- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1-424-1143/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02729-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2023-01-21, apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Fiat Stilo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo nusikalstamais veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. J. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023-01-20 pas jį į namus atėjo A. R. ir kartu su juo išgėrė alkoholio. Gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė nežino. Po to sugalvojo nuvykti pas kitą draugą. Nuėjo pas A. į namus ir pasiėmė jo automobilį „Fiat Silko“, kuris priklauso jam. Už vairo sėdo jis, o A. šalia. Dviese nuvyko pas draugą į Vilnių, kur dar išgėrė alaus. Po 23 val., nusprendė važiuoti namo. Būdamas neblaivus sėdo už vairo jis, o A. šalia. Vykstant namo pasiklydo, važiuojant ant tilto sumėtė ir atsitrenkė į atitvarus. Patys išsikvietė policiją ir jos laukė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimas dar labai seniai iš jo buvo atimtas dėl to pačio t. y., kad vairavo neblaivus ir daugiau teisių nebesilaikė. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad nori keisti gyvenimo būdą, nebevartoti alkoholio, kurį pradėjo vartoti po žmonos, o vėliau ir sūnaus mirties. Nurodė, kad yra bedarbis, vasarą galimai vyks pagal galimybes dirbti Norvegijoje, jo dešinė ranka yra sužalota, todėl negali dirbti visų darbų.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023-01-21, apie 00.16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FIAT Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ( b. l. 4-7).
Liudytojas Aleksandr Trandafilov ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2023-01-21 d. apie 00.16 val., patruliuodami nustatytu maršrutu kartu su Vilniaus APSRK VPK reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Darjuš Ščnesnovič iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) stovi visiškai sumaitotas lengvasis automobilis ir yra galimas KET pažeidimas. Pasak pranešimo pranešėjo kalba buvo nerišli, pagal pirminę informaciją ant tilto pranešėjo draugas vairuodamas automobilį Fiat kliudė šaligatvį. Jiems atvykus nurodytu adresu, pastebėjo viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės stovintį sudaužytą automobilį Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Fiat automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris vėliau paaiškėjo buvo V. J., iš keleivio priekinės pusės vietos išlipo, kaip vėliau išsiaiškino A. R.. Bendraujant su minėtais asmenimis ir aiškinantis įvykio aplinkybes, automobilį Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs prisipažino V. J.. Bendraujant su abiem asmenimis, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, abu kalbėjo nerišliai. Automobilį vairavęs V. J. prisipažino, jog šiuo metu yra išgėręs, minėjo, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tai patvirtino ir jo draugas A. R., kad šie abu alkoholį vartojo kartu vakare ir V. J. vairavo jo neva priklausantį automobilį Fiat. Patikrinus automobilio Fiat duomenis per POLIS II naršyklę nustatyta, jog šis automobilis priklauso I. B., tačiau A. R. paaiškino, kad automobilį įsigijo 2022-02-14 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nespėjo transporto priemonės užregistruoti Regitroje. A. R. savo draugui V. J. dėl sugadinto automobilio pretenzijų neturėjo, kitas turtas nebuvo apgadintas. Abu asmenis patikrinus alkotesteriu DRAGER ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 1752709, vairuotojas V. J. pirmu pūtimu 00:39 val., įpūtė 2,49 prom., antru pūtimu 01:01 val. asmeniui nustatytas 2,26 prom., girtumas. Keleivui A. R. pirmu pūtimu 01:04 val., buvo nustatytas 2,26 prom., antru pūtimu 01:27 val., buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas. Asmenis buvo įteikti šaukimai atvykti į Vilniaus m. 1 PK., 2023-01-23 13:00 val. automobilis Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, vaizdo registratoriaus automobilis taip pat neturėjo ( b. l. 30-32).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penktadienį vakare, kiek tiksliai buvo valandų nepamena, nuėjo pas V. į namus. Būdami pas jį išgėrė alaus, kiek išgėrė neskaičiavo, 6 laipsnių stiprumo. Kai išgėrė alų jau buvo po 20 val., ir nusprendė važiuoti pas draugą į Vilnių. Nuėjo pas jį į namus, paėmė jo automobilį „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nespėjo registruoti savo vardu Regitroje. V. sėdo už vairo, o jis šalia. Nuvažiavo į Vilnių, kažkur prie Salininkų žiedo esančius garažus nuėjo pas tą draugą I., pavardės nežino. Pas jį išgėrė dar alaus, kiek neskaičiavo ir jau vėlai naktį nusprendė grįžti namo. V. vėl sėdo už vairo ir važiavo namo, tačiau nuklydo ir tada įvyko eismo įvykis. Mašina pradėjo galu slysti ir priekiu atsitrenkė į atitvarus. Policiją iškvietė jis ir pranešė apie įvykį. Iki laukiant pareigūnų alkoholio nei jis, nei V. nevartojo, alkoholio neturėjo. Suprato, kad V. sėdo neblaivus už vairo ir jis jam leido vairuoti jo automobilį. Pareigūnai taip pat tikrino jo girtumą, pirmu pūtimu kiek nustatė nepamena, o antru 2,22 prom. (b. l. 35-37).