- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-508-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00163-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. T., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Susisiekimo paslaugos, Lietuvos Respublika, Bigbank, VMI prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. T. ir A. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys - SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai Virginija Meškauskienė, Brigita Palavinskienė, Gintas Badikonis, Darius Bliznikas, Arminas Naujokaitis, Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. T. ir A. S. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 2009 m. sausio 10 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 14), bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškimą.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 538 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Nors pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos J. T. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau Gyventojų registro duomenimis pareiškėja J. T. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Taip pat pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo A. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau tame pačiame pareiškime pažymima, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registro duomenimis jis savo gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, taigi nei vienas iš pareiškėjų negyvena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja J. T. prašo panaikinti 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti priimti nagrinėti pateiktą pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1) Teismas formaliai pasirėmęs gyventojų registro duomenimis atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi pareiškėjų bendra gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo būtent adresu (duomenys neskelbtini), jokios kitos pareiškėjai bendros gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi.
2) Tai, kad pareiškėjas šiuo metu yra įkalintas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenamoji vieta pasikeitė.
3) Jei teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos, teismas turėjo priimti nutartį įpareigoti pareiškėjus pateikti daugiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini).
4) Teismų praktikoje buvo ne kartą konstatuota, jog asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš veiksnių, padedančių nustatyti nuolatinę asmens gyvenamąją vietą, o laikinas buvimas kitoje valstybėje savaime nereiškia, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjų J. T. ir A. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinusio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ir b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
10. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, jog pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.
11. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturėtų Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo gali būti paduotas bet kuriam apylinkės teismui Lietuvos Respublikoje, įskaitant ir Vilniaus regiono apylinkės teismą.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teisme.
13. Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 straipsnio 2 dalis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje, o nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vietą patvirtinančiu įrodymu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020).
15. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos teismingumo nepakeičia aplinkybė, jog asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę vietoje, kuri yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1890-503/2016).
16. Pažymėtina, kad iš nurodytų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų matyti, kad deklaruojant gyvenamąsias vietas pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių gyvenamųjų vietų adresų Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, tuo tarpu patys teigia, jog faktiškai gyvena būtent (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuris nesutampa su Gyventojų registre nurodytais iš esmės neišsamiais duomenimis (šis adresas nurodomas tiek teismui pateiktame pareiškime, tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių). Pastebėtina ir tai, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta gali nesutapti, gali skirstis, ir deklaruota gyvenamoji vieta yra tik vienas iš kriterijų ir aplinkybių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjų santuoka sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (pareiškėjos ir sutuoktinių dukros gimimo vieta taip pat nurodoma Vilniaus r. sav.). Atsižvelgiant į nurodytą situaciją, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog kilus abejonių dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos, teismas galėjo priimti nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, siūlant pareiškėjams pateikti daugiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne atsisakyti priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Teismo padaryta išvada, kad nei vienas iš pareiškėjų faktiškai negyvena Vilniaus r. sav., padaryta remiantis tik formaliais gyventojų registro duomenimis, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes.
17. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį teismas apskritai nenurodė, į kurį teismą, jo nuomone (kurioje šalyje esantį teismą, o jeigu Lietuvoje – į kurį Lietuvos Respublikos teismą) su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turėtų kreiptis pareiškėjai.
18. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, vadovaudamasis tik registrų duomenimis, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti tiek pareiškimo priėmimo klausimą, tiek santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pateiktą pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. T. ir A. S. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.