- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- A6.-34-1130/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01561-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- D. J.
- Advokatai
- Ernestas Vaišvilas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J. atstovui advokato padėjėjui Ernestui Vaišvilui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. J., būdama bendrovės UAB „D“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.
D. J. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
D. J. atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. J. pripažįsta kaltę, gailisi dėl padaryto nusižengimo, pažymėjo, kad nusižengimas buvo padarytas dėl nepalankios nekilnojamojo rinkos situacijos, kadangi UAB „D“ vystė nekilnojamojo turto projektus, visi mokėjimai, kurie buvo padaryti pažeidžiant mokėjimo eiliškumą buvo atlikti siekiant užbaigti projektą, jei to nebūtų padaryta, nuostoliai būtų buvę dar didesni. Advokato padėjėjas pabrėžė, kad D. J. yra pensinio amžiaus ir pensija yra jos esminės pajamos, todėl prašė skirti mažesnę nei minimumas baudą.
Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2023 m. spalio 19 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pradėjimo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 111 525,90 Eur.
VMI duomenimis Bendrovė turi atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrovės pateiktą „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Didžiausi mokėjimai atlikti nuo 2023 m. liepos 26 d. pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: 2023 m. liepos 28 d. pervedė 25 000,00 Eur UAB „F“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 547,42 Eur; 2023 m. liepos 28 d. pervedė 500,00 Eur UAB „P“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 547,42 Eur; 2023 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 1 807,00 Eur UAB „P“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 617,98 Eur; 2023 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 490,00 Eur UAB „G“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 617,98 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 807,00 Eur UAB „P“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 617,98 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 700,00 Eur UAB „M“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 617,98 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. pervedė 3 630,00 Eur UAB S, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 40 888,46 Eur; 2023 m. rugsėjo 1 d. pervedė UAB 1 000,00 Eur „P“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 180,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 1 d. pervedė 100,00 Eur UAB „G“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 180,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 8 d. pervedė 66,55 Eur D. J., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 8 d. pervedė 600,00 Eur E. K., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur.
VMI duomenimis Bendrovė turi atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Magnus kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrovės pateiktą Magnus kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Didžiausi mokėjimai atlikti nuo 2023 m. liepos 26 d. pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: 2023 m. rugsėjo 12 d. pervedė 3 810,00 Eur Kredito unijai Ebitum, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. pervedė 1 260,00 Eur UAB E, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. įmokėjo 2 130,00 Eur į „T“ sąskaitą, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. pervedė 15 000,00 Eur UAB F, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė 1 527,06 Eur Kredito unijai Ebitum, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 113 356,62 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. J. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.
D. J. atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. J. pripažįsta kaltę, gailisi dėl padaryto nusižengimo, pažymėjo, kad nusižengimas buvo padarytas dėl nepalankios nekilnojamojo rinkos situacijos, kadangi UAB „D“ vystė nekilnojamojo turto projektus, visi mokėjimai, kurie buvo padaryti pažeidžiant mokėjimo eiliškumą buvo atlikti siekiant užbaigti projektą, jei to nebūtų padaryta, nuostoliai būtų buvę dar didesni. Kaip nurodė advokato padėjėjas, D. J. yra pensinio amžiaus ir pensija yra jos esminės pajamos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 113 356,62 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, t. y. 27,23 Eur GPM (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. spalio 17 d.), 0,56 Eur GPM delspinigiai, 110 794,04 Eur pridėtinės vertės mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. liepos 26 d.), 2463,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 609,00 Eur žemės mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. lapkričio 16 d.), 4,68 Eur žemės mokesčio delspinigiai. Iš byloje pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų matyti, kad esant mokestinei nepriemokai buvo atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais, todėl darytina išvada, kad D. J., būdama Bendrovės vadove ir žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).
ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).
D. J., būdama įmonės vadove, suvokė savo, kaip įmonės vadovės pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų aptartų administracinį nusižengimą ir pačios D. J. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovė sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus, teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad D. J. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. J. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodama apie UAB „D“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. J. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pensinio amžiaus. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl laikytina, kad D. J. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, D. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji iš esmės prisipažino padarius administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nusižengimas padarytas siekiant užbaigti pradėtą projektą, kad būtų išvengta dar didesnių nuostolių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, tai, kad D. J. yra pensinio amžiaus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI, nors ir nevisiškai, tačiau dengiamas, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir D. J. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-34-1130/2024.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.