- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-1935-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17859-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autvadita“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Autvadita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autvadita“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 200 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl automobilio BMW 735i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), remonto, nes automobilio skydelyje degė variklio lemputės klaida, automobilis sunkiai kūrėsi ir buvo sumažėjusi variklio trauka. Užsakymas įformintas 2023 m. birželio 26 d. užsakymu / automobilio priėmimo–perdavimo aktu ir atsakovas informuotas, kad reikalingų atlikti remonto darbų (su detalėmis) orientacinė kaina 3 500–3 900 Eur, tačiau gali būti ir ženkliai didesnė, ką nulems darbų vykdymo metu rastų papildomų defektų ar atsakovo prašymu atlikti papildomi darbai. Atsakovui sutikus su sąlygomis, buvo pradėti remonto darbai. Jų apimtis atsispindi 2023 m. spalio 13 d. sąmatoje, kurios pagrindu buvo išrašyta 2023 m. spalio 13 d. sąskaita už 5 200 Eur sumą. Atsakovas ją turėjo apmokėti automobilio atsiėmimo metu, tačiau sumokėjo tik 2 000 Eur, o likusios 3 200 Eur sumos iki šiol nėra sumokėjęs.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis su kainos padidinimu nesutiko, išskyrus jeigu ji bus neženkliai didesnė nei 1 600 Eur. Ieškovė automobilio negrąžino ir pradėjo remonto darbus, vadinasi ji sutiko, kad remonto darbų kaina gali pakilti tik nežymiai. Atsakovas tik 2023 m. spalio 13 d. gavo pranešimą, kad automobilio remonto darbai yra užbaigti ir e. paštu atsiųstą sąmatą už 5 200 Eur sumą. Atsakovas ieškovei sumokėjo 2 000 Eur, t. y. didesnę sumą nei iš anksto suderinta 1 600 Eur remonto darbų kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 215 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad abi šalys nebuvo pakankamai atsakingos ir rūpestingos. Tačiau ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl ji galėjo pamatuoti prisiimtą riziką ir būdama apdairi turėjo tinkamai informuoti užsakovą (atsakovą) apie transporto priemonės remonto galimybes ir jo eigą, įskaitant suderinti sąmatą iš anksto ir raštu bei tinkamai užpildyti automobilio priėmimo–perdavimo aktą. Todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė tik 300 Eur sumą už techninės apžiūros atlikimą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintų Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), kuris galiojo iki 2024 m. gegužės 1 d., nuostatas ir netinkamai atliko užsakymo paraiškos įforminimą. Todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė sulygtos automobilio remonto sumos.
6. Teismo vertinimu, ieškovės PVM sąskaitos faktūros, kad ji už įsigytas detales ir remonto paslaugas, užsakytas pas specializuotą paslaugų teikėją, tretiesiems asmenims sumokėjo 1 862,45 Eur nepatvirtina, kad šios išlaidos būtent už atsakovo automobilio remontą, o ne patirtos darant bendrus užsakymus ir dėl kitų automobilių remonto.
7. Teismas atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteisė 215 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai priteisiant jai iš atsakovo 2 900 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesiaiškino, kuo remdamasis atsakovas pripažįsta tik 300 Eur už automobilio paruošimą techninei apžiūrai bei jos atlikimą, kai bendra suma už šias paslaugas – 426 Eur.
1.2. Teismas tik paminėjo UAB „Refix“ 2025 m. vasario 14 d. ir UAB „Krasta Auto“ 2025 m. vasario 24 d. pasiūlymus, tačiau šių rašytinių įrodymų neįvertino, nors ieškovės atlikti darbai kituose specializuotuose BMW markės automobilių autoservisuose būtų kainavę dar daugiau, neįvertinus automobilio paruošimo techninei apžiūrai bei jos atlikimo.
1.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė pažeidė Aprašą, užsakymo paraiškoje nenurodydama preliminarios atsakovo automobilio remonto kainos, nors, kaip matyti, iš ieškovės minėtų pasiūlymų, tai galėjo būti padaryta. Teismas konstatavo, kad apeliantės (ieškovės) vadovo teiginiai apie atsakovui nurodytą preliminarią kainą nebuvo patvirtinti ir pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau analogiškų vertinimo kriterijų netaikė vertindamas atsakovo duotus paaiškinimus.
