- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2056-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB ,,Famus“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Elme Messer LIT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-29 galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui UAB ,,Famus“, trečiasis asmuo UAB ,,Elme Messer LIT“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą – 24,83 Eur, delspinigius – 0,77 Eur, skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius UAB „Elme Messer Lit“ 2020-09-07 sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal 2018-10-25 balionų įrangos nuomos sutartį ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2020-07-31. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, atsakovas nepadengė susidariusio įsiskolinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 preliminariu sprendimu ieškinys visiškai patenkintas. Ieškovui iš atsakovo priteista skola – 24,83 Eur, delspinigiai – 0,77 Eur, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolos išieškojimo išlaidos – 40 Eur ir bylinėjimosi išlaidos –208 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis nėra gavęs iš ieškovo ar pradinio kreditoriaus pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Teigė, kad ieškovas informavimą įrodinėja, teigdamas, kad siuntė atsakovui elektroninį laišką, tačiau atsakovas nėra gavęs iš ieškovo elektroninio laiško. Ieškovo pateiktame AB Lietuvos pašto siuntų sąraše yra nurodyta, kad atsakovui 2020-09-14 adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikta siunta (pranešimas apie reikalavimo perleidimą), tačiau atsakovo atstovai šiuo adresu siuntų neatsiėmė. Taip pat laikėsi pozicijos, kad reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė tokios teisės neturintis asmuo – reikalavimo perleidimo sutarties pirmajame ir paskutiniajame lape nurodoma, kad ieškovas yra atstovaujamas direktorės G. J., tačiau sutartį ieškovo vardu pasirašė laikinai einanti direktorės pareigas T. S.. Nurodė, jog atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, todėl prievolė yra pasibaigusi jos tinkamu įvykdymu. Atsakovas apmokėjo skolą pradiniam kreditoriui 2020-09-23 atlikęs mokėjimo pavedimą.
5. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo įteiktas atsakovui elektroniniu paštu jo viešai skelbiamu elektroninio pašto adresu ir atsakovo deklaruotos buveinės adresu. Vėliausiai apie reikalavimo perleidimą atsakovas sužinojo 2020-09-14. Atsakovas mokėjimą pradiniam kreditoriui atliko po to, kai jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas reikalavimo perleidimo fakto neginčijo, todėl, atlikdamas mokėjimą pradiniam kreditoriui, veikė savo rizika. Be to, atlikęs mokėjimą pradiniam kreditoriui, atsakovas neinformavo ieškovo apie šią aplinkybę. Teigė, kad atsakovo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutartį pasirašiusio asmens teisių pasirašyti tokią sutartį nebuvimo yra nepagrįsti įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-29 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 preliminarųjį sprendimą, priėmė galutinį sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir pradinis kreditorius 2020-09-07 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimą į atsakovo vardu susidariusią skolą kartu su netesybomis, palūkanomis ir teise reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovas 2020-09-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo pradiniam kreditoriui 24,83 Eur skolą. Ieškovas 2020-12-21 pateikė teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl atsakovas privalėjo sumokėti skolą ne pradiniam kreditoriui, o ieškovui.
8. Galutiniame sprendime nurodyta, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jis informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, pateikė 2020-09-09 pranešimą dėl kreditoriau pakeitimo, išrašą iš AB Lietuvos pašto siuntų sąrašo, išrašą iš tinklalapio www.post.lt ir lapą, kurį ieškovas pavadino atsakovui siųsto elektroninio laiško, kurio tema – pranešimas dėl kreditoriaus pakeitimo Famus, UAB kopiją. Teismas nusprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Paaiškino, jog ieškovo pateiktame elektroniniame laiške nėra teksto. Be to, teismui pateikta minėto elektroninio laiško momentinė kopija nepatvirtina, kad minėtas laiškas buvo įteiktas atsakovui. Ieškovo pateikti duomenys iš AB Lietuvos pašto taip pat nepatvirtina, kad pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo įteikta atsakovo įgaliotam asmeniui. Ieškovo pateikti duomenys tik patvirtina, kad jis išsiuntė tam tikrą siuntą atsakovo buveinės adresu, tačiau nepatvirtina, kad nurodytoje siuntoje buvo dokumentai, patvirtinantys reikalavimo perleidimą, taip pat nepatvirtina, kad minėta siunta buvo įteikta atsakovui. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog ieškovo pateiktas išrašas iš tinklalapio www.post.lt nėra informatyvus, nes iš jo nėra aišku, kam buvo įteikta siunta ir nėra aišku, kokiu adresu minėta siunta buvo įteikta (išraše yra nurodytas tik siuntų skirstymo centro adresas).