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7- ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Aleksandr Trandafilov tarnybinio pareiškimo dėl girto vairuotojo matyti, kad 2023-01-21 d. apie 00.16 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu Darijušu Ščnesnovič iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas aiškina, kad automobilis visiškai sumaitotas, galimas KET pažeidimas, kalba nerišliai. Ant tilto pranešėjo draugas vairuodamas automobilį „Fiat Stilo“ kliudė šaligatvį. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo vidurį gatvės stovintį sudaužytą automobilį „Fiat Silko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo vairuotojas V. J. ir keleivis A. R.. V. J. iškart pripažino savo kaltę ir pasakė, kad vairavo automobilį „Fiat Silko“, būdamas išgėręs, tai pat pripažino, kad gėrė vakare. Keleivis ir savininkas automobilio „Fiat Silko“, patvirtino žodžius V. J., kad kartu gėrė vakare, kad vairavo V. J.. Automobilio „Fiat Silko“ savininkas A. R. taip pat patvirtino, kad automobilį nupirko 2022-02-14 pas I. B., bet nespėjo užregistruoti Regitroje. A. R. dėl savo sugadinto automobilio pretenzijų V. J. neturi. Kitas turtas nesugadintas. V. J. pirmu pūtimu alkotesteriu Drager Alcotest 750 Nr. ARKA-0034 patikros sertifikato Nr. 1752709 nustatytas 2,49 prom., neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 2,26 prom., neblaivumas (b. l. 26-27).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92130165466, skambučio pradžia_ 2023-01-21 00_08_20)“ apžiūra. Protokole nurodyta, kad garso įraše girdima, kaip asmuo prisistatęs A. R., skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša, kad avarija įvyko, nes prieš barstytuvą užmetė mašiną ir ji atsitrenkė į bordiūrą“. Automobilį „Fiat Silko“, valstybinių numerių nenurodė, vairavo draugas. Pokalbis vyksta lietuvių kalba, garso įrašo trukmė – 1.35 min. (b. l. 41-43).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti penkių vaizdo įrašų iš pareigūno mobilios kameros apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0121_003600_019“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-21 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:35:55. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su asmeniu, kuris prisipažįsta, kad jis vairavo, nurodo, kad yra išgėręs ir be teisių. Asmuo atpažįstamas, kaip V. J., taip pat prisistatė V. J.. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašo trukmė 02:13 min.
Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0121_005848_020“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-21 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:58:48. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip tikrinamas blaivumas antrą kartą. Nustatoma – 2,26 prom. Taip pat aiškinamasi kam priklauso automobilis. Asmenys teigia, kad draugo automobilis. Draugo vardas – B. I.. Į pareigūno klausimus V. J. atsakė, kad paskutinį kartą gėrė prieš porą valandų, kai padarė eismo įvykį jautėsi normaliai. Po eismo įvykio negėrė ir automobilį vairavo jis (V. J.). Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašo trukmė 05:01 min.
Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0121_003554_029“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-21 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:35:53. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su vyriškiu, kuris nurodo, kad išgirdo tik „bum bum“ pavažiavo atgal pažiūrėti gyvi ar negyvi ir pastovėjo. Nurodo, kad kas vairavo nematė, tik girdėjo garsus ir pro jį pralėkė. Vaizdo įraše matomi asmenys atpažįstami kaip V. J. ir A. R.. Vaizdo įraše užfiksuota kaip tikrinamas blaivumas V. J. ir pareigūnas garsiai pasako, kad – 2,49. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0121_004055_030“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-21 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:40:54. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė 0:58 min. Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0121_005857_031“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-21 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:58:55. Vaizdo įrašas sutampo su vaizdo įrašu pavadinimu „2023_0121_005848_020“. Vaizdo įrašo trukmė 05:03 min. (b. l. 46-48).
Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023-01-21 00.39 val. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 1752709, 00:39 val. nustatytas 2,49 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 01:01 val. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 9).
2023-01-21 00:39 alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 1752709, V. J. nustatytas 2,49 promilių girtumas ( b. l. 10).
2023-01-21 01:01 alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 1752709, V. J. nustatytas 2,26 promilių girtumas ( b. l. 11)
Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė – „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matomi kėbulo apgadinimai: visas priekis sudaužytas, kairės pusės pabraižymai, dešinės pusės šono įlenkimai ir pabraižymai (b. l. 15-21). 2023-01-21 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 22). 2023-01-23 automobilio savininkui A. R. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Fiat Stilo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas I. B. vardu (b. l. 24).
Iš byloje esančios 2022-02-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas I. B. parduoda, o pirkėjas A. R. perka transporto priemonę Fiat Stilo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Pagal Všį „EMPREKIS“ duomenis nustatyta, kad vidutinė „Fiat Silko“, pagaminimo metai 2004, kategorija M1-AB, kaina Lietuvoje su PVM 1200 Eur., be PVM 948 Eur (b. l. 25).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė B. A. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, gyvena kartu nuo 2006 metų jau 17 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini), jai nuosavybei priklausančiame name. Pasiryžusi būti laiduotoja. Apie įvykį sužinojo įvykio naktį. Kaltinamasis išgėręs yra ūmaus būdo, kai blaivas tai viską padeda, sutaria gerai. Tuo metu ji jam apie buvusią šeimą užsiminė, todėl įvyko konfliktas. Kaltinamasis bandė ir koduotis, bet jei jį sunervuotų, vėl vartotų, tai pasekmės galėtų būti kitokios, todėl bijo. Valios dėl gėrimo tai turi tikrai. Dabar vartoja retai alkoholį, alaus kartais mėgsta atsigerti. Ji pati nevartoja, tik prie progos. Kai kaltinamasis nevartoja alkoholio, tai labai geras žmogus. Jis pats nori negerti, lanko kursus, mano, kad kursai jam padės. Jis bijo koduotis, nes gali būti pasekmių. Kaltinamasis ją gerbia, visada prašo jos patarimo, jie gerai sutaria, taip pat kaltinamasis gerai sutaria su jos sūnumi. Prašo laidavimo be užstato.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės B. A. laidavimą. V. J. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad V. J. už KET pažeidimus nebaustas. Taip pat V. J. yra neteistas. Byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Be to, bylos nagrinėjamo metu kaltinamasis pateikė pažymą, kad pradėjo lankyti kursus apie alkoholio žalą (b. l. 124) bei priklausomybės ligų konsultanto konsultacijos, siekdamas išsigydyti savo priklausomybę nuo alkoholio (b. l. 127). Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai V. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys, aktyvios pastangos spręsti su diagnozuota depresija ir alkoholio vartojimu susijusias problemas su šeimos palaikymu leidžia daryti išvadą, kad yra objektyvus pagrindas manyti, jog V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.
Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad B. A. yra tinkama būti laiduotoja. B. A. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos sugyventinis dėl padaryto išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. B. A. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Kai nurodė B. A. kaltinamasis su ja aptaria įvairias problema, taip pat kalbėjo apie padarytą nusikalstamą veiką, pasiryžimą išspręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Teismo vertinimu, laiduotoja B. A. gali daryti kaltinamajam tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas leidžia daryti išvadą, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad B. A. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, B. A. rūpi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos B. A. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė V. J.. Įvertinus V. J. ir B. A. finansinę padėtį, kaltinamojo bedarbystę ir sužalotą dešinę ranką, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant piniginio užstato.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams 6 mėnesiams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad V. J. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023-01-23.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo V. J. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis ,,Fiat Stilo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. R., todėl, šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis, pagal byloje esančius VšĮ Emprekis duomenis (kaina be PVM).
VI. Kiti klausimai
2023-01-23 nutarimu V. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l.60-63). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023-01-23.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš V. J. automobilio ,,Fiat Stilo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 948 Eur.
V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. ir laiduotojai B. A., kad:
- laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.