1.4. Automobilio gedimų priežastis nebuvo žinoma iki jo pristatymo į apeliantės (ieškovės) autoservisą ir paaiškėjo tik po apeliantės (ieškovės) atliktos automobilio diagnostikos. Teismas šiai aplinkybei nesuteikė jokios reikšmės, nors ji sudaro pagrindą atsakovo paaiškinimus (apie tai, kad dar automobilio pristatymo į servisą metu nežinant jo gedimų priežasties, neva buvo nurodyta 1 600–2 000 Eur būsima orientacinė remonto darbų kaina) vertinti kritiškai bei laikyti juos nelogiškais ir nepagrįstais.
1.5. Teismas turėjo įvertinti, ar yra logiška ir pagrįsta tikėti atsakovo paaiškinimu, kad apeliantė (ieškovė) po kelių savaičių telefonu nurodžiusi apie variklio grandinės remonto darbų kainos pakilimą dar 2 500–3 000 Eur ir sužinojusi, kad atsakovas nesutinka jo apmokėti, iš tikrųjų būtų sutikusi tęsti visų reikalingų remonto darbų vykdymą, žinodama, kad jai bus sumokėta tik 1 600–2 000 Eur.
1.6. Byloje yra duomenys apie apeliantės (ieškovės) civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės nustatytą atsakovo automobilio rinkos vertę – 3 880 Eur, kas leidžia labiau tikėti būtent ieškovės vadovo paaiškinimais apie atsakovui nurodytą 3 500–3 900 Eur orientacinę bei galinčią dar padidėti variklio remonto kainą, o ne atsakovo nenuosekliais paaiškinimais apie tariamai jam nurodytą preliminarią 1 600–2 000 Eur kainą.
1.7. Teismas neįvertino įrodymų, kad pati ieškovė tretiesiems asmenims sumokėjo 1 862,45 Eur už automobilio remontą. Nepagrįsta manyti, kad nėra reikšminga, kokią sumą ieškovė sumokėjo už automobilio detales, o reikšminga tik tai, dėl kokios automobilio remonto kainos šalys susitarė.
1.8. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pasisakė, kad apeliantė (ieškovė) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė grąžinti atsakovui automobilį, t. y. jį sulaikė iki atsakovas su apeliante (ieškove) visiškai atsiskaitys.
1.9. Teismas nepagrįstai nepaskirstė 303,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantės (ieškovės) nurodomi pasiūlymai dėl automobilio remonto (variklio grandinės pakeitimo) neturi įrodomosios reikšmės, nes negali patvirtinti arba paneigti šalių susitarimo dėl atsakovo automobilio remonto kainos. Pasiūlymai kaip tik paneigia apeliantės (ieškovės) paaiškinimus, kad atsakovo automobilio priėmimo metu apeliantė (ieškovė) negalėjo nurodyti preliminarios remonto darbų kainos. Kitos įmonės sugebėjo nurodyti šių darbų preliminarią kainą nematydami automobilio ir neardydami variklio, o tai reiškia, kad apeliantė (ieškovė) turėjo galimybę ir privalėjo tai padaryti automobilio remonto užsakymo metu.
2.2. Tokio pobūdžio paslaugų, kurios buvo suteiktos atsakovui (automobilio remonto), teikimui keliami reikalavimai yra nustatyti Apraše, kuris laikytinas specialiuoju teisės aktu bendrųjų teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), atžvilgiu. Apeliantė (ieškovė), kaip paslaugos teikėja, privalėjo laikytis Apraše numatytos automobilio remonto paslaugų atlikimo tvarkos, t. y. tinkamai užpildyti automobilio remonto užsakymo paraišką su visais privalomais rekvizitais. Būtent užsakymo paraiška ir yra tas „leistinas įrodymas“, kuriuo ieškovė galėtų įrodinėti savo nurodomas aplinkybes apie atsakovui nurodytą preliminarią darbų kainą. Ieškovė užsakymo paraiškos tinkamai neužpildė, t. y. nenurodė nei atsakovo vardo ir pavardės, nei preliminarios remonto kainos.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas nuo pat proceso pradžios teigė, kad būtų ekonomiškai nenaudinga atlikti automobilio remontą už tokią didelę kainą, t. y. mažiausiai už 3 500 Eur, nes remonto kaina viršytų automobilio vertę ir jeigu apeliantė (ieškovė) užsakymo metu tokią kainą būtų nurodžiusi, jis remonto nebūtų užsakęs. Apeliantė (ieškovė) atsakovui apie ženkliai (kelis kartus) didėjančią remonto kainą nepranešė, todėl privalo prisiimti atsakomybę už tokius aplaidžius veiksmus.
2.4. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apeliantė (ieškovė) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė grąžinti atsakovui automobilį. Todėl teismas pagrįstai sprendime pasisakė dėl šio argumento.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
10. Atsakovas automobilį BMW 735i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 4), apeliantei (ieškovei) 2023 m. birželio 26 d. pristatė remontui, nes skydelyje degė „Check Engine“ (variklio patikros) lemputė, automobilis sunkiai kūrėsi ir buvo sumažėjusi variklio trauka.
11. Apeliantė (ieškovė) pateikė 2023 m. birželio 26 d. užsakymo / automobilio priėmimo–perdavimo aktą (e. b. t. 1, l. 5), kuriame nurodytos automobilio remonto priežastys ir apeliantės (ieškovės) vadovas pasirašęs, kad automobilį remontui priėmė.
12. Atsakovas 2023 m. spalio 13 d., t. y. po beveik penkių mėnesių, gavo pranešimą apie automobilio remonto darbų užbaigimą, sąmatą už 5 200 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 6–7) ir sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (e. b. t. 1, l. 8).
13. Atsakovas 2023 m. spalio 13 d. apeliantei (ieškovei) sumokėjo 2 000 Eur (e. b. t. 1, l. 9).
14. Apeliantė (ieškovė) atsakovui automobilio negrąžino, nes atsakovas už paslaugas atsiskaitė tik iš dalies.
15. Apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą dėl likusios sumos 3 200 Eur priteisimo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės (ieškovės) ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas tik 300 Eur skolą už techninę apžiūrą. Todėl apeliantė (ieškovė) siekdama prisiteisti likusią 2 900 Eur skolą pateikė apeliacinį skundą, kurio pagrindu patikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl apeliacinio skundo
16. Pagal Aprašo 9.1 punktą, remontą atliekantys asmenys privalo prieš įformindami remonto paslaugų užsakymo paraišką, suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą. Pagal Aprašo 11 punktą, paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje, be kita ko, turi būti remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina. Pagal Aprašo 12 punktą, užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, kurių vienas lieka transporto priemonės valdytojui, o kitas – remontą atliekančiam asmeniui.
17. Byloje ginčo nekilo, kad apeliantė (ieškovė) nesilaikė šių Aprašo nuostatų, tokiu būdu netinkamai atlikdama užsakymo paraiškos įforminimą. Remonto darbus atliekanti įmonė (apeliantė (ieškovė) turėjo pareigą vadovautis Aprašu, kaip jos veiklą reglamentuojančiu teisės aktu, tačiau nagrinėjant civilinius teisinius santykius, turi būti vadovaujamasi CK normomis. Nagrinėjamu atveju, šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos CK normos (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-735-513/2025, 43 punktas). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-368/2025, 20 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp šalių kilo dėl sulygtos preliminarios automobilio remonto kainos, kai apeliantė (atsakovė) teigia, kad šalys sulygo dėl 3 500–3 900 Eur sumos ir kad ji gali ženkliai padidėti, o atsakovas teigia, kad ji neturėtų viršyti 2 000 Eur.
19. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas atsakovo paaiškinimus įvertino tendencingai, nes atsakovo paaiškinimais dėl skolos priteisimo už automobilio paruošimą techninei apžiūrai bei jos atlikimą vadovavosi, o dėl variklio remonto darbų ne (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. – 1 val. 34 min.). Apeliacinės instancijos teismas išklausęs garso įrašą su tokiais apeliantės (ieškovės) argumentais neturi pagrindo nesutikti. Atsakovas duodamas paaiškinimus pripažino ne tik 2 000 Eur sumą už remontą, kurią 2023 m. spalio 13 d. sumokėjo, tačiau ir 1 500 Eur sumą, kurią pasiskolino iš savo sūnaus, tačiau apeliantei (ieškovei) nesumokėjo, o panaudojo ją sveikatos gydymui. Atsakovas paaiškino, kad šią sumą apeliantei (ieškovei) sutiktų sumokėti, jeigu ji įrodymų, kad ši suma pagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovas pareiškime prokuratūrai (e. b. t. 1, l. 100) nurodė, kad po dviejų savaičių apeliantė (ieškovė) jam nurodė 2 500 Eur–3 000 Eur kainą už automobilio remonto darbus su detalėmis. Atsakovas pareiškime apie prieštaravimą šiai kainai neužsimena, priešingai, nurodo, kad prašė apeliantės (ieškovės) skubinti darbus, taigi, kaip galima spręsti, su tokia remonto kaina sutiko. Be to, pareiškime jis nurodo, kad po kelių mėnesių paaiškėjo, kad atsakovo automobilio remontą apeliantė (ieškovė) pabrangino daugiau kaip du kartus (išrašydama sąskaitą už 5 200 Eur sumą), negu buvo prieš tai aptarta. Taigi, atsakovas pareiškime prokuratūrai pripažino apie sulygtą 2 500 Eur–3 000 Eur kainą už remontą, o 5 200 Eur kainą neigė. Taip pat jis pareiškime nurodė, kad jis pažadėjo, jog likusią pinigų sumą nuo ankščiau su apeliantės (ieškovės) direktoriumi aptartos sumos, t. y. 2 500 Eur–3 000 Eur, sumokės kitą savaitę, ką jis ir ketino padaryti pasiskolindamas iš sūnaus 1 500 Eur, tačiau dėl sveikatos būklės neįgyvendino (e. b. t. 1, l. 92–94, 188–190). Tokie bylos duomenys nesuponuoja pagrindo spręsti, kad šalys sulygo dėl dar didesnės automobilio remonto kainos, kurią apeliantės (ieškovė) siekia prisiteisti.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei (ieškovei) nustačius automobilio gedimo priežastis, t. y. byloje liudytoju apklaustam darbuotojui nustačius, kad išsitampiusi variklio grandinė ir ją reikia keisti, apeliantė (ieškovė) galėjo paskaičiuoti, kokia bus grandinės keitimo kaina, pranešti apie tai atsakovui ir užpildyti, pvz., užsakymo paraišką šiems remonto darbams, kurioje nurodyti ir remonto kainą (Aprašo 9.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) atsakovui apie didėjančią remonto kainą pranešė, o atsakovas su ja sutiko, todėl apeliantė (ieškovė) turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
21. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, jog apeliantės (ieškovės) vadovas po pirminės automobilio patikros siūlė pasvarstyti dėl automobilio remonto tikslingumo, nes jo kaštai gali būti artimi automobilio rinkos vertei. Byloje atsakovas yra pateikęs duomenis apie draudimo bendrovės nustatytą atsakovo automobilio rinkos vertę – 3 880 Eur (e. b. t. 1, 182), kas taip pat leidžia labiau tikėti apie atsakovui nurodytą 2 500 Eur–3 000 Eur preliminarią kainą, kitu atveju jos taisymas būtų nenaudingas. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar yra logiška ir pagrįsta tikėti atsakovo paaiškinimu, jog ieškovė, po kelių savaičių telefonu nurodžiusi apie variklio grandinės remonto darbų kainos pakilimą dar 2 500 Eur–3 000 Eur, t. y. iš viso 6 000 Eur–6 900 Eur (nuo apeliantės (ieškovės) nurodomos sutartos 3 500–3 900 Eur preliminarios kainos), ir sužinojusi, kad atsakovas nesutinka jos apmokėti, iš tikrųjų būtų sutikusi tęsti visų reikalingų remonto darbų vykdymą, žinodama, kad jai bus sumokėta tik apie 2 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliantės (ieškovės) vadovo telefono numerio išklotinės (e. b. t. 1, l. 65–75) nėra pagrindo spręsti, kad po dviejų savaičių po automobilio priėmimo (2023 m. birželio 26 d.) apeliantė (ieškovė) informavo atsakovą apie didesnę nei nurodytą 2 500 Eur–3 000 Eur preliminarią kainą, nes pirmasis skambutis atliktas 2023 m. rugpjūčio 28 d. (e. b. t. 1, l. 65). Be to, vien tik iš apeliantės (ieškovės) vadovo telefono numerio išklotinės nėra pagrindo spręsti apie atsakovo informavimą apie papildomą remonto kainą ir kad jis su ja sutiko. Apeliantė (ieškovė) yra verslininkė, jai taikomi didesni atidumo reikalavimai, todėl įvertindama, kad automobilio rinkos vertė beveik dvigubai gali viršyti automobilio vertę, turėjo imtis didesnių užtikrintumo priemonių, kaip minėta, dėl kainos susitarti raštu, o ne pasikliauti vien žodiniu susitarimu. Apeliantė (ieškovė) to nepadariusi veikė savo rizika ir turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, kai kitų jos poziciją pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). O apeliantės (ieškovės) teiginius apie negalėjimą nustatyti preliminarios kainos, nes nebuvo žinoma automobilio gedimo priežastis, paneigia pačios pateikti kitų autoservisų pasiūlymai, kurie tai atliko nematydami automobilio ir neardydami variklio (e. b. t. 2, l. 17–22).
22. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino jos tretiesiems asmenims sumokėtų 1 862,45 Eur už automobilio remontui reikalingas detales ir kitas paslaugas. Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad į šias išlaidas nėra įskaičiuotos su automobilio technine apžiūra susijusios apeliantės (ieškovės) patirtos išlaidos ir išlaidos tokioms medžiagoms, kurias ji įsigyja ne konkrečiam klientui ar automobiliui, o didesniais kiekiais, kiekvienam atvejui iš savo sandėlyje turimo įsigyto kiekio panaudodama tik faktiškai atitinkamam automobiliui reikalingą medžiagos kiekį (variklio alyva, aušinimo skystis, plovimo chemija) (e. b. t. 1, l. 153–162). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nėra pagrindo pagrįstai prielaidai, kad 1 862,45 Eur išlaidos galėjo būti patirtos nebūtinai už atsakovo automobilio remontą, nes visos devynios PVM sąskaitos faktūros (e. b. t. 1, l. 153–162) yra būtent už tą laikotarpį, kuomet buvo remontuojamas atsakovo automobilis, be to, kiekviena įsigyta detalė turi savo numerį ar kodą, leidžiantį nustatyti, kokios markės ir modelio automobilyje ji yra tinkama naudoti. Atsakovas nepateikė priešingų duomenų, kad jo automobilyje nebūtų buvusios panaudotos šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos detalės, be to, byloje nėra duomenų, kad šios detalės būtų skirtos ne atsakovo markės ir modelio automobiliui. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina šiuos rašytinius įrodymus ir visų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų kontekste vertina, kad apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl papildomos 1 500 Eur sumos priteisimo yra pagrįstas.
23. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik paminėjo kitų autoservisų pasiūlymus (e. b. t. 2, l. 17–22), tačiau šių rašytinių įrodymų neįvertino, kurie pagrindžia, kad atsakovo nurodomo susitarimo dėl remonto kainos negalėjo būti, nes tokios pobūdžio darbai žymiai didesnės vertės. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai nepritaria, nes kliento ir paslaugų teikėjo susitarimas dėl kainos yra individualus jų susitarimas ir vien kitų trečiųjų asmenų įkainiai negali būti pagrindu priteisti atitinkamas sumas individualioje byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrįstą apeliantės (ieškovės) argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuo remdamasis atsakovas pripažino tik 300 Eur už automobilio paruošimą techninei apžiūrai bei jos atlikimą (e. b. t. 1, l. 151), kai bendra atsakovo skola už šias paslaugas – 426 Eur (e. b. t. 1, l. 7, sąmatos paskutinė skiltis „kita“). Pritartina, kad tiek atsakovas turėjo pareigą pagrįsti savo poziciją, kodėl jis su būtent tokia suma (300 Eur) sutinka, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pagrįsti, kodėl egzistuoja pagrindas apeliantės (ieškovės) reikalavimą sumažinti nuo 426 Eur iki 300 Eur. Tokio vertinimo neatlikus nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl 126 Eur sumos taip pat yra pagrįstas.
25. Bylos nagrinėjimo objektas buvo skolos už automobilio remonto darbus priteisimas, atsakovas reikalavimo dėl apeliantės (ieškovės) atsakovo automobilio sulaikymo teisės iki atsakovas atsiskaitys nepagrįstumo nereiškė ir toks reikalavimas atitinkamai nebuvo nagrinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismo apeliantės (ieškovės) veiksmų vertinimas išeinantis iš bylos nagrinėjimo ribų, kas sudaro pagrindą pašalinti tokius motyvus: „Teismas vertina, kad aplinkybė, jog iki pranešimo apie galimybę pasiimti automobilį, kuris pas ieškovę buvo beveik 4 (keturis) mėnesius, jis atsakovui neatiduotas dėl subjektyvių ir, susiklosčiusios situacijos kontekste, visiškai nelogiškų ir nepagrįstų priežasčių (baimės grąžinti automobilį savininkui), nors ieškovė, kaip profesionali verslininkė turėjo daug galimybių šalių situaciją išspręsti jos neeskaluojant (pvz., pasirašant atitinkamą skolos dokumentą, susitariant dėl mokėjimo grafiko ar sudarant kitą dokumentą). Juolab, kad atsakovas aiškiai išreiškė siekį situaciją išspręsti geranoriškai ir teikė sprendimo variantus. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu buvo neprofesionalus, nepagrįstai ir neproporcingai apribojantis atsakovo teisę į jo nuosavybę“.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakomas.
27. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteistą skolą nuo 300 Eur iki 1 626 Eur (1 500 Eur + 126 Eur), t. y. 1 326 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė tik tas jos atstovavimo išlaidas (t. y. 2 949,38 Eur), kurias ji patyrė po ieškinio byloje pareiškimo ir kurias patvirtinantys duomenys buvo pateikti kartu su ieškovės atstovo 2025 m. kovo 27 d. prašymu (e. b. t. 2, l. 23–39), o 303,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą (e. b. t. 1, l. 11–13) nevertino ir jų nepaskirstė. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kaip pagrįstą, be to, įvertinus, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą padidindamas apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteistą skolos sumą, perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
29. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
30. Ieškovė patyrė 3 252,49 Eur (2 949,38 Eur + 303,11 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 72 Eur žyminį mokestį, iš viso patyrė 3 324,49 Eur (3 252,49 Eur + 72 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (50,81 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 689,17 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
31. Atsakovas patyrė 550 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteistinos 270,54 Eur (49,19 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
32. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) apeliantei (ieškovei) priteistinos 1 418,63 Eur (1 689,17 Eur – 270,54 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliantė (ieškovė) patyrė 544,50 Eur, o atsakovas – 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 45,72 proc., apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteistinos 248,94 Eur, o atsakovui iš apeliantės (ieškovės) – 135,70 Eur (54,28 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą iš atsakovo apeliantei (ieškovei) priteisiamos 113,24 Eur (248,94 Eur – 135,70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti padidinant ieškovei UAB „Autvadita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą skolą nuo 300 Eur iki 1 626 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt šešių eurų) ir priteisiant ieškovei UAB „Autvadita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 418,63 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniolikos eurų 63 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Autvadita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant.
Apeliantei (ieškovei) UAB „Autvadita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 113,24 Eur (vieno šimto trylikos eurų 24 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo 15 punkto motyvus nurodytus šios nutarties 25 punkte.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.