Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž. ir E. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. P., A. K. ir G. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11. VĮ Regitra 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė informaciją, jog 2010 m. vasario 21 d. duomenimis transporto priemonės MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas A. K..

12. Iš VĮ Registrų centras 2023 m. rugsėjo 28 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. K. vedęs, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinė G. K., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Airijos policija 2010 m. gegužės 3 d. pateikė informaciją, kad 2010 m. vasario 21 d. įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini). Eismo įvykyje dalyvavo viena transporto priemonė – užsienyje registruota pilkos spalvos MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas – A. K., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė buvo nugabenta techninei apžiūrai. Transporto priemonėje buvo keturi asmenys, kurie visi patyrė sužalojimų ir buvo nugabenti į Droeda (Laudo grafystė) Our Lady of Lourdes ligoninę. Airijos policija 2010 m. birželio 11 d. pateikė informaciją, jog remiantis liudytojų parodymais, su įspėjimu apklaustų automobilyje buvusių asmenų parodymais ir policijos tyrimo duomenimis, eismo įvykis įvyko dėl pavojingai per didelio automobilio greičio. Remiantis liudytojų parodymais, su įspėjimu apklaustų automobilyje buvusių asmenų parodymais ir policijos tyrimo duomenimis, automobilyje buvo 1. E. P. (vairuotojas), 2. A. K. (priekinis keleivis), 3. A. G. (galinis keleivis) ir 4. V. K. (galinis keleivis). Pažymėta, jog atvykus policijai ir skubiosios pagalbos specialistams, visi keturi automobilyje buvę asmenys buvo patyrę sužalojimų ir išlipę iš automobilio. Visi keturi buvo nugabenti į ligoninę Droeda mieste. Nustatytas vairuotojas E. P. pabėgo iš ligoninės ir yra ieškomas policijos siekiant jį apklausti. Nieko nežinoma apie vairavimo patirtį, nes asmuo dar nerastas. Remiantis liudytojų parodymais ir policijos tyrimo duomenimis, dėl eismo įvykio kaltas E. P.. Automobilis nuo smūgio apsivertė ant stogo, smarkiai apgadintas stogas, variklio skyrius, automobilio kėbulas. Automobilis neremontuotinas ir neeksploatuotinas. Airijos policija 2010 m. birželio 19 d. pateikė informaciją, jog atvykus į įvykio vietą nebuvo žinoma, kas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės vairuotojas, nes visi keturi asmenys (iš kurių du dėl sunkios galvos traumos buvo netekę sąmonės) buvo išlipę iš automobilio, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Niekas iš liudininkų nematė, kas vairavo automobilį. Visi keturi asmenys buvo nuvežti į Droeda ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, tad nebuvo žinoma, kas vairavo automobilį. Kol laukė gydytojų apžiūros, E. P. pasišalino iš ligoninės. Tik praėjus kuriam laikui po eismo įvykio buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo E. P., todėl nėra galimybės pateikti E. P. vairuotojo pažymėjimo (jei toks yra) kopijos. Taip pat nėra žinoma, ar įvykio metu E. P. nebuvo apsvaigęs (neblaivus), nes jis pabėgo iš ligoninės nespėjus paimti jo kraujo ar šlapimo mėginio tyrimui atlikti. E. P. yra ieškomas policijos siekiant jį apklausti dėl šio eismo įvykio.

14. 2010 m. gegužės 16 d. Bomonto ligoninės, esančios Dubline, rašte pateikta informacija apie V. K.. Nurodyta, jog V. K. 2010 m. vasario 21 d. iki 2010 m. kovo 12 d. buvo hospitalizuotas Bomonto ligoninėje Dubline. K. paguldytas į ligoninę po eismo įvykio, kurio metu jis patyrė daugybinius sumušimus, subarachnoidinį kraujavimą ir platų kaukolės pamato lūžį. Įvairiose vizualizacijose matyti hemoraginiai sumušimai ir padidėjęs spaudimas kaukolės viduje (intrakranijinis spaudimas), dėl kurio būtina chirurgiškai įterpti intrakranijinio spaudimo matuoklį. Vėliau jam atliktas apatinės lūpos, dešiniojo skruosto pažeidimų pašalinimas, antibiotikais gydytos dešiniojo smilkinio ir kaktos žaizdos. Po operacijų Vaidui taikytas įvairiapusis jungtinis reabilitacinis gydymas: fizioterapija, ergoterapija, neuroreabilitacija ir logopedo konsultacijos. Reguliarią asmens sveikatos kontrolę atlieka neurochirurgijos specialistai, LOR gydytojai ir plastinės chirurgijos specialistai.

