Kauno apygardos teismo nuosprendis, N1-85-317/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-27
Bylos Nr.: N1-85-317/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11780-2016-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
Kaltinamasis: V. M., D. Č., Z. Č., S. M.
Nukentėjusysis: L. Ž.
Advokatai: Eglė Janulė

Kategorijos

1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-85-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11780-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.2.3.1.2.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (pirmininkaujantis), Viktoro Preikšo, Rimo Švirino,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui,kaltinamiesiems V. M., D. Č., Z. Č., S. M.,

kaltinamųjų gynėjams - Arnoldui Blaževičiui, Vytautui Gineikai, Rasai Kalkauskienei, Loretai Daukšienei,

nukentėjusiajai L. Ž., jos atstovei advokatei Eglei Janulei,

ekspertui J. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-01-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. areštu 30 parų;

2) 2012-02-02 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4d.- areštu 20 parų, pagal 178 str. 2d. -terminuotu laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., LR BK 63 str. 2d., 63 str. 5. 2p. galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 3 mėn.;

3) 2012-03-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., LR BK 63 str. 1d., 3d., 9d. bausmę subendrinus su 2012-01-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 5 mėnesiai laisvės atėmimo terminuotu laisvės atėmimu;

4) 2012-04-13 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-terminuotu laisvės atėmimu- 4 mėn., 178 str. 2d.- terminuotu laisvės atėmimu 5 mėn., 178 str. 2d.- terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d., 9d., pagal 2012-04-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-02 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-03-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn. Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2011-07-18 iki įsiteisės nuosprendis. 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno m. apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendis dėl bausmių subendrinimo pakeistas: pagal LR BK 178 str. 1d.-terminuotu laisvės atėmimu- 4 mėn., 178 str. 2d.- terminuotu laisvės atėmimu 5 mėn., 178 str. 2d.- terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. pagal 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-02-02 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5) 2013-02-08 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. areštu 30 parų;

6) 2013-05-21 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1d. areštu 20 parų;

7) 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn., 178 str. 2d.-terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, 178 str. 2d. -terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn., 180 str. 1d.-terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėn. 178 str. 1d.- terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. pagal 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu keičiant 1 arešto parą į laisvės atėmimo dieną. Galutinė bausmė-terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėn. 10d. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-0 iki 2013-06-12 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-12 iki 2013-11-07.

8) 2014-01-16 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1d., 2d. , paskirta galutinė bausmė-terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn. 2014-04-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. pagal 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėn. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-01-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2014-02-06). Vadovaujantis BK 63 str. 9d. į bausmės laiką įskaityt bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

9) 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. pagal 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios 2014-04-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos bei paskirta 2 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, dalinio sudėjimo būdu,prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. į bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-07 bei Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžius.

10) 2016-03-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2d. ( 2 veikos) paskirta bausmė- areštas 90 parų. Vadovaujantis LR BK 64-1str. 1d., 2d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė- areštas 60 parų.

11) 2016-11-21 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. 63 str. 9d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. paskirtą bausmę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2016-03-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn. Į bausmę įskaityti 2016-03-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atliktą dalį bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2016-02-08 iki 2016-02-10 (2 dienas) ir nuo 2016-02-27 iki 2016-02-29 (2 dienas).

12) 2016-12-07 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d.- terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 286 str. - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 4d. subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn. 2017-05-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4,9 dalimis 2016-12-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016-11-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 1 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 2 metams.

2017-05-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinus su 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta V. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

13) 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. (penkios veikos), pritaikius BK 63 str. 9d., 66 str. galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme(t. 5 b. l. 11-31).

2017-12-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., Kauno apylinkės teismo 2017-05-31 nutartimi paskirtą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-10-01 iki 2017-07-04 bei bausmės dalis atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016-11-21 nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį;

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, mok. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. (penkios nusikalstamos veikos), pritaikius BK 63 str. 4d., 92 str. 66 str., 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamojo pobūdžio darbų, bausmės neatlikęs (t. 5 b. l. 11-31).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį;

Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, nedirbanti, registruota Kauno darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista:

2013-12-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1d. paskirta galutinė bausmė- laisvės apribojimas 4 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį;

S. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirb. AB "(duomenys neskelbtini) ", maitinimo operatore, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d.,pritaikius LR BK 62 str. 2d. 2p. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu ar savo mažamečio vaiko priežiūra;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su D. Č. ir Z. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto tarp Z. Č. ir A. J. metu, panaudodamas fizinį smurtą – tyčia ne mažiau vieno karto sudavė kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, po to D. Č. kumščiu ne mažiau vieno karto smogus A. J. į kairę veido pusę, pataikant į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, o Z. Č. ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogus A. J. į dešinės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į dešinį skruostą, bei 1, 5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavus į dešinę galvos pusę, virš ausies, tokiu būdu bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kūno vietas, padarė jam kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, ūmų trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, išsivysčiusiu potrauminės komos pasėkoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A. J. (duomenys neskelbtini) 17.05 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) mirė, tuo bendrais veiksmais su D. Č. ir Z. Č. nužudė A. J..

D. Č., būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su V. M. ir Z. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto tarp Z. Č. ir A. J. metu, V. M. panaudojus fizinį smurtą, tyčia ne mažiau vieno karto sudavus kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, kumščiu ne mažiau vieno karto smogė A. J. į kairę veido pusę, pataikydamas į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, o Z. Č. ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogus A. J. į dešinės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į dešinį skruostą, bei 1, 5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavus į dešinę galvos pusę, virš ausies, tokiu būdu bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kūno vietas, padarė jam kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke bei ūmų trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, išsivysčiusiu potrauminės komos pasekoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A. J. (duomenys neskelbtini) 17.05 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) mirė, tuo bendrais veiksmais su V. M. ir Z. Č. nužudė A. J..

Z. Č. 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama kartu su V. M. ir D. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto su A. J. metu, po V. M., D. Č. panaudoto fizinio smurto prieš A. J., t. y. V. M. tyčia ne mažiau vieno karto sudavus kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, D. Č. kumščiu ne mažiau vieno karto smogus nukentėjusiajam į kairę veido pusę, pataikant į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogė savo šeimos nariui-sugyventiniui A. J. į dešinės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į dešinį skruostą, bei 1, 5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavė į dešinę galvos pusę, virš ausies, tokiu būdu bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kūno vietas, taip smurtaudama padarė jam kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke bei ūmų trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, išsivysčiusiu potrauminės komos pasekoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A. J. (duomenys neskelbtini) 17.05 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) mirė, tuo bendrais veiksmais su V. M. ir D. Č. nužudė savo šeimos narį- sugyventinį A. J..