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas sumokėjo įsiskolinimą pradiniam kreditoriui 2019-09-23, t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020-12-21. Akcentavo ir tai, kad ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis ne kartą siuntė atsakovui raginimus atsiskaityti, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio šią aplinkybę. Sumokėjęs skolos sumą pradiniam kreditoriui, atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal 2018-10-25 sudarytą Balionų įrangos nuomos sutartį Nr. B-279/18.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.
11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo pareigą bei nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepašalino prieštaravimų dėl pašto siuntos įteikimo atsakovui ir informavimo apie reikalavimo perleidimą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą įrodinėti, kad pašto siuntos negavo (ieškovas pateikė visus įmanomus įrodymus, kad tokia pašto siunta buvo įteikta atsakovui, be to, pateikė įrodymus apie el. laiško išsiuntimą atsakovui). Ieškovo pateiktų įrodymų atsakovas rašytiniais įrodymais nenuginčijo, o atsakovo teiginiai neva jis negavo reikalavimo perleidimo sutarties ir pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą įrodymais nėra pagrįsti.
12. Apeliantas paaiškina, kad atsakovo argumentus paneigia su ieškiniu pateikti įrodymai, jog ieškovas viešai skelbiamu atsakovo el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020-09-09 išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį. Tai reiškia, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktame el. laiške nėra teksto ir atkreipia dėmesį į tai, kad iš minėto el. laiško matyti jo pavadinimas, siuntimo laikas ir data, laiško priedai (pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo.pdf ir reikalavimo perleidimo sutartis.pdf, kurie pridėti kaip atskiri ieškinio priedai, todėl teismas galėjo identifkuoti pridėtų dokumentų turinį). Teigia, jog pateikė dokumentą (pavadinimas: „Siunta”), kuriame nurodyta, kad ieškovo siųstas laiškas atsakovo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas atsakovui UAB „Famus“ ir papildomai pateikė išrašą iš svetainės www.post.lt, kur matyti kad ši siunta įteikta atsakovui 2020-09-14 (įteikta būtent atsakovui, o ne adresu „Vilniaus Jeruzalės siuntų centras, (duomenys neskelbtini)“, kaip bando įteigti atsakovas (šio skyriaus darbuotojai pagal teritoriją turėjo įteikti pašto siuntą)).
13. Skunde teigiama, kad atsakovas, žinodamas apie kreditoriaus pasikeitimą savo rizika atliko mokėjimą netinkamam asmeniui (pradiniam kreditoriui), o ieškovo kaip sąžiningo naujojo kreditoriaus padėtis dėl tokių atsakovo veiksmų negali būti bloginama. Negana to, atsakovas, atlikdamas mokėjimą pradiniam kreditoriui, apie tai neinformavo naujojo kreditoriaus. Tokie atsakovo veiksmai ir procesinis elgesys teismo turi būti pripažintas netinkamu ir nesąžiningu.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Elme Messer LIT” reikalavimo perleidimo sutarties 11 punktą skolininkui, po šios sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią sutartį naujajam kreditoriui, pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti naująjį kreditorių. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2020-12-21, kai iš trečiojo asmens jau senai turėjo būti sužinojęs, jog atsakovas 2021-09-23 atsiskaitė su UAB „Elme Messer LIT ”, todėl atsakovo finansinės prievolės yra pasibaigusios, jas tinkamai įvykdžius kreditoriui UAB „Elme Messer LIT”. Atsakovas nėra reikalavimo perleidimo sutarties šalis, todėl bet kokius reikalavimus atlyginti nuostolius dėl netinkamo minėtos sutarties vykdymo ieškovas turėtų reikšti trečiajam asmeniui, o ne atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Elme Messer Lit“ ir atsakovas 2018-10-25 sudarė Balionų įrangos nuomos sutartį Nr. B-279/18, kuria pradinis kreditorius perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis užpildytą dujomis balionų įrangą, o atsakovas įsipareigojo mokėti už jam perduotą įrangą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (sutarties 1.1 punktas). Pradinis kreditorius laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-07-31 išrašė atsakovui 5 pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) sąskaitas – faktūras (Nr. NUO1036040, NUO1037511, NUO1038986, NUO1040451 ir NUO1041896), kurių bendra suma sudaro 24,83 Eur. Ieškovas ir pradinis kreditorius 2020-09-07 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimą į atsakovo skolą kartu su visomis netesybomis, palūkanomis ir teise į nuostolių atlyginimą. Atsakovas 2020-09-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo pradiniam kreditoriui 24,83 Eur skolą. Ieškovas 2020-12-21 pateikė teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Ieškovas teigia, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl atsakovas privalėjo sumokėti skolą ne pradiniam kreditoriui, o ieškovui.
17. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
18. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).
19. CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, nurodė, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
20. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, kuris patvirtintų apie pranešimą bet kokia forma ir bet kokiu būdu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausiai aktualus pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą įteikimo klausimas, t. y. kada atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui.
21. Ieškovas laikosi pozicijos, kad viešai skelbiamu atsakovo el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020-09-09 išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį, kas reiškia, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Taip pat nurodo, kad ieškovo siųstas laiškas atsakovo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas atsakovui UAB „Famus“, o papildomai pateikė išrašą iš svetainės www.post.lt, kur matyti kad ši siunta įteikta atsakovui 2020-09-14 (įteikta būtent atsakovui, o ne adresu „Vilniaus Jeruzalės siuntų centras, (duomenys neskelbtini) “, kaip bando įteigti atsakovas (šio skyriaus darbuotojai pagal teritoriją turėjo įteikti pašto siuntą)).
22. Vien tik faktai, kad ieškovas atsakovo el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020-09-09 išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį ir pateikė išrašą iš svetainės www.post.lt nepatvirtina, kad pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo įteikta atsakovo įgaliotam asmeniui. Ieškovo pateikti duomenys tik patvirtina, kad jis išsiuntė tam tikrą siuntą atsakovo buveinės adresu, tačiau nepatvirtina, kad nurodytoje siuntoje buvo dokumentai, patvirtinantys reikalavimo perleidimo faktą, taip pat nepatvirtina, kad minėta siunta buvo įteikta atsakovui. Pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad adresatas šį pranešimą gavo. Ieškovas nepateikė įrodymų nei apie pašto siuntos įteikimą, nei apie elektroninio laiško gavimą atsakovo galiniame įrenginyje. Ieškovo kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateiktas dokumentas iš AB Lietuvos pašto (atsiliepimo į prieštaravimus ZIP laikmenoje esantis priedas Lietuvos paštas Famus.pdf) yra neinformatyvus: iš jo negalima nustatyti, kam buvo įteikta ieškovo minima siunta, tad neįrodyta, jog ją gavo atsakovas. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, jog jei viena šalis neigia fakto (įvykio) buvimą (pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimą), visa šio įvykio įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri tvirtina, kad toks įvykis įvyko. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teisingai įvertino šalių pastangas įrodinėjimo procese ir jų rezultatus ir padarė teisingas išvadas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir išvada, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininko informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajam kreditoriui, o tai įrodyti buvo būtent ieškovo, tvirtinančio apie šios įstatymu reikalaujamos aplinkybės egzistavimą, pareiga (CPK 185 straipsnis).
23. Nustatyta, kad atsakovas 2020-09-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo pradiniam kreditoriui 24,83 Eur skolą. Tačiau net ir esant šiai situacijai, ieškovas reikalauja prievolės, pagrįstos reikalavimo perleidimo sutartimi, įvykdymo, teigdamas, kad įvykdydamas prievolę pirmajam kreditoriui atsakovas veikė savo rizika. Šie apelianto argumentai atmetami, nes, kaip jau nustatyta, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių apie pranešimo įteikimą atsakovui apie reikalavimo perleidimą, todėl sumokėdamas pagal pagrindinę prievolę pradiniam kreditoriui atsakovas neveikė savo rizika, o tinkamai įvykdė prievolę tinkamam kreditoriui (CK 6.106 straipsnis 1, 3 dalys). 2020-09-23 mokėjimo nurodymas Nr. 685 (2021-01-18 prieštaravimų zip. priedas „pavedimas“) yra patikimas rašytinis įrodymas, patvirtinantis apie atsakovo tinkamą prievolės įvykdymą pradiniam kreditoriui, t. y. vieninteliam jam žinomam kreditoriui, ir įrodantis vykdytinos atsakovo prievolės ieškovui nebuvimą (CPK 182 straipsnis 1 punktas, 197 straipsnis).
24. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
25. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-29 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.