15. Ieškovas 2012 m. vasario 22 d. dėl eismo įvykio Airijoje siuntė laišką atsakovui A. K. informuodamas, kad ieškovas gavo iš Airijos draudikų biuro informaciją apie 2010 m. vasario 21 d. eismo įvykį Airijoje, kuriame dalyvavo transporto priemonė MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedrausta tarptautinio privalomojo draudimo sutartimi. Informavo, kad remiantis pateikta informacija buvo pradėtas žalos administravimo procesas. Prašė užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą ir atsiųsti iki nurodyto terminu, nurodė kontaktus.

16. Atsakovė G. K. 2012 m. kovo 15 d. el. laišku ieškovui „dėl avarijos“ rašė, jog: avarija įvyko 2010 m. vasario mėn. Vairuotojas buvo svetimas norintis pirkti mašiną. Apžiūros metu važiavo ir padarė avariją. O po jos iš priėmimo skyriaus atvežus greitajai pasišalino, nes sužinojo, kad kiti kartu buvę keleiviai sunkiai sužeisti. Dar vieną kartą Gardo pareigūnams pavyko pasikalbėti su juo, bet jam pavyko suklaidinti juos. Nes iš karto jis teigė, kad ne jis vairavo. Kol jie išsiaiškino, jis pabėgo. Tiek mes jį matėm. Visus reikalingus kitus dokumentus turi draudimo ekspertas K. V., mes su juo bendravome. Turi pažymą iš Gardos apie avariją. O jei reikia mes turim advokatą. Čia Airijoje.

17. Iš Luminor lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad ieškovas MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND mokėjimo nurodymu 2022 m. birželio 28 d. pervedė 627 941,85 Eur.

18. Iš SEB banko mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovas MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND mokėjimo nurodymu 2023 m. liepos 27 d. pervedė 245 741,81 Eur.

19. Iš viso ieškovas MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND pervedė 873 683,66 Eur.

20. Ieškovas 2023 m. spalio 5 d. atsakovams išsiuntė pretenziją dėl 522 970,50 Eur žalos atlyginimo.

21. Iš 2024 m. liepos 3 d. teisų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog atsakovas E. P., laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 7 d. Lietuvoje dirbo: nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d.; nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. liepos 8 d.; nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.; nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.; nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.; nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 8 d.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

22. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-524/2012).

23. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ. Eismo įvykis įvyko 2010 m. vasario 21 d., todėl nagrinėjamai bylai aktuali ir taikytina eismo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija.

24. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal eismo įvykio metu galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės

26. Ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo ne tik transporto priemonės savininkui atsakovui A. K., bet ir jo sutuoktinei atsakovei G. K.. Atsakovų A. ir G. K. įsitikinimu ieškovas neatsižvelgė į tai, jog remiantis TPVCAPDĮ, pareigą sudaryti draudimo sutartį turi tik tas asmuo, kuris atitinkamuose viešuosiuose registruose yra nurodytas kaip transporto priemonės savininkas.

27. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad ji reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

28. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Šiam asmeniui biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. <...> Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

29. Atsakovai byloje neįrodinėjo, jog 2010 m. vasario 21 d. eismo įvykio metu transporto priemonė MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros jungtinės nuosavybės teise nepriklausė A. K. ir G. K., kad buvo įgyta ne santuokos metu, kad yra tik atsakovo A. K. asmeninė atsakomybė. Atsakovė nepateikė jokių susitarimų ar kitokių rašytinių dokumentų, objektyviai pagrindžiančių jos nežinojimą apie bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktiniu į priklausantį automobilį. Be to, nors atsakovas A. K. nereagavo į ieškovo 2012 m. vasario 22 d. kreipimąsi raštu užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą, į šį kreipimąsi atsakė atsakovė G. K.. Teismo vertinimu tai rodo, jog būdami transporto priemonės bendrasavininke, atsakovė G. K. sprendė su transporto priemonės naudojimu susijusius klausimus.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovės G. K. atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žala, sukėlimas, o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės neapdraudimas tuo atveju, kai tai privaloma, tokiu draudimu neapdraustos transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

31. Taigi, atsakovės G. K. atsakomybė Biurui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Kadangi atsakovė G. K. pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai atsakovai A. K. ir G. K. laikytini solidariaisiais skolininkais.

Dėl transporto priemonės savininko ir už žalą atsakingo asmens solidariosios atsakomybės

32. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Reikalavimą grindžia atsakovų neteisėtais, kaltais veiksmais, nurodydamas, jog eismo įvykis, sukėlęs Airijos Karalystėje žalą, kilo dėl atsakovo E. P., kuris vairavo neapdraustą bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams A. ir G. K. priklausantį automobilį. Biuras, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, įrodinėja savo atgręžtinį reikalavimą į solidariuosius skolininkus: asmenį, atsakingą už žalos padarymą (šiuo atveju – atsakovą E. P.), bei asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (t. y., nurodytą TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje) (šiuo atveju – atsakovus A. K. ir G. K.).

33. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei asmuo, vairavęs neapdraustą transporto priemonę, yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Apibendrinant teisinį reguliavimą (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 18 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalį) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jei transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Biuras atitinkamas žalos atlyginimo sumas išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kartu Biuras įstatymo pagrindu įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (ši sąvoka apima ne tik transporto priemonės savininką, bet ir kitus asmenis, nurodytus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje). Šiai Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė (kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 29-39 punktai).

34. Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Airijos Karalystės teisę, o Lietuvos draudikų biuras turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).

36. Nagrinėjamoje byloje Biuras reikalavimą reiškia transporto priemonės savininkui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, dėl Biuro, remiantis, be kita ko, Bendradarbiavimo nuostatais, išmokėtos Airijos Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumos dėl eismo įvykio, įvykusio Airijos Karalystėje, ir asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, susigrąžinimo. Todėl toliau sprendime aptariama dėl transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinės atsakomybės sąlygų ir Biuro reikalavimo dėl 522 970,50 Eur žalos atlyginimo regreso teise atsakovų E. P., A. K. ir G. K. atžvilgiu, pagrįstumo.

37. Biurui padarytos žalos (jo atliktos išmokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytą žalą) atžvilgiu visų atsakovų – automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir nors atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyviojo skolininkų bendrininkavimo atvejis). Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi.

38. TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

39. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.

40. Aplinkybę, jog transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turi įrodyti atsakovai, kurie pagal įstatymą atsakingi už tokios draudimo apsaugos buvimą. Atsakovai A. ir G. K. duomenų apie įvykio metu galiojusi automobilio civilinės atsakomybės draudimą nepateikė, Biuro pateiktų duomenų, neginčija. Taigi, sprendžiama, jog atsakovams priklausanti transporto priemonė MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu eismo įvykio 2010 m. vasario 21 d. metu nebuvo apdrausta, o už šios pareigos nevykdymą atsakingi buvo transporto priemonės savininkai A. ir G. K..

41. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas). Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 50 punktas).

42. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 51 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad (i) 2010 m. vasario 21 d. atsakovams A. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; (ii) automobilį vairavęs E. P. eismo įvykio metu jo nesuvaldė, juo važiavęs V. K. patyrė sunkius sužalojimus; (iii) Airijos Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą; (iv) kadangi transporto priemonė nebuvo apdrausta, remiantis Bendradarbiavimo nuostatais, Biuras atlygino Airijos Karalystės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą sumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai A. ir G. K., būdami transporto priemonės bendrasavininkais, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, vadinasi, nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, kad dėl jų veiksmų nekiltų kitam asmeniui žalos.

44. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Nagrinėjamu atveju atsakovų A. ir G. K. neteisėtas veikimas – transporto priemonės neapdraudimas užsienio valstybėje, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, t. y. tai, kad jie atitinkamomis sąlygomis neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir transporto priemonės neapdraudė, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga ieškovui. Jeigu transporto priemonė būtų apdrausta, tai tokia žala būtų atlyginta atsakovo civilinės atsakomybės draudiko.

45. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atsakovai nepateikė įrodymų ir nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, jog pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jie negalėjo įvykdyti dėl CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodytų kurio nors iš pagrindų. Esant nustatytoms aplinkybėms, toks atsakovu elgesys vertinamas nerūpestingu ir neapdairiu, o CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltės prezumpcijos jie nepaneigė.

46. Nors automobilį privalo drausti dėl civilinės atsakomybės jos savininkas, tačiau įstatymas įpareigoja padarytą žalą atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją (CK 6.270 straipsnis).Transporto priemonės valdytojo sąvoka įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje: asmuo teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Paprastai savininkas ir yra valdytojas, nes jis transporto priemonę valdo nuosavybės teise.

47. Transporto priemonę savininkui perdavus civilinio sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, deliktinė atsakomybė už ja padarytą žalą taikoma valdymą perėmusiam valdytojui. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo net ir trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

51. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių duomenų pakanka taikyti atsakovui E. P. civilinę atsakomybę, nes įvykio metu būtent vairavo neapdraustą atsakovams A. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį, jo nesuvaldė, dėl to padarė žalą kitam asmeniui, t. y. V. K., kuriam Airijos Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino patirtą žalą. Ieškovas padengė visas užsienio valstybės nacionalinio draudiko biuro patirtas išlaidas, todėl įgijo teisę regreso tvarka jas išreikalauti ir iš įvykio kaltininko, ir iš asmens, nesilaikiusio pareigos privalomai apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Dėl žalos dydžio

52. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 46 punktas). Civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamu atveju – Airijos teisę.

53. Atsižvelgiant į tai, Biuras, siekdamas įrodyti žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžiusio transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimo, dydį, turi pagrįsti, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvyko vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju Airijos Karalsytės, teisę. Todėl Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