S. M. 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po V. M., D. Č. ir Z. Č. panaudoto fizinio smurto prieš A. J., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. J. metu, padėjusi rankas ant krūtinės nukentėjusiajam tyčia stipriai jį pastūmė, po ko pastarasis atsitrenkė į durų varčią ir nukrito aukštielninkas ant nugaros, tokiu būdu smurtaudama A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 194-199, t. 3 b. l. 4-7, 11-13, 22-24), kuriais teismas ir vadovaujasi.

Apklaustas 2016-03-12, kaltinamasis parodė, jog 2016-03-10 dienos metu, apie 15 val., jis atvažiavo pas savo mamą Z. Č. į namus (duomenys neskelbtini), kad atšvęstų jos gimtadienį. Jis atvažiavo kartu su broliu D. Č., kuriam tuo metu buvo14 m. ir savo drauge O. Tuo metu namuose buvo pati mama, jos sugyventinis A. J., sesuo S. M., jos sugyventinis D. K., mamos giminaitis O. Č.. Visi kartu šventė mamos gimtadienį, vartojo alkoholį - gėrė brendį „Grand Cavalier“, degtinę ir alų „Tauro alus“. Kiek išgėrė alkoholio, nurodyti negali, bet alkoholio išgėrė daug. Jis pats išgėrė ne vieną litrą stipraus alkoholio, galėjo būti du ar daugiau, be to, gėrė ir alaus. Apie 23 val., būnant pas mamą namuose, jo brolis D. pavogė pinigus – 80 eurų, iš jo draugės O., todėl visi pradėjo konfliktuoti. Prieš tai jis šiam broliui buvo sudavęs plastmasiniu pustuščiu buteliu per kaklą už tai, kad jis norėjo išeiti, paėmęs nuo stalo degtinės butelį. Matė, kaip mama mušėsi su savo sugyventiniu A. Ji mėtė į sugyventinį butelius, matė, kad pataikė jam į įvairias kūno vietas, kurias tiksliai – negali nurodyti. Vykstant konfliktui tarp mamos ir jos sugyventinio, jis išgirdo sesers S. šauksmą „Nemušk mamos“. Tuomet atsistojo, priėjo prie A. J. ir sudavė jam kumščiu į veidą. Po šio smūgio, A. susvirduliavo, atsirėmė į už jo nugaros stovėjusią pilnai prikrautą rūbų vaikišką lovytę. Tada slystelėjo žemyn, atsisėsdamas ant grindų, ir iš karto nukrito ant grindų, ar ant šono, ar ant nugaros, gerai nematė. A. atsistojo po maždaug minutės laiko, bet jis nematė, kad A. būtų praradęs sąmonę. Jų konfliktas baigėsi, jis po to atsiprašė A., kad sudavė jam smūgį į veidą, o A. atsiprašė jo mamos. Jie toliau visi prie stalo gėrė alkoholį. Kas buvo po to, nežino, nes neprisimena. Prabudo tik ryte apie 10 val. lovoje, ir iš sesers S. sužinojo, kad ir ji konfliktavo su A. po jo suduoto smūgio šiam kumščiu į veidą. Apie tai, kad sudavė kokius nors smūgius ir ji A., ar dar kas nors kitas, S. jam nesakė. Tačiau ryte jis pats matė, kad A. veidas buvo stipriai ištinęs, o to negalėjo būti dėl jo vieno A. suduoto smūgio. Kai jis atsikėlė, A. dar miegojo, bet jam kalbantis su mama ir S., gal po kokių 10 minučių, atsikėlė ir A. Jis visiems skundėsi, kad jam labai skauda galvą. Paklausus, kas jam yra, A. nieko neatsakė ir vėl atsigulė miegoti, pasakęs, kad jam sunku kalbėti. Tuo metu mamos namuose be A. ir jo buvo S., O., mama, O. Č.. 2016-03-11 apie 11 val. jis pats kartu su S. ir O. išėjo iš mamos namų, palydėjo O. iki autobuso sustojimo. Tada abu su S. nuėjo pas jos sugyventinį D. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) namo numerio neprisimena. Jis ten atsigulė miegoti. Prabudęs apie 21 val. kartu su seserimi nuėjo vėl pas mamą. Beeinant, sesuo S. jam pasakė, kad A. J. paguldytas į ligoninę ir jam koma. Nuėjus pas mamą į namus, ji buvo namuose viena, verkė ir labai pergyveno dėl A. Jis pats taip pat labai pergyveno dėl A. sveikatos būklės, gailėjosi, kad sudavė A. kumščiu į veidą. Taip pasielgė tik gindamas savo mamą, kai išgirdo sesrs žodžius: „Nemušk mamos“. A. po jo suduoto smūgio, dar prieš nukrisdamas, sudavė ir jam kumščiu į kairiosios veido pusės apatinį žandikaulį prie ausies. Kraujosruva po jo dešiniąja akimi, yra padaryta kito jo brolio – D. Č., po jo suduoto smūgio jam ranka į veidą, maždaug prieš 3 ar 4 dienas iki aptariamo įvykio (2t., b. l. 194-196).

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas papildomai 2016-03-31, kaltinamasis iš esmės patvirtino savo parodymus, kad 2016-03-10 A. J. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, pataikė į kairės pusės skruostikaulį. Smogė tik vieną kartą. Ar po smūgio A. pradėjo bėgti kraujas, nepamena, neatkreipė į tai dėmesio. Patvirtino, jog po gauto smūgio, A. susvirduliavo, atsirėmė nugara į už jo stovėjusią vaikišką lovytę, slystelėjo žemyn ir nukrito ant žemės ant šono, ar ant nugaros, Jis atsistojo gana greitai, maždaug po kokios minutės laiko, nebuvo praradęs sąmonės. Ar jis pats atsistojo, ar jam kas padėjo, nematė. Nematė, kad jam nuėjus nuo A. po suduoto smūgio, dar kas nors A. būtų sudavęs. Kai pamatė A. kitą dieną, jo ištinusį sumuštą veidą, sprendžia, kad po jo suduoto smūgio jam galėjo dar kas nors smogti. Aplamai dėl suvartoto alkoholio kiekio pusę tos dienos įvykių nepamena (2t., b. l. 198-199).

2016-07-12 papildomos apklausos metu V. M. iš esmės patvirtino anksčiau duotus parodymus, kad smogė vieną kartą rankos kumščiu A. J. į veidą, pataikė į kairės pusės skruostikaulį, tačiau abejojo, kad būtent po jo suduoto smūgio A. J. galėjo gautis toks sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio išsiliejo kraujas į smegenis. Tokią išvadą padarė dėl to, jog kitą dieną po smūgio sudavimo, kai pamatė A. J., jo veidas buvo labai sutinęs, o tokie sumušimai negalėjo būti padaryti nuo jo vieno smūgio. Mano, kad jį galėjo sumušti kiti namiškiai. Tačiau jis pats įvykio dieną nematė, kad dar kas nors būtų smogęs A. į veidą ar kitas kūno vietas, išskyrus tai, kai mama su A. mušėsi, tiksliau stumdėsi, mėtė į jį tuščius stiklinius butelius, bet kur pataikė, nematė. Tuo metu, kai mama su A. mušėsi, A. sėdėjo fotelyje, stovinčiame prie vaikiškos lovytės ir sekcijos, didžiajame kambaryje. Kadangi jis pats tuo momentu buvo didžiajam kambaryje, tame pačiame, kur viskas vyko, tai mamą matė iš nugaros pusės. Matė tik nuo A. atšokančius mamos mestus butelius, krentančius ant grindų. Ar tie buteliai sužalojo A., nematė. Jis tik girdėjo, kaip A. mamą keikė, sakė :“ Kalės vaike“. Kadangi dar buvo išgėręs, tai taip sureagavo, kad priėjęs smogė vieną kartą kumščiu A. į veidą, pataikydamas į kairį skruostikaulį. Kai priėjo prie A., šis atsistojo, todėl smogė jam stovėdamas priešais A., dešinės rankos kumščiu. Tarp jo ir A. buvo apie 0,5 metro atstumas, gal mažesnis. A. po smūgio atsirėmė į lovytę nugara, po to slystelėjo ant grindų ir nukrito ant šono, ar ant nugaros. Pamena, kad per šį konfliktą kažkas, atrodo S., sušuko :“Nemušk mamos“. Bet ar tai buvo prieš jo suduotą smūgį, ar po jo, nepamena. Nematė, kas priėjo po jo suduoto smūgio prie A., nematė, kaip A. nuo grindų pakilo. Pamena, kad buvo išėjęs į laiptinę su O., kalbėjosi, bet nepamena, kuriuo momentu, ar iš karto po to, kai sudavė smūgį, ar vėliau (3t., b. l. 4-7).

Analogiškus parodymus jis davė ir 2017-02-07 apklausos metu, patvirtindamas, kad jo suduotas smūgis A. J. į veidą buvo stiprus, kadangi A. nuo jo susverdėjo ir nuslydo ant grindų, prieš tai atsiremdamas nugara į lovytę, o po to nuslydo ant grindų. Tada nukrito ant nugaros, ar ant šono. Nemano, kad A. po jo suduoto smūgio prarado sąmonę, gal apsvaigo, nes pats neatsistojo, o jį kažką pakėlė. Jis pats nematė, kad kas nors iš namiškių būtų smogęs A., tik po to sužinojo iš sesers S., kad A. smogė dar ir brolis D., kad ir pati S. su A. apsistumdė. Jis nenorėjo nužudyti A., ir tokio tikslo neturėjo. Smogė tik vieną kartą supykęs, kad A. įžeidė mamą žodžiu (3t., b. l. 11-13).

Tokius pat parodymus jis davė ir 2017-06-19 apklausos metu (3t., b. l. 20-21) ir juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3t., b. l. 22-24).

Kaltinamasis D. Č. iš esmės patvirtino tyrimo metu ( t. 3 b. l. 93-95, 99, 105) duotus parodymus, kuriuose nurodė, A. J. yra jo mamos Z. Č. sugyventinis, su kuriuo mama apie porą metų gyvena (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su A. buvo geri, anksčiau konfliktų jie neturėjo. Kadangi gyvena vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), 2016-03-10 jis apie 14 val. atvyko pas savo mamą pasveikinti ją su gimtadieniu, kadangi ji gimusi kovo 10 d. Mama į savo gimtadienį specialiai jo nekvietė, bet paprastai ji visada švenčia gimtadienius ir susirenka jos namuose svečių. Kai atvyko namuose rado mamą ir A. J., jie abu buvo blaivūs. Taip pat namuose buvo ir jo vyresnis brolis V. M.. V. išvažiavo mamai pirkti dovanos, o po to kai grįžo, tai atvyko kartu su savo drauge O. Jis irgi buvo blaivus. Apie 15 val. pas mamą į svečius atvyko ir jo sesuo S. M. su savo draugu D. K.. Jiedu taip pat buvo blaivūs. Apie 18 val. atėjo dar vienas jo brolis - D. Č., kuriam buvo 13 metų, gyvenantis tuose pačiuose vaikų globos namuose kaip ir jis. Vakare, gal apie 18-19 val., atvažiavo ir ir mamos giminaitis O. Č.. Visi t. y. jis, mama, A., S., D. K., V. ir jo draugė O. bei O. susėdo prie stalo, vaišinosi, gėrė alkoholį. Kas ką gėrė nepamena, bet iš pradžių visi gėrė brendį, O. - vyną. Viskas vyko draugiškai, jie įsijungė muziką. Išgertuvių metu, apie 20 val., o gal ir vėliau, tarp mamos ir A. kilo konfliktas. Jie pradžioje apsižodžiavo, vienas kitam kažką prikaišiojo, vėliau ėmė koliotis necenzūriniais žodžiais. Abu buvo jau girti. A. svirduliavo, stovėjo vos ant kojų. Mama irgi iš veido atrodė girta, nes iki to konflikto, jie visi jau buvo išgėrę gal 3 butelius brendžio. Mamos konflikto su A. J. metu, D. Č. išėjo iš kambario ir nuėjo į virtuvę pasikalbėti su S., kuri buvo virtuvėje su savo draugu D. K.. Jam išeinant į virtuvę, kambaryje liko jo mama, A., V., nes O. Č. irgi buvo atėjęs į virtuvę. Būdamas virtuvėje girdėjo mamą šaukiančią ant A. necenzūriniais žodžiais, koliojant A. Ji taip pat vadino jį „žąsinu“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. A. irgi mamą keikė įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Smūgių, griuvimo ar bildesio garsų, iš ko galėtų spręsti, kad vyksta muštynės, negirdėjo. Jam vienu metu susidarė įspūdis, kad A. J. muša mamą, todėl jis skubiai iš virtuvės nuėjo į didįjį kambarį. Atėjęs pamatė juodu stovinčius vienas priešais kitą. Jam ateinant mama stovėjo atsukusi nugarą į duris, o priešais ją – A., kuris stovėjo nugara į kambario langą. Jam atėjus, A. stovėjo užsimojęs ranka priešais mamą, gal norėjo trenkti, nes dešinę ranką jis buvo iškėlęs virš galvos, sugniaužęs kumščiu. D. Č. suprato, kad A. ketino tuoj smogti motinai. V. tuo metu buvo kambaryje, lyg ir sėdėjo ant sofos, stovinčios už lovos. Norėdamas apginti mamą, D. Č. smogė A. J. dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, pataikydamas jam į kairės pusės skruostą ar žandikaulį. Smogė taip vadinamu „kabliu“, iš šono į veidą. Smogė tik vieną kartą. A. nenugriuvo ir sąmonės neprarado. Atgal smogti jis nebandė ir užsimojęs nebuvo, po smūgio jam kraujas nebėgo, bet jis nuėjo ir atsisėdo ant sofos. Sėdėdamas burbuliavo, kad nesitikėjo, kad jam smogs. S. ir D. K. jį patraukė atgal, apkabino, pakvietė eiti į virtuvę. Kadangi A., sėdėdamas ant sofos, vis tiek kažką burbuliavo, mama paėmė nuo stalo jau atidarytą „Coca-cola“ butelį, kuriame buvo gal pusė butelio „Cola Colos“. Ji taškė „Coca cola“ ant A. J., po to metė tą patį butelį į A., pataikė jam į pilvą ar krūtinę, tiksliai jis nematė. Kad mama tuo „Coca colos“ buteliu būtų smogusi A. į galvos sritį, jis nematė. Taip pat nematė, kad mama iš viso būtų smogusi ar spyrusi A. Praėjus gal 5-10 min., jis išėjo į kiemą. Kartu su juo išėjo ir D. K. bei brolis V. Po kurio laiko iš buto išėjo O. ir S. Kažkuri pastebėjo, kad dingo O. pinigai. O. nuėjo prie stotelės, esančios netoli laiptinės, o S. nuėjo ją guosti. Po to, apie 22 val. jie visi sugrįžo atgal į motinos butą. Jis dar ten dar pabuvo apie 20-30 min. ir, atsisveikinęs, išėjo į autobusų sustojimą, kad paskutiniu autobusu galėtų grįžti į vaikų namus. Globos namuose buvo apie 00.30 val. Kas vyko mamos bute jam išėjus, jis nežino. Kitą dieną t. y. 2016-03-11į vaikų namų grupės telefoną paskambino mama ir pasakė, kad A. yra ligoninėje, komos būsenoje. Apie tai, kad A. tą vakarą dar kas nors būtų smogęs, mama nesakė, o jis pats irgi to nematė.

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3t., b. l. 109-112).

Kaltinamoji Z. Č. patvirtino tyrimo metu (3t., b. l. 192-195, 4t., b. l. 1-5, 9-12) duotus parodymus, kad ji turi 10 vaikų, kurie visi gyvena vaikų globos namuose. A. J. buvo jos sugyventinis, su kuriuo ji turi bendrą vaiką - dukrą S. J., kuriai treji metai. 2016-03-10 savo namuose ji šventė gimimo diena. Švenčiant vyko išgertuvės, kuriose be jos ir sugyventinio, dalyvavo jos sūnus – V. M., jo draugė O., dukra S. M., sūnus D. Č., kuriam tuo metu buvo 13 metų, sūnus D. Č., kuriam buvo 16 metų, jos mamos pusbrolis O. Č., dukters S. draugas D. K.. Apie 16 val. jie visi susėdo prie stalo didžiajame kambaryje, vaišinosi ir gėrė alkoholį, garsiai klausėsi muzikos. Gėrė brendį ir vyną. Girčiausi vakarėlio metu buvo V. M., A. J., D. Č.. Ji taip pat buvo išgėrusi brendžio ir vyno, tačiau girta nebuvo, nors ir ne viską prisimena, kas įvyko to vakarėlio metu. Išgertuvių metu, gal apie 20 val. jai ir A. sėdint didžiajame kambaryje, ant lovos, ji ėmė A. prikaišioti, kad jis jai neištikimas, kad pastoviai dingdavo iš namų po kelias dienas. A. ėmė pykti, reikalavo įrodymų. Po to jie ėmė vienas kitą keikti , koliotis visokiais necenzūriniais žodžiais. Ginčo metu, sėdėdami ant lovos, su A. apsistumdė. Pirmas A. ją pastūmė, tada ji dešinės rankos delnu sudavė jam į dešinį žandą. Sudavė nestipriai, nuo smūgio A. nenugriuvo ir nesukniubo, tik pagrasino: “Aš tau padarysiu, jei tu mane paliksi, neteksi dukros“. Nepamena, ką ji atsakė A., tačiau atsistojo ir nuėjo į virtuvę daryti sumuštinių. A. liko sėdėti kambaryje, ant lovos. Tuo metu visi gėrė toliau kambaryje. Apie 20.30 val. ji vėl prisėdusi ant lovos, šalia A., ir papriekaištavo, kad jis vaikšto pas kekšes. Jie vėl ėmė koliotis.Tuo metu iš laiptinės pro buto duris užėjo sūnus V. M.. Jis ėmė jai priekaištauti, kad ji gyvena su tokiu vyru, kuris vaikšto pas kekšes, sugriebė ją už pečių ir papurtė. A. atsistojus, V. smogė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, pataikydamas tiesiai tarp lūpų ir nosies. Smūgis buvo stiprus, nes A. nugriuvo aukštielninkas ant lovos. Jam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Krisdamas A. niekur neatsitrenkė. Po smūgio A. sąmonės neprarado, o tik ėmė ją kolioti, sakydamas: “ Suka, padla, aš vis tiek su tavim negyvensiu“. V. supyko už tokius žodžius ir, sakydamas: “Mano motinos taip nevadinsi“, pasilenkė prie A., kuris gulėjo lovoje ant nugaros, ir smogė antrą kartą tos pačios rankos kumščiu A. į veidą, pataikydamas į kairės pusės išorinį akies kampą. Matyt po smūgio prakirto akį, nes ėmė bėgti kraujas. Jam smarkiai kraujavo iš nosies, bėgo kaip krešuliai, tai suprato, kad smūgis buvo stiprus. V. buvo įsikarščiavęs, tačiau priėjo V. draugė O. ir V. išsivedė iš buto. Dėl buvusio girtumo gerai nepamena, bet atrodo, kad po to, kai V. smogė A., ji, įsikarščiavusi, pagriebė dešine ranka nuo stalo nepilną plastmasinį butelį, su „Coca cola“ gėrimu, ir, laikydama už kakliuko, sudavė gulinčiam ant lovos A. į galvos dešinę pusę virš ausies, arčiau pakaušio. Kadangi butelis buvo neužkimštas, nuo smūgio apsilaistė A. drabužiai. A. nuo lovos nebesikėlė, tačiau ir neužmigo. Praėjus kažkuriam laikui, A. pakilo eiti į tualetą. Grįždamas iš tualeto, A. laikėsi už nosies, matyt jam skaudėjo nosį, nors tuo metu dar nesiskundė. Ji vėl ėmė su juo konfliktuoti, sakė A., kad ji ne kekšė, ne prostitutė, kad narkotikus vartojo per jį. O A. ją keikė vėl visokiais žodžiais. Keikdamas ją, A. sėdosi kambaryje ant fotelio, stovėjusio tarp lovytės ir sekcijos, prie sienos, esančios priešais duris. Sėdosi atbulas, tačiau dėl girtumo nepataikė ant fotelio, o nuslydo ant grindų, į fotelį atsiremdamas nugara ir liko taip sėdėti. Taip A. sėdint ant grindų ir remiantis nugara į fotelį, jis toliau ją keikė visokiais žodžiais, o ji pati jį taip pat koliojo. Tada iš virtuvės, išgirdęs konfliktą, atėjo kitas jos sūnus - D. Č.. Jis prisiartino prie A. ir ėmė šaukti ant A., kad jis šitaip jo motinos nevadins ir ant jos nešokinės. A. bandė kažką rėkti, bet tada D. Č., stovėdamas priešais A. nedideliu, gal pusės metro atstumu, dešinės rankos kumščiu sudavė A. į veidą 3 ar 4 kartus. Pirmą smūgį pataikė į veido kairę pusę ties smilkiniu. Smūgis buvo iš šono, tokiu kaip kabliu ir labai stiprus. Po smūgio A. galvą loštelėjo atgal. Kitą smūgį D. pataikė kažkur į dešinę kaktos pusę, po to kažkur ties kaktos viduriu. Visi smūgiai buvo stiprūs, bet A. sąmonės neprarado, tik pakratė galvą ir kažką burbėjo. Atėjusi S. ėmė šaukti, kad D. A. nebemuštų, atnešė šlapią skudurą, norėdama A. pavalyti veidą, bet A. jai pasakė:“ Nereikia, nevalyk“. D. iš kambario išėjo. Po kiek laiko A. nuo fotelio keturiomis nuropojo iki lovos. Padedamas S., jis įlipo į lovą. A. ėmė skųstis, kad jam skauda galvą „link smilkinio“. Buvo praėjęs pusvalandis nuo to laiko, kai jam smogė D. Ji pasiūlė jam išgerti brendžio, bet jis atsisakė. Tada ji A. davė dvi tabletes nuo skausmo „Panadol“ ir „Citramon“. Citramono A. negėrė, o išgėrė vieną tabletę „Panadol“. Išgėręs tabletę, A. gulėjo ant lovos, tarpais dejavo. Greitosios ji nepagalvojo kviesti, nemanė, kad A. sumuštas rimtai. Dukrai S. ji siūlė eiti miegoti ant grindų, kur buvo paklojusi. A. matyt nepatiko, kad S. gali likti nakvoti ir jis pakilęs nuėjo į koridorių, kur buvo nuėjusi S. su D. K.. Koridoriuje A. ėmė ginčytis su S. Išgirdusi, kad koridoriuje S. su A. ginčijasi, ji išėjo į koridorių. S. pavadino A. narkomanu. Tuo metu A. stovėjo nugara į mažesnio kambario vidų, o S. per žingsnį nuo jo, priešais A. Koridoriuje stovėjo ir jos sugyventinis D. K.. Tada S. uždėjo abi rankas A. ant krūtinės ir stipriai jį pastūmė. A. nuo pastūmimo krito į mažesnio kambario vidų. Jis atsitrenkė į kambario duris, kurias laikė priremtas dviratis. To kambario durys buvo nukeltos nuo vyrių ir tik atremtos į staktą, ir jas prilaikė tik du suremti dviračiai. Kaip A. nukrito su durimis nematė, nes nežiūrėjo. Tuo metu ji susikibo su S., abi ėmė koliotis. Ji išstūmė S. iš buto. Tada, išstūmusi S., užėjo į mažesnį kambarį, kur gulėjo nukritęs A. ir dejavo. Jis gulėjo aukštielninkas, nukritęs ant durų viršaus. Tame kambaryje, ant grindų, buvo didelė krūva drabužių. Ant tos drabužių krūvos, su visom durim, A. ir nukrito. A. galva ir visas kūnas buvo ant durų. Ji padavė A. ranką, tačiau jis sunkiai kėlėsi. A. pasikėlė ant kelių ir keturiomis nuropojo į didįjį kambarį. Tuo metu buvo apie 4 val. ryto. Visi buvo jau išsiskirstę, liko tik ji, A. ir D. Č.. Kitą dieną, t. y. 2016-03-11, apie 14 val. ji pamatė, kad A. vis miega, nesikelia. Ji pamatė, kad iš burnos jam ėmė kristi putos. Purtė A., bet jis neragavo, buvo be sąmonės. Ant A. kairės akies buvo mėlynė ir prie akies prakirsta, nosis atrodė pakrypusi į šoną, kaip sulaužyta, buvo patinusi kakta, aplink lūpas, jos buvo kruvinos, ištinusios abiejų rankų plaštakos. Tada ji paskambino telefonu Nr. 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji A. pristatė į (duomenys neskelbtini).

Savo parodymus kaltinamoji Z. Č. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2016-03-30 (4t., b. l. 13-17)

Kaltinamoji S. M. taip pat patvirtino tyrimo metu (t 4. b. l. 70-85) parodymus, kad 2016-03-10 buvo mamos Z. Č. gimtadienis, todėl ji su savo draugu D. K. ir savo mažamečiu sūnumi atvyko pas mamą į namus maždaug apie 12 val. Kai atvyko, namuose pas mamą jau buvo S. M. broliai V. M., D. Č., kuriam 16 metų, bei D. Č., kuriam 13 metų. D. K. išvažiavo dirbti apie 13 val., o ji kartu su V. M. ir D. išvažiavo autobusu į miestą, pirko mamai gėlių ir šampano. Apie 15 val. grįžo pas mamą, nes broliai liko mieste. Pas mamą ji grįžo su mamos giminaičiu O. Č.. Maždaug apie 17 val. pas mamą atvažiavo broliai V. M., D. Č. ir brolio V. draugė O. Dar iki atvykstant broliams, mama atidarė brendžio „Grand cavalier“, 0,7 litro talpos ir visi keturi- ji, mama, D. Č. ir mamos sugyventinis A. J. išgėrė po kelis stikliukus. V. M., O. bei D. atnešė torto ir dar vieną butelį brendžio „Grand cavalier“. Visi susėdo didžiajame kambaryje, aplink stalą ir šventė mamos gimtadienį, vartojo alkoholį. Be brendžio buvo ir vyno. Viskas iš pradžių vyko normaliai, draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Visi išeidavo parūkyti į laiptinę, grojo muzika. D. K. į mamos butą atvyko po darbo, apie 18 val., atnešė dar vieną butelį brendžio 0,7 talpos, „Grand Cavalier“. Per vakarą bendrai jie išgėrė gal 7 butelius alkoholio. Ji pati per tą vakarą išgėrė apie pusę litro alkoholio, tačiau nesijautė girta, o tik apsvaigusi ir pakankamai gerai pamena, kas vyko. Jos brolis D. iš mamos namų išėjo apie 18 val. ir nebegrįžo. Apie 21.30 val. D. K., V. M., A. ir D. Č. ėjo į parduotuvę dar nupirkti brendžio. Jie į parduotuvę alkoholio pirkti ėjo du kartus. Po to, po 22 val., užsidarius parduotuvei, ji vyko į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio. Vyko kartu su broliu D. Č.. Apie 23 val. paguldė miegoti savo sūnų. Maždaug apie 00.30 val., nors dėl laiko gali suklysti, tarp mamos ir A. J. kilo konfliktas. Tuo metu mama, A. ir broliai buvo jau girti. Mama ėmė priekaištauti A., kad jis neištikimas, abu susibarė. Mama provokavo konfliktą, liepė A. eiti iš namų, priekaištavo, kad jis vaikšto pas kitas moteris. Jie abu koliojosi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai konfliktavo, mama su A. sėdėjo ant lovos, prie krašto. Šiaip mama kai išgeria tampa konfliktiška, kimba prie visų. A. mamai rėkė, priekaištavo, kodėl ji taip elgiasi, nes jis myli jos vaikus. Po to A. atsistojo ir nuėjo prie fotelio. Paskui A. atėjo ir mama. Tada jos brolis V. M., girdėdamas, kaip jie barasi, priėjo prie stovinčio A. ir smogė jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą. Pataikė ties lūpomis. Smūgis buvo stiprus. Po smūgio A. nukrito ant grindų, sėdomis, nugara atsiremdamas į fotelį. Matė, kad po smūgio A. veidu ėmė tekėti kraujas, bet ar kraujas bėgo iš nosies, ar buvo prakirsta lūpa, nematė. Po kiek laiko prie A. priėjo ir D. Jis liepė jam nešokinėti prieš mamą. A., kai priėjo D., tebesėdėjo ant grindų. D. Č. smogė A. į veidą kumščiu. Kuria ranka sudavė, nematė. Sudavė vieną kartą, pataikė kažkur ties akimi, bet nepamena, ar ties dešine, ar ties kaire, nes nežiūrėjo ir nepamena. Ji prašė visų liautis, palikti A. ramybėje, jo nemušti, nepulti. Tačiau į jos prašymus liautis, mama nekreipė dėmesio, o paėmusi nuo stalo atidarytą butelį „Coca-colos“ 1,5 litro talpos, trenkė butelį į grindis, dalis gėrimo išsilaistė. Tada mama paėmusi tą patį butelį, tuščią, smogė A. vieną kartą buteliu į galvą, pataikydama į dešinį šoną. Po to ji kaire ranka sudavė jam kelis kartus į veidą per dešinį skruostą. Tuo metu A. vis dar sėdėjo ant grindų, nugara atsirėmęs į fotelį. A. sakė mamai, kad ją myli, o jos vaikai taip elgiasi. Mama ėmė kloti lovas, visi ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu buvo apie 1.30 val.- 2 val. nakties. A. ėmė skųstis, kad jam labai skauda galvą, tačiau niekas tikriausiai nepagalvojo, kad jam jau galėjo būti blogai. Tarpais jis vaikščiojo, tarpais ropojo. Ji pamanė, kad jam trūksta alkoholio. To metu jis vėl ėmė kolioti mamą, reikalavo duoti vaistų nuo skausmo. Tuo metu ji pati didžiajame kambaryje buvo atsigulusi miegoti ant grindų. Tarp jos ir D. K. kilo konfliktas dėl to, kad jai paskambino kitas vaikinas. Susinervinęs D. K. nuėjo parūkyti. Išgirdęs jų konfliktą, A. atsikėlė ir eidamas iš kambario į koridorių ėmė burbėti ant D. K., o D. K., atsidaręs buto duris eidamas parūkyti, pasiuntė jį necenzūriniu žodžiu. Tada supykęs A. išstūmė D. K. iš buto. Išstūmęs D. K., A. liko stovėti koridoriuje, nugara į mažesnį kambarį. Pamačiusi, kad jis išstūmė D. K.,ji supyko ir padėjusi ant A. krūtinės vieną ranką, jį pastūmė. Krisdamas atbulas A. atsitrenkė į kambario durų varčią, kuri buvo atremta į staktą, nes buvo nuimta nuo vyrių.. A. krito aukštielninkas. Durų varčia irgi įkrito į kambarį, bet ne ant A., o šalia. A. turėjo kristi ant drabužių krūvos, sumestos kambaryje ant grindų. Tame pačiame mažajame kambaryje prie dešinės sienos, stovėjo dviračiai, bet ji nematė, ar krisdamas A. į juos atsitrenkė, ar juos kliudė, nes paties A. kritimo momento ji nematė, kadangi tuo metu susikibo su mama. Motina atėjo paskui, kai ji konfliktavo koridoriuje su A. Ji ją ir puolė, stūmė jos vaiką pro duris, griebė jai už plaukų, todėl abi irsusikibo. Ji norėjo smogti motinai ranka, bet nepataikė, pataikė į sieną. Tada supyko ir išėjo pati iš buto. Apie pusvalandį pasėdėjo su vaiku, parūkė. Tada mama vėl ją įleido į butą miegoti. Kai atėjo į kambarį miegoti, A. dar vaikščiojo, po to kartu su mama atsigulė miegoti. Gulėdamas A. visą laiką skundėsi ir keikėsi, kad jam skauda galvą. Užmigo visi apie 5 val. Kitą dieną t. y. 2016-03-11 ji atsikėlė apie 9.30 val. Girdėjo, kaip A. vis dejavo, kad skauda galvą, bandė atsistoti, bet nepavyko, ėmė purtytis. Ar ant A. veido buvo kokių sužalojimų, prakirtimų, mėlynių, nepamena. Apie 11.30 val. mama, priėjusi prie A., pasakė, kad jam bėga putos iš burnos. Priėjęs V. pasakė, kad tai seilės. Iš mamos buto ji išėjo apie 11.30 val., kai atėjo D. K.. Kartu su ja išėjo ir broliai D. Č. ir V. M.. Visi ėjo į jos namus (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. jai telefonu paskambino mama ir pasakė, kad A.. ligoninėje, komos būsenoje ir, kad jam išsiliejo kraujas ant smegenų. Gailisi, kad pastūmė A., bet jo sunkiai sužaloti negalėjo. A., po jos pastūmimo, turėjo auštielninkas nukristi ant drabužių krūvos, todėl mirtį sukėlę sužajimai jos veiksmais negalėjo būti padaryti. Ji yara ketvirtas vaikas šeimoje, iki 16 metų amžaus ją augino mama, o po to, ji apsigyveno pas globėjus. Būdama 16 metų amžiaus, su D. K. susilaukė sūnaus L. M., kuriam 3 metai Gyvena iš gaunamos vaiko pašalpos ir našlaičio pašalpos.

Kaltinamoji S. M. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (4t., b. l. 86-90)

Nukentėjusioji L. Ž. paaiškino, kad nužudytasis A. J. yra jos brolis, kuris paskutiniu metu gyveno su Z. Č. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad brolis buvo sumuštas ir yra ligoninėje komos būsenos, ji sužinojo 2016-06-01, kuomet jai paskambino policijos tyrėjas ir pasakė, jog jis iš ligoninės perkeliamas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kad jos brolis nuo 2016 metų kovo mėnesio buvo ligoninėje, ji nežinojo. Tą pačią dieną ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur rado A. komos būsenoje, atsimerkusį, tačiau jis jos jau nepažino, negalėjo kalbėti, judino tik rankų pirštus. Pas Z. Č. ji nei karto nėra buvusi, nežinojo tiksliai, kur ji gyvena. Su broliu matėsi ji paskutinį kartą 2016 m. kovo mėnesio pradžioje. Jis pas ją kartais užsukdavo. Ji vienintelė jo sesuo, jie dviese buvo su broliu, daugiau brolių ir seserų neturėjo, buvo ne vieno tėvo, o jų abiejų mama yra ta pati, tačiau ji mirusi. Yra pateikusi 50857 eurų ieškinį, kurį sudaro 50000 eurų moralinė žala, o 857 eurų sudaro laidojimo išlaidos, kadangi ji palaidojo brolį. Laidojimo pašalpą 103 eurų gavo iš valstybės, ta suma į ieškinį neįeina, todėl sutinka, kad ieškinys būtų sumažintas 103 eurų suma iki 754 eurų. Neturtinę žalą prašo priteisti, kadangi tai buvo jos vienintelis brolis, jie buvo artimi, susitikdavo, telefonu bendraudavo - kartais į savaitę kartą, kartais 2 - 3 kartus susitikdavo, todėl brolio netektis jai sukėlė didelį skausmą.

Apklausta liudytoja O. B. taip pat patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1t., b. l. 92-96), kad 2016-03-10 buvo pas Z. Č. namuose (duomenys neskelbtini) ir šventė jos gimimo dieną, vartojo alkoholinius gėrimus. Gimtadienyje be Z. Č. dalyvavo Z. sugyventinis A. J., kurį vadina A., O. Č., V. M., D. K., S. M., D. Č., R. G., D. Č.. Visi susėdo už stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, vaišinosi. Praėjus gal kokioms 2 valandoms, gal ilgiau, jau apgirtę Z. su sugyventiniu susipyko. Dėl ko, ji tiksliai nežino, nes jų ginčo nesiklausė, nes jai buvo neįdomu. Girdėjo, kad Z. A. prikaišiojo kažkokią merginą. A. J. pradėjo Z. kolioti necenzūriniais žodžiais. Z.ir A. taip besibarant, pastarasis atsistojo nuo lovos ir, jos nuomone, agresyviai atsisukęs į Z., ketino jai trenkti. Taip suprato todėl, kad A. veido išraiška buvo pikta, o Z. koliojimas rodė, kad jis pyksta ant Z. Be to, A. dešine ranke užsimojo. Tuomet V. M., pakilo nuo kėdės ir, užsistodamas savo mamą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė A. į veidą. Pataikė kažkur į kairę veido pusę, tarp lūpų ir nosies. V. A. į veidą sudavė vieną kartą. Po smūgio A. pradėjo bėgti kraujas iš lūpų, tačiau nukritęs jis nebuvo. Po šio smūgio A. į veidą, A. norėjo trenkti V. atgal, tačiau visi baliuje buvę asmenys supuolė ant jų. Puolė ir ji, todėl abu vyrai buvo išskirti. V. ji paėmė už rankos ir tuoj pat nuvedė jį į laiptinę, kad konflikto daugiau nebūtų ir jie daugiau nesusimuštų. Su V. laiptinėje buvo apie 1 valandą, gal kiek ilgiau, gal trumpiau. Kai su V. buvo laiptinėje, tai Z. bute buvo girdimas triukšmas. Girdėjo rėkavimus, bet konkrečių žodžių ji negirdėjo. Girdėjosi tiek vyriški balsai, tiek moterų balsai, kažkas ginčijosi. Kas ir su kuo ten ginčijosi, nežino, nes pagal balsus nesuprato. Vienu metu išgirdo, kaip S. garsiai šaukė „kur D.“. Muštynių garsų, riksmų, pagalbos šauksmų negirdėjo. Praėjus maždaug kokiai valandai, gal kiek ilgiau, į laiptinę išėjo S., kuri jos paklausė, ar ji su savimi turi visus savo daiktus. Jai atsakius, kad jos daiktai t. y. rankinė, yra bute, S. klausė, kur ji pasidėjo savo rankinę. Pasakius, kad rankinę ji pasiliko tame kambaryje, kuriame šventė Z. gimtadienį, ant lovos, S. pasakė, kad ji jos rankinę rado kitame kambaryje, ant grindų. Padavusi jai jos rankinę, S. liepė pasitikrinti, ar yra visi daiktai rankinėje. Ji, pasitikrinusi daiktus, pamatė, kad piniginėje trūksta apie 80 eurų, kuriuos jai buvo davę tėvai. Išgirdusi, kad trūksta pinigų, S. pasakė, kad pinigus pavogė jos brolis D. Paklausus S., kodėl ji taip kalba, S. atsakė, kad iš jos D. anksčiau buvo pavogęs pinigus, be to ir šį kartą D. buvo kažkur išėjęs ir pas Z. namuose jo nebuvo. Tuomet ji su V. ir S. bei savo draugu D. išėjo į kiemą ieškoti D. D. kieme nebuvo. Netrukus į kiemą ieškoti D. atėjo ir Z. Visi jo artimieji bandė skambinti D., tačiau jis nekėlė telefono ragelio, skambučius atmetinėdavo. Tada V. jam parašė žinutę, klausdamas jo, ar jis pavogė pinigus. D. jam atrašė, kad jeigu visi galvoja, kad pinigus pavogė jis, tai jo daugiau niekas nebematys. Po tos žinutės D. išjungė savo telefoną, todėl su juo niekam pasikalbėti nepavyko. Tada visi grįžo atgal pas Z. į butą. Visi vėl nuėjo į kambarį toliau švęsti Z. gimtadienio. Besikalbant apie dingusius jos pinigus, į kambarį atėjo A. Iš kur jis atėjo, ji nematė. Kai pamatė A., tai jo lūpos buvo kruvinos ir po akimi buvo „mėlynė“, tačiau po kuria neįsidėmėjo. O kai tik atvyko pas Z., A. sumuštas nebuvo, jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų jo kūne nebuvo. Nuo ko pas A. po akimi buvo „mėlynė“ nežino, jo neklausė. Jis pats jai nesakė, kodėl pas jį po akimi „mėlynė“. Kalbos tokios, kad A. kas nors daugiau būtų mušę, ar būtų su juo kas nors dar konfliktavę nebuvo jokios. Visos kalbos buvo apie jos dingusius pinigus ir jų grąžinimą. A. visiems kambaryje buvusiems sakė, kad jam skauda galvą, buvo užsiėmęs rankomis už galvos. Z. jam davė vaistų nuo galvos skausmo.

Liudytoja papildė tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, jog prieš einant jiems miegoti, kilo konfliktas tarp Z. ir S., nes Z. varė iš namų S. su vaiku. Tada priėjo A., jis stūmė K., tas vos nenukrito. Tada S. stovintį koridoriuje A. J. pastūmė į krūtinę ir jis krito atbulas į kambarį, atsitrenkdamas į kambario duris. Nukritęs A. J. gulėjo ant nugaros gal 2 min., po to atsikėlė. Netrukus po to, visi pradėjo ruoštis eiti miegoti. Miegojo viename kambaryje, nors Z. namuose yra du kambariai. 2016-03-11 apie 10 val. visi atsikėlė. Z. atsikėlusi pradėjo tvarkytis namus. A. pradėjo sakyti, kad jam vis tiek skauda galvą, o kiek pasimuistęs lovoje, vėl užmigo. Z. namuose liudytoja buvo maždaug iki 13 val., o paskui išvažiavo į namus. Kol buvo Z. namuose, A. J. atsikėlęs nebuvo, visą laiką miegojo, jo niekas nežadino. Apie 19 val. jai paskambino V. ir pasakė, kad A. blogai, kad jam kažkas atsitiko ir, kad jis ligoninėje. V. sakė, kad A. komoje ir kad jam kažkas negerai su galva. V. buvo sulaikytas, dėl to A. Jai S. sakė, kad jų mama Z. viską suvertė ant V., todėl V. ir sulaikė. Tuomet ji pati skambino Z. pasikalbėti apie tai, kas nutiko A., kodėl jam koma. Z. jai sakė, kad po to, kai V. sudavė A. ir ji su V. buvo laiptinėje, jos namuose muštynės tęsėsi - su A. mušėsi ir D. Č., ir ji pati. Klausė jos, kodėl ji viską kaltę suvertė V., o ji atsakė, kad nieko policijoje apie V. nesakė.

Liudytojas D. K. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( t.1 b. l. 98-103), kad 2016-03-10 d. apie 16 val. jis, jo draugė S. M. ir jų bendras mažametis vaikas, kartu visi nuvyko pas S. mamą Z. Č., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), į jos gimtadienį. Jiems atvykus pas ją į namus, namuose buvo pati Z., jos sugyventinis A. J. bei Z. vaikai: V. M., D. Č., D. Č. ir V. draugė O. Visi šventė Z. Č. gimimo dieną, pradėjo baliavoti. Pradžioje kartu išgėrė du butelius brendžio 0,7 litro talpos. Po to buvo šokiai ir apie kokią 19 val. - 20 val. jis ėjo į parduotuvę pirkti dar alkoholio, kurį toliau gėrė Apie kokią 23 val. jis su sugyventine savo mažametį sūnų paguldė Z. miegamajame miegoti, o patys toliau visi gėrė didžiajame kambaryje. Po vidurnakčio, jau po 24 val. nakties, tarp Z. ir A. kilo nesutarimai. Konfliktas tarp Z. ir A. įvyko buto didžiajame kambaryje, kur