Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autvadita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

7. Atskirajame skunde nurodo, jog priimta nutartis naikintina dėl šių priežasčių:

7.1. praktika dėl civilinės bylos stabdymo tuo pagrindu, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nuosekli ir formuojama ta linkme, jog šiuo pagrindu civilinė byla gali būti stabdoma tik išimtiniu atveju, kai egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių ir civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių;

7.2. iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aišku, kokia tiesioginė prejudicija egzistuoja tarp šios civilinės bylos bei abiejų šio teismo nurodytų ikiteisminių tyrimų;

7.3. ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d. dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo nėra atliekamas ieškovės ir/ar kokių nors su ja susijusių asmenų atžvilgiu bei neaišku, kokiu pagrindu teismas tokią išvadą padarė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek keli kiti ieškovės serviso klientai yra žalą patyrę asmenys dėl ikiteisminiame tyrime šiai dienai nenustatyto asmens 2023 m. gruodžio 15 d. įvykdyto automobilių padegimo ieškovės automobilių aikštelėje. Nei viename ikiteisminiame tyrime nėra tiriamos aplinkybės, susijusios su 2023 m. birželio 26 d. Užsakymo/automobilio priėmimo-perdavimo akto Nr. 16 galimu suklastojimu, nes viename ikiteisminiame tyrime yra aiškinamasi ir tiriama, kas padegė ieškovės automobilių stovėjimo aikštelę ir tokiu būdu padarė žalą, o antrajame ikiteisminiame tyrime yra tiriama, ar ieškovė, pasinaudodama CK reglamentuojama jai remontuoti perduoto daikto sulaikymo teise, galėjo atlikti BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas) reglamentuojamą veiką, ar ne;

7.4. atsakovas kartu su tripliku į bylą yra pateikęs duomenis, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl dar vieno ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kad būtent tame pareiškime atsakovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo 2023 m. birželio 26 d. Užsakymo/automobilio priėmimo-perdavimo akto suklastojimo, tačiau ieškovės turimais duomenimis, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tokį ikiteisminį tyrimą;

7.5. atsakovas prašymą dėl bylos sustabdymo motyvavo tuo, kad jis planuoja artimiausiu metu pateikti civilinius ieškinius ieškovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taigi teismas turėjo įvertinti tokių atsakovo motyvų pagrįstumą, tame tarpe – ar tokie atsakovo hipotetiniai reikalavimai dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo turėtų bent mažiausią ryšį su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat, ar tokių hipotetinių reikalavimų pareiškimas turėtų kokią nors įtaką atsakovo pareigai sumokėti už automobilio remonto darbus.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas su juo nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą dėl nurodytų priežasčių:

8.1. teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog stabdyti bylą būtina, nes pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose ieškovė gali būti pripažinta kalta dėl didelės žalos padarymo atsakovui (jo automobilio sugadinimo ir sveikatos sutrikdymo) ir dėl šioje byloje pateiktų dokumentų suklastojimo, t. y. ieškovei gali būti pateikti kaltinimai, susiję su galimai neteisėtais veiksmais atsakovo atžvilgiu. Ikiteisminių tyrimų eigoje atsakovas turi teisę pateikti civilinius ieškinius ieškovei dėl turtinės bei neturtinės (moralinės) žalos priteisimo;

8.2. atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimais dėl ieškovės galimų neteisėtų veikų, kuriomis atsakovui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala (neteisėtai sulaikytas automobilis neteisėto sulaikymo metu buvo sugadintas ir tai yra akivaizdus faktas). Atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl ieškovės galimai neteisėtų veikų – 2023 m. birželio 26 d. Užsakymo/automobilio priėmimo/perdavimo akto suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, t. y. minėto akto pateikimo teismui, tačiau kol kas galutinis procesinis sprendimas pagal šį pareiškimą nepriimtas;

8.3. nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji neva nėra atsakinga už atsakovo turtui padarytą žalą ir šią žalą turės atlyginti draudimo bendrovė. Iš atsakovui pateikto draudimo bendrovės atsakymo akivaizdu, kad draudimo bendrovė dar nepripažino atsakovo automobilio sugadinimo draudiminiu įvykiu ir neaišku, kas turės atlyginti žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-02817-24 pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir Nr. 01-1-47735-23 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodytais motyvais, jog šioje nagrinėjamoje situacijoje teismų praktika dėl civilinės bylos stabdymo tuo pagrindu, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nuosekli - civilinė byla gali būti stabdoma tik išimtiniu atveju, kai egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių ir civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. CPK 163 str. 3 p. pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 str. 4 p., bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007).

12. Kaip matyti iš procesinių šalių dokumentų, viename ikiteisminiame tyrime yra aiškinamasi ir tiriama, kas padegė ieškovės automobilių stovėjimo aikštelę ir tokiu būdu padarė žalą, o antrajame ikiteisminiame tyrime yra tiriama, ar ieškovė, pasinaudodama CK reglamentuojama jai remontuoti perduoto daikto sulaikymo teise, galėjo atlikti BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas) reglamentuojamą veiką, ar ne. Taigi nei viename iš paminėtų ikiteisminių tyrimų nebus tiriamos aplinkybės, susijusios su 2023 m. birželio 26 d. Užsakymo/automobilio priėmimo-perdavimo akto Nr. 16 galimu suklastojimu, dėl ko sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir laukti šių ikiteisminių tyrimų pabaigos. Akcentuotina, kad atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat patvirtina, jog kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl Ieškovo galimai neteisėtų veikų dėl 2023 m. birželio 26 d. Užsakymo/automobilio priėmimo - perdavimo akto suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, tačiau šiuo metu galutinis procesinis sprendimas pagal šį pareiškimą nėra priimtas.

13. Iš esmės pabrėžtina, kad atsakovas gali naudotis kitomis procesinėmis priemonėmis, kurios leistų išlaikyti proceso ekonomiškumą - reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar naudotis kitomis pasirinktomis galimybėmis. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo automobilis buvo ieškovės sulaikytas ir negrąžintas neteisėtai bei automobilio sulaikymo metu sugadintas, negalima sutikti, jog tai patvirtina, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, kurią ieškovė privalės atlyginti, be to net jeigu draudimo bendrovė pripažins atsakovo ir kitų asmenų automobilių sugadinimą draudiminiu įvykiu ir apmokės atsakovui dalį jo patirtos turtinės bei neturtinės žalos, o likusią dalį žalos, privalės atlyginti ieškovė. Kaip minėta, šios nurodomos aplinkybės turi būti išnagrinėtos civilinėje byloje; akivaizdu, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra nagrinėjamas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos už automobilio remonto darbus iš atsakovo priteisimo ir tuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, todėl nustatyti ir įvertinti, ar ieškovė atliko atsakovo automobilio remonto darbus, už kuriuos reikalauja atsiskaityti, privalu nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes nei vienas pradėtas ikiteisminis tyrimas tokių veiksmų neatliks, civilinės bylos aplinkybių nenustatys, tad ikiteisminių tyrimų pabaigos laukimas nepagrįstai ir per ilgai užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 7 str.).

14. Vilniaus apygardos teismas nesutinka ir su atsakovo išvada, kad egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys tarp paminėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatinėjamų aplinkybių ir šioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Kaip jau nurodyta, ar teisėtai buvo sulaikytas automobilis, dėl kieno kaltės buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir kokio dydžio, ar teisėtai yra reikalaujama priteisti skolą už paslaugas, nagrinėtina būtent civilinėje byloje civilinio proceso tvarka.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nepagrįstai, nes ši byla ir pradėti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję prejudiciniu ryšiu, o visos reikšmingos bylai aplinkybės gali ir turi būti nustatinėjamos civilinėje byloje.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir akcentuoja, kad ikiteisminiai tyrimai nenulems civilinės bylos baigties, be to, bylos nagrinėjimo sustabdymas dėl ikiteisminių tyrimų pažeis ieškovės interesus į teisminę gynybą ir užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekse numatytas bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas skirtas tam tikslui, kad teismas, matydamas bylos sustabdymo būtinybę, galėtų išvengti prieštaringų sprendimų tose bylose, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, tačiau nenustačius tarp civilinės bylos ir ikiteisminių tyrimų esamos prejudicijos, būtina atsižvelgti į proceso operatyvumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

17. Taigi spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priimta 2024 m. kovo 25 d. d. nutartis, vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.