54. Pagal Airijos transporto draudikų biuro pateiktą informaciją, Airijos motorinių transporto priemonių draudimo liudijimuose vadovaujamasi žalos atlyginimo principu; apdraustojo finansinė padėtis grąžinama į tą pačią, kokia buvo prieš patiriant nuostolius, ir tai gali būti padaryta nustačius atsakomybę ir aplaidumą. Atsakomybė – tai atsakomybė, kurią viena šalis gali prisiimti kitos šalies atžvilgiu. Aplaidumas yra pagrindinė Airijos deliktinės teisės sąvoka ir atsiranda tada, kai asmuo pasielgia nepagrįstai nerūpestingai ir dėl tokio jo elgesio sužalojamas kitas asmuo arba kitam asmeniui padaroma žala. Čia remiamasi keliais reikalavimais: pareiga būti rūpestingam ir atidžiam: atsakovas turi pareigą ieškovo (nukentėjusiosios šalies) atžvilgiu elgtis rūpestingai ir atidžiai; pareigos nevykdymas: atsakovas nevykdė šios pareigos, nes nesilaikė reikalaujamo rūpestingumo ir atidumo lygio; priežastinis ryšys: pareigos nevykdymas tiesiogiai sukėlė ieškovui sužalojimus arba nuostolius; žala: dėl pareigos nevykdymo ieškovas patyrė realius sužalojimus arba nuostolius. Nesant draudimo, visa žala, kurią padarė transporto priemonė, apskritai kalbant, turi būti atlyginta iš garantijų fondo. Šios taisyklės yra numatytos 1961 m. Kelių eismo įstatyme. Pagal Įstatymo 56 straipsnį draudžiama vairuoti transporto priemonę be draudimo, o Įstatymo 62 straipsnyje nustatyta, kas yra patvirtintas draudimo liudijimas. Svarbu tai, kad Airijoje, skirtingai nuo daugelio kitų šalių (kur liudijimas išduodamas transporto priemonei, o ne vairuotojui), draudikas draudimo liudijimą išduoda asmeniui arba transporto priemonės vairuotojui, o ne tik pačiai transporto priemonei. Airijoje veikia hierarchinė teismų sistema, kurioje yra skirtingi teismų lygmenys: aukštesnieji teismai, apygardos teismai ir apylinkės teismai. Kiekvienas teismas turi konkrečią jurisdikciją ir nagrinėja įvairių rūšių bylas, dažniausiai pagal sužalojimo sunkumą ir galimą ieškinio vertę. Tuo metu, kai buvo pateiktas šis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, Sumų nustatymo knygoje buvo pateiktos gairės dėl kompensacijų išmokų kūno sužalojimo atvejais. Šia Knyga naudojosi teisėjai, advokatai ir draudimo bendrovės, siekdami nustatyti tinkamą kompensacijos sumą, kuri turėtų būti skiriama asmenims, patyrusiems kūno sužalojimų. Šio leidinio tikslas yra pateikti aiškias gaires dėl teisingų kompensacijos už patirtą skausmą ir kančias, patvirtintus atitinkamais medicininiais įrodymais, sumų. Airijoje tai vadinama bendrąja žala. Vertinant reikalavimą dėl kompensacijos už patirtą kūno sužalojimą, reikia laikytis šios veiksmų tvarkos, nustatytos Sumų nustatymo knygoje: nustatyti sužalojimo kategoriją, suprasti sužalojimo sunkumą, patikrinti, koks yra (kompensacijos) dydžių intervalas pagal sužalojimo kategoriją, jei taikoma, apsvarstyti dauginių sužalojimų poveikį. Sumų nustatymo knygoje pateikiamos įvairios sužalojimų kategorijos, įskaitant, bet neapsiribojant: nugaros sužalojimai: stuburo lūžiai, minkštųjų audinių pažeidimai ir stuburo smegenų pažeidimai; galvos sužalojimai: smegenų sukrėtimas, kaukolės lūžiai, akių sužalojimai, turintys įtakos regėjimui ir visiškas aklumas; veido sužalojimai: skruostikaulio lūžiai, nosies lūžiai, žandikaulio sužalojimai ir dantų pažeidimai; viršutinių galūnių sužalojimai: išsamios gairės dėl viršutinių galūnių sužalojimų; apatinių galūnių sužalojimai: išsamios gairės dėl apatinių galūnių sužalojimų. Be bendrosios žalos, taip pat taikoma ir kita žalos kategorija. Specialioji žala susijusi su turtine žala arba finansiniais nuostoliais, patirtais dėl sužalojimo. Pagal šią žalos kategoriją kompensuojama už tam tikras finansines pasekmes, atsiradusias dėl nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo. Dažniausiai tai yra: pajamų (buvusių ir būsimų) praradimas, medicininės priežiūros (buvusios ir būsimos) išlaidos. Airijos transporto biuras pateiktoje informacijoje pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo vertinamas ir sprendimai priimami remiantis visais šiais išvardytais dalykais.

57. Atsakovai A. ir G. K. kvestionuoja anksčiau nurodytų Biuro išlaidų pagrįstumą ir realumą.

60. Teismo vertinimu, atsakovai apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad (i) Biuras reikalaujamos atlyginti žalos dydį įrodinėja savo paties pateikta pažyma, kuri savaime nereiškia, kad realiai tokia žala ir buvo padaryta; (ii) Biuras pateikė chaotišką informaciją, susijusią su šio ginčo atvejui taikytiną Airijos teise; (iii) ginčo atveju yra aktuali CK 6.251 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

61. Pirma, priešingai nei teigia atsakovai, Biuras neapsiribodamas viena pažymoje nurodytais duomenimis, pateikė atliktų mokėjimų kopijas, iš kurių nustatyta, jog 2022 m. birželio 28 d. Biuras mokėjimo nurodymu pervedė 627 941,85 Eur MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND, paskirtis – VM/10/03221, (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė 245 741,81 Eur MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND, paskirtis – VM/10/03221, (duomenys neskelbtini) Taigi, ieškovas Airijos draudiku biurui - MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND pervedė 873 683,66 Eur.

62. Antra, Biuras pateikė išsamią informaciją apie patirtas išlaidas (sprendimo 56 punktas), taip pat kartu su dubliku ginčo atvejui taikytiną Airijos teise. Vien tai, kad atsakovai nesutinka su pagal Airijos teisę nustatytos civilinės atsakomybės sąlygomis ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims apskaičiuotos ir administruotos žalos dydžiais, nenuginčija Biuro įvykdytos pareigos (TPVCAPDĮ 17 straipsnis). Biuras, atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (Airija), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, moka išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atlyginusiam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą ir administruotą žalą.

63. Trečia, nagrinėjamu atveju atsakovai A. ir G. K., prašydami spręsti dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio sumažinimo, apsiribojo neišsamių įrodymų apie turtinę padėtį pateikimu, formalių ir deklaratyvių argumentų išdėstymu, nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų taikymo sąlygų egzistavimą, nagrinėjamo atvejo išimtinumą. Teismo vertinimu, atsakovai nenurodė svarių argumentų, lemiančių nukrypimą nuo visiško nuostolių atlyginimo principo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

64. Atsakovų A. K. ir A. K. atstovas posėdžių metu iškėlė klausimą dėl senaties taikymo šioje byloje. Teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

65. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad transporto priemonė MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvoje, todėl šios transporto priemonės savininkas privalėjo apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 straipsnio 5 dalyje, kai Biuras moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies pagrindu Biuras turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

66. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad dėl transporto priemonės savininko neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

67. Byloje nustatyta, kad ieškovas pareigą išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą įvykdė 2023 m. liepos 27 d., todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuotinas nuo šios datos. Tokia nuostata grindžiama specialaus teisės akto – Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes tik išmokėjęs nurodytas sumas, ieškovas įgijo atgręžtinį reikalavimą. Šiuo atveju, trijų metų ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatyta 2023 m. liepos 27 d., kai ieškovas išmokėjo užsienio draudikų biurui išmoką, ir nepraleisdamas ieškinio senaties termino, inicijavo šį procesą – 2024 m. vasario 21 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

68. Ieškovas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį pareiškė reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovų atsakomybė už tai, kad jie žalos neatlygino geruoju, dėl to Biuras turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai, nesumokėdamas žalos atlyginimo geruoju, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovų prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog iš viso ieškovo patirtos 7 360,39 Eur išlaidos (žyminis mokestis ir vertimo paslaugos).

71. Ieškovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2024 m. vasario 15 d. sumokėjo 4 898 Eur žyminio mokesčio.

72. Vertimo išlaidas pagrindžiantys duomenys: 308,87 Eur (2024 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra), 253,87 Eur (2024 m. balandžio 26 d. sąskaita faktūra), 56,97 Eur (2024 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra), 84,47 Eur (2024 m. birželio 10 d. sąskaita faktūra), 1 486,97 Eur (2024 m. birželio 4 d. sąskaita faktūra), 61,37 Eur (2024 m. birželio 18 d. sąskaita faktūra), 209,87 Eur (2024 m. birželio 26 d. sąskaita faktūra), sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimų nurodymai.

73. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 7 360,39 Eur, iš kiekvieno po 2 453 Eur.

74. Byloje susidarė 26,56 Eur pašto išlaidos. Šios išlaidos išieškomos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. K., G. K. ir E. P. solidariai 522 970,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 522 970,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš atsakovo A. K. 2 453 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš atsakovės G. K. 2 453 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš atsakovo E. P. 2 453 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš A. K. G. K. ir E. P. lygiomis dalimis 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, tai yra po 8,85 Eur (aštuonis eurus ir 85 ct) iš kiekvieno atsakovo. Ši valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.