovė reikalavimo pripažinti, kad netesybos neprotingai didelės nereiškė, todėl apeliacinio skunde tokie argumentai negali būti keliami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) arų bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Šalys sutarė, kad žemės sklypas parduodamas už (duomenys neskelbtini) Eur (Sutarties 2 p.). Sutarties 10 punkte susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta pirkėjui įspėjus prieš dvi savaites, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 15 d. Sutarties 15 punkte numatyta, kad šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad jos supranta šios sutarties esmę, tikruosius ketinimus, visos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir suprantamos. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užtikrinant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pirkėjas pardavėjui sumoka 14000 Eur dydžio avansą. Sutarties 8 punkte numatyta, kad jei sutartis neįvykdoma dėl pirkėjo kaltės, jis įsipareigoja palikti 3 punkte nurodytą avansą kaip baudą pardavėjui. Sutartis laikoma nutraukta nuo sutarties neįvykdymo dienos. Sutarties 9 punkte numatyta, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės, jis įsipareigoja pirkėjui grąžinti 3 punkte nurodytą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. (duomenys neskelbtini) ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovams pranešimą apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, nurodydama, kad sudarius sutartį, paaiškėjo, jog perkamas sklypas neatitinka daug sąlygų ir turi nepatartus trūkumus: nėra galima gyvenamojo namo statyba, nutiestas elektros kabelis, nėra suformuotas įvažiavimas į sklypą ir parduodamo sklypo kaina buvo nepagrįstai padidinta dvigubai, todėl ieškovė siūlė pardavėjams sumažinti parduodamo sklypo kainą iki vidutinės rinkos kainos ir nustatyti ją 100 000 Eur bei pranešti iki 2020 m. birželio 17 d. 2019 m. birželio 17 d. atsakovai ieškovei pateikė dokumentus – žemės sklypo topografinę nuotrauką, teritorijų planavimo sąlygas, 2006 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) personalinės įmonės Nekilnojamojo turto objektų (žemės) kadastrinių matavimų bylą Nr. 2 ir kt. (duomenys neskelbtini) ieškovė išsiuntė raginimą atsakovams grąžinti avansą. Ieškovės teikti pranešimai atsakovams grįžo neįteikti, nes atsakovai jų neatsiėmė pašte. 2019 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto agentūros agentė R. L. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad notarė baigia ruošti pirkimo-pardavimo sutartį, o 2019 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu informavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis paruošta, notaras užsakytas (duomenys neskelbtini) 15.00 val., taip pat nurodė, kad jei ieškovė neatvyks, sandoris bus laikomas nesudarytas dėl jos kaltės. Šalys iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinės sutarties nesudarė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14000 Eur avanso, sumokėto (duomenys neskelbtini) pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl ginčo

11. Kaip byloje nustatyta, tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

12. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

13. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovai privalo grąžinti ieškovei jiems sumokėtą 14000 Eur avansą, ar jie turi teisę 14000 Eur avansą pasilikti kaip jų patirtus minimalius nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovė Sutartį pasirašė prieš tai gerai susipažinusi su parduodamo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pasiūla, kainų tendencijomis, ir susiradusi jai tinkamą žemės sklypą, už jai prieinamą kainą, patrauklioje vietoje, savo valia pasirašė su atsakovais preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kurią vėliau atsisakė vykdyti.

15. Apeliantė teigia, kad prieš sudarant sutartį buvo gavusi kelis lapus iš (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos, šie neaiškūs ir (duomenys neskelbtini) senumo dokumentai netiko ir negalėjo būti tinkami duomenys 1/4 milijono vertės pirkiniui, tačiau teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad buvo gauta visa kadastrinė byla ir ji buvo tinkama būsimam pirkiniui. Šie argumentai atmestini.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors byloje nėra pateikta nekilnojamojo turto registro išrašo, kuris, atsakovų teigimu, buvo pateiktas ieškovei prieš pasirašant Sutartį, tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) parengtos 2006 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto objektų (žemė) kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties, žemės sklypo naudojimo būdas - bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis - urbanizuotų viešųjų erdvių. Analogiški duomenys, prieš šalims pasirašant Sutartį buvo įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, iš kurio duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita; žemės sklypo naudojimo būdas - bendrojo naudojimo teritorijos (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo), įrašas galiojo nuo (duomenys neskelbtini); žemės sklypo naudojimo pobūdis - urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, įrašas galiojo nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ieškovei ir buvo pateikti, kaip ji nurodo, (duomenys neskelbtini) senumo duomenys iš (duomenys neskelbtini) kadastro bylos, tačiau esmine aplinkybe laikytina tai, kad (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo duomenys atitiko esamą padėtį ir preliminariosios sutarties sudarymo metu 2019 metais, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) duomenų apie perkamą žemės sklypą pakako, kad ieškovė galėtų įvertinti statybos galimybes perkamame žemės sklype. Taip pat aplinkybę, kad ieškovė buvo susipažinusi su sklypo paskirtimi, patvirtina, kad prieš preliminariosios sutarties sudarymą ieškovė buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę pasikonsultuoti dėl galimo gyvenamojo namo statybos toje teritorijoje, leidžiamu aukštingumo bei užstatymo rodikliu, jai buvo paaiškinta, kad statyti gyvenamąjį namą, atsakovų žemės sklype bus galima, tik reikia užbaigti detaliojo plano koregavimo procedūras Taip pat ta aplinkybė, kad nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statyba galima, patvirtina, kad sklypo naudojimo paskirties pakeitimas buvo galimas, ką ieškovei nurodė ir atsakovai prieš sudarydami preliminariąją žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį.

17. Nors ieškovė teigė, kad atsakovai nuslėpė, jog į žemės sklypą nėra suformuotas joks privažiavimas, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypą ji apžiūrėjo kelis kartus, todėl akivaizdu, jog prieš priimdama sprendimą sudaryti Sutartį turėjo bei galėjo pastebėti ir tai, kad į žemės sklypą nėra suformuotas joks privažiavimas, kokio ieškovė galbūt pageidauja. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad pati savo ranka išbraukė Sutarties 19 punktą, numačiusį, kad „sklype nėra jokių komunikacijų, kurios galėtų trukdyti išgauti maksimalų užstatymo plotą”, šios sąlygos išbraukimas ir ieškovės pasirašymas ties išbraukimu patvirtina aplinkybę, kad ieškovė buvo informuota apie žemės sklype esančius elektros tinklus.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad pardavėjai (atsakovai) nuslėpė informaciją apie žemės sklypą, kurios nežinojo ieškovė.

19. Apeliantė teigia, kad sudarius Sutartį ir sumokėjus atsakovams avansus, šie nustojo bendradarbiauti ir atsisakė sąžiningai vykdyti ikisutartinius santykius. Šie argumentai atmestini.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovai neatsakė į ieškovės siųstas pretenzijas nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Be to, kaip matyti iš ieškovės pretenzijos atsakovams, ieškovė po Sutarties sudarymo atsakovams buvo pateikusi pasiūlymą žemės sklypo kainą sumažinti beveik 50 procentų, taigi suprantama, kad atsakovams toks pasiūlymas galėjo būti nepriimtinas, todėl į tokį ieškovės pasiūlymą ir nebuvo atsiliepta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės atsisakė sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įvertinusi, kad atsakovai nustatė pernelyg didelę žemės sklypo kainą, o ne dėl to, kad žemės sklypas turėjo trūkumų ir atsakovai šiuos trūkumus nuslėpė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objektų, taigi akivaizdu, kad ieškovė turi patirtį nekilnojamojo turto pirkimuose, todėl galėjo ir turėjo įvertinti perkamo sklypo kainą prieš sudarant preliminariąją sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

22. Konstatavus, kad pati ieškovė nevykdė pareigos sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir kad pirkimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovų kaltės, būtent ieškovei atsirado pareiga atlyginti atsakovams Sutartyje numatytus nuostolius.

23. Preliminariosios sutarties 8 punkte numatyta, kad jei sutartis neįvykdoma dėl pirkėjo kaltės, jis įsipareigoja palikti 3 punkte nurodytą avansą kaip baudą pardavėjui, todėl atsakovai pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas, kuri buvo parengta ieškovės, 14000 Eur avansą įskaitė kaip netesybas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, jog netesybos pernelyg didelės, be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, 14000 Eur netesybų dydį prieš sudarant preliminariąją sutartį pasiūlė pati ieškovė, todėl darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių preliminariąja sutartimi nustatytos netesybos turėtų būti mažinamos. Taip pat nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl turto pardavimo/nepardavimo, nes, kaip minėta, 14000 Eur netesybų dydį šalys nustatė Sutartimi.

24. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo ir netinkamo įrodymų vertinimo.

25. Pažymėtina, kad teismui nutarus iškviesti į teismo posėdį liudyti R. L. ieškovė ar jos atstovas, suabejoję bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu turėjo galimybę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau nušalinimo nereiškė.

26. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškėjų pateiktus dėl bylą nagrinėjančio teismo nušalinimo pareiškimus, akcentuoja, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai dėl teismo posėdžio viešumo, dalyvaujančių byloje asmenų prašymų, pateiktų bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nagrinėjimo yra netenkinantys proceso šalies ar jai nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą bei tai, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, išvadas rėmė prieštaringais įrodymais, rėmėsi įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-143-790/2020).

27. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė Z. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. spendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Z. B. iš ieškovės J. J. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė