Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2287-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1-2287-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20934-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2287-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20934-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam A. M.,jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2021 m. birželio 26 d. apie 01.54 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jis persėdo vietoj draugo į vairuotojo vietą, norėjo patraukti automobilį – išvažiuoti iš įvykio vietos į kelio pusę, bet pamatė policijos švyturėlius ir buvo pareigūnų sulaikytas. Jis važiavo dviese su draugu, automobilis VW „Bora“ priklauso jam (kaltinamajam). Visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta, labai gailisi. (Duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kai užkabino stendą ir buvo pagautas už vairo. Prisimena, kad jį sulaikė pareigūnai po įvykio, jis tuo metu buvo už vairo, kai norėjo išvairuoti automobilį į kelią. Neatsimena kam norėjo patraukti automobilį, alkoholis stipriai įtakojo. Su pažįstamu V. (pavardės nežino) gėrė miškelyje (duomenys neskelbtini), dviese išgėrė du butelius degtinės. Tada atėjo prie namų, kur buvo jo automobilis, kartu įsėdo į automobilį ir toliau nieko neatsimena. Pagarsinus įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 71-72) paaiškino, kad vairavo jis, kaltę pripažįsta. Pirminiai parodymai yra teisingi – išvairavo automobilį ir tada jį sustabdė. Neatsimena, ar ką galvojo sėsdamas už vairo girtas. Kitą dieną kalbėjosi su broliu, kuris davė jam pylos. Jis padarė išvadas, labai gailisi, daugiau pažeidimų nedarys. Gyvena su mažamečiu vaiku, kurį veža į mokyklą. Darbdavys buvo nepatenkintas, nes jam reikalingos vairuotojo teisės vežioti daiktus. Dabar jį vežioja bendradarbiai arba važiuoja viešuoju transportu. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, prašo griežtai nebausti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 25 d., dienos metu, kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, alų, šventė draugo M. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Negali nurodyti kokį kiekį alkoholio jis išgėrė, tačiau išgėrė tikrai nemažai. Paskui jo draugas V. (daugiau duomenų nežino) pasiūlė jam važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas V. pažįstamus. V. pasiūlė važiuoti jo automobiliu „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė draugui, kad pats už vairo nesės tokiame stovyje, todėl draugas pasisiūlė važiuoti pats, žinojo, kad draugas neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vis vien leido draugui vairuoti. Draugas nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio, jis persėdo į vairuotojo vietą, o draugas atsisėdo į keleivio vietą. Bandė automobilį išvairuoti. Kai automobilį išvairavo, pamatė, kad stabdo policijos pareigūnai, įsijungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Pareigūnai su juo pabendravę pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 3,91 promilių girtumas, antruoju – 3,76 promilių girtumas. Pareigūnai paaiškino, kad jis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ir pasodino į tarnybinį automobilį. Kur nuėjo jo draugas nežino, daugiau su juo nebendravo. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus gailisi. Alkoholio dažnai nevartoja, tik retkarčiais. Papildomai parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, pirminių parodymų papildyti nenori. Teisme prašys taikyti laidavimą ir pateiks visus reikiamus prašymus ir dokumentus (b. l. 71-74, 98-100).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. patruliavo tarnybiniu automobiliu V1781 kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., kai apie 01.54 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į autobusų stotelę, galimai bandys šalintis. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „VW Bora“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ties (duomenys neskelbtini), prie autobusų sustojimo vietos, bandė išvažiuoti, o jiems privažiuojant prie automobilio pastarasis išvažiavo. Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus pasivijo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios, todėl, įtardami, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti jo girtumą. A. M. alkotesteriu apie 02.15 val. buvo nustatytas 3,91 promilių girtumo laipsnis, vėliau, apie 02.43 val. buvo nustatytas 3,76 promilių girtumo laipsnis. Dėl girtumo A. M. nieko nesugebėjo paaiškinti. Kartu su A. M. automobilyje buvo dar vienas vyras, kuris sėdėjo priekyje, keleivio vietoje - V. D.. V. D., kai jie užsirašė jo duomenis, išėjo. Eismo įvykio metu A. M. automobiliu apgadino autobusų sustojimo stotelę bei šalia stovintį reklaminį stendą, eismo įvykio įforminimui į įvykio vietą buvo iškviestas V1841 ekipažas, kurie įforminę įvykį sulaukė tralo ir automobilis „VW Bora“ buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas. Įvykis buvo filmuotas Body Cam 1743, vaizdo medžiaga saugoma Vilniaus apskrities VPK (b. l. 10-13).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. birželio 26 d. 01.54 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į autobusų stotelę. Sujungtas su VPK, galimai bandys šalintis, dėl sužeistų neaišku, automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Vyriausiojo patrulio V. K. 2021 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis bamperis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekinis kairės pusės ratas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 16-23).

Iš duomenų apie automobilio „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad 2021 m. birželio 26 d. automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m. liepos 2 d. leista automobilį grąžinti savininkui A. M.. Automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 21 Eur yra sumokėtos (b. l. 25-27, 43-54).

Iš administracinio nusižengimo nutarimo matyti, kad dėl 2021 m. birželio 26 d. apie 01.54 val. (duomenys neskelbtini), padaryto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos A. M. paskirta galutinė subendrinta 850 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 ir 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Bauda sumokėta 2021 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 28-30,156-159).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1999 m. rugpjūčio 16 d., savininkas-valdytojas A. M. (b. l. 31).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2021 m. birželio mėnesį automobilio „VW Bora“ 1999 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 430 Eur su PVM (b. l. 32).

Alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2021 m. birželio 26 d. A. M. pirmo tikrinimo metu 02.15 val. nustatytas 3,91 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo 02.43 val. metu – 3,76 promilių neblaivumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 26 d. 02.15 val. iki 2021 m. birželio 26 d. 13.39 val. (b. l. 63, 65).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. M. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę. A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja prašė atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai – A. M. savo kaltę pripažino ir gailisi, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka ir neteistas, ateityje laikysis įstatymų. A. M. charakterizuojamas teigiamai, dirba, darbdavys tarpininkauja. Laiduotojas R. M. yra vertas teismo pasitikėjimo – dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus.

Rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą A. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Šis įvykis buvo jam didžiulė gyvenimo pamoka, nuvylė ne tik save, bet ir visus aplinkinius. Anksčiau nėra teistas, neturėjo jokių piktybinių, administracinių nuobaudų, nėra įrašytas į priklausomybės alkoholiui ar narkotikams įskaitą. Tai pirmas toks neatsakingas jo poelgis gyvenime. Darbdavys tarpininkauja ir prašo teismo skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tai tiesiogiai siejasi su jo atliekamu darbu. Po įvykio padarė tinkamas išvadas, savanoriškai kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“ ir išklausė 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Nors yra nevedęs, tačiau augina ir rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti laiduotoju jo brolį R. M., kuris pateikė prašymą dėl laidavimo. R. M. yra geras, nuoširdus ir vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Jis anksčiau neteistas, yra turėjęs keletą administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, nėra įrašytas į priklausomybės alkoholiui ar narkotikams įskaitą, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Juos sieja stiprus ryšys, gerai sutaria, dažnai bendrauja, kasdien kalbasi telefonu, susitinka, visus įvykusius nesklandumus siekia išspręsti tik kartu pasitarę tarpusavyje. Po šio įvykio daug kalbėjosi su broliu, brolis jam paaiškino visas neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, visada įsiklauso į brolio nuomonę ir stengiasi visą gyvenimą lygiuotis į brolį, brolis daro jam teigiamą įtaką (b. l. 145-147).

Laiduotojas R. M. savo prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato nurodė, kad jis pasižada kaip brolis daryti teigiamą įtaką A. M.. Brolis yra ramaus ir gero būdo, sąžiningas, visada išklauso jo patarimų ir nuomonės. Kasdien bendrauja telefonu, labai dažnai susitinka. Iki šiol su broliu kalbasi apie įvykį bei galėjusias įvykti pasekmes. Mano, kad brolis suprato savo padarytą klaidą ir padarė išvadas dėl netinkamo elgesio. Mato, kaip A. nuoširdžiai gailisi, pergyvena. Broliui iš viso nėra būdingas toks lengvabūdiškas elgesys. Tiki, kad kartu su broliu įveiks šias iškilusias problemas, pasitiki savo broliu, nes priešingu atveju net neprisiimtų laidavimo. Jis yra neteistas, turėjo keletą nežymių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos, nėra įrašytas į priklausomybės alkoholiui ar narkotikams įskaitą, dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad stiprios asmeninės, charakterio ir dalykinės savybės tikrai leidžia ir leis daryti tik teigiamą įtaką savo broliui (b. l. 166-167).

Teismo posėdyje laiduotojas R. M. savo prašymą palaikė ir paaiškino, kad yra vyresnis kaltinamojo A. M. brolis. Blogai vertina brolio elgesį. Po įvykio brolis paskambino ir pasakė, kad jį sulaikė girtą. Jis iš karto pas brolį nuvažiavo. Brolis klauso jo patarimų ir pamokymų, o jis visada stengiasi padėti broliui, dažnai bendrauja, susiskambina, matosi. Brolis nedažnai išgeria, tokio girto niekada nematė. Mano, jog brolis pasimokė ir padarė išvadas, matė, kad jis gailisi ir pergyvena. Užstato nelabai galėtų sumokėti, nes kartu su žmona dirba, turi du vaikus, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą ir taikyti 10 MGL (500 Eur) dydžio užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas tris kartus – vieną kartą už vaiko nepriežiūrą (įspėjimas), vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (8 Eur bauda) ir vieną kartą už KET pažeidimus (850 Eur bauda), kurių padarymas yra susijęs su šia baudžiamąja byla, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja. Viso proceso metu A. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis dirba, augina mažametį vaiką, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, po šios veikos padarymo savanoriškai ėmėsi priemonių dėl alkoholio vartojimo ir išklausė 4 akademines valandas privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. M. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

R. M. yra kaltinamojo vyresnysis brolis, jie gyvena tame pačiame mieste ir dažnai bendrauja, kartu sprendžia problemas, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. R. M. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka (2017 m. 5 Eur bauda už gatvės perėjimą tam neskirtoje vietoje, 2019 m. skirtas įspėjimas už žvejybą be leidimo, 2020 m. 15 Eur bauda už greičio viršijimą 21 km/val.), baudos sumokėtos, viena nuobauda galioja. Todėl, įvertinęs R. M. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. M. šeiminę ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad A. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam A. M. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, tačiau automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,76 promilės), kuris yra daugiau nei viena promile didesnis už ribą, nuo kurios prasideda sunkus girtumo laipsnis (nuo 2,51 promilės), nuvažiavo nuo kelio ir apgadino svetimą turtą (autobusų sustojimo stotelės reklaminį stendą), bandė šalintis iš įvykio vietos, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta kitų eismo dalyvių (keleivių, pėsčiųjų) sužalojimų, taigi jo veiksmų pavojingumas buvo didesnis. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 26 d. (b. l. 75-76, 79-80).

Nors kaltinamojo gynėja prašė skirti minimalų vienerių metų vairavimo teisės atėmimą, nes ilgesnis šios teisės atėmimas gali turėti neigiamos įtakos A. M. darbinei veiklai, jis gali netekti darbo, darbdavys tarpininkauja, kad uždraudimas vairuoti transporto priemones būtų kuo trumpesnis, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę (kriminalizuodamas veikas) už kelių eismo taisyklių pažeidimus pabrėžė šių veikų pavojingumą ir galimų neigiamų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, teikiant jiems prioritetą bei sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra pagrindo. Kaltinamasis gerai žinojo savo šeiminę ir darbinę padėtį ir, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau pasirinko kitą elgesio variantą – sėdo neblaivus už vairo (sunkaus girtumo laipsnio), važiavo ir sukėlė eismo įvykį, padarė žalą, taigi pats prisiėmė riziką dėl savo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. M., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2021 m. birželio 29 d. nutarimu laikinai nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. apribojo A. M. nuosavybės teises į automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, ir turto saugotoju paskyrė A. M. (b. l. 35-40). Atsižvelgiant į tai, kad A. M. priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas baigiasi 2021 m. rugsėjo 29 d., todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76, 79-80, 84-85) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas šioje byloje (b. l. 78), perduotinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M. vardu registruotą automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. M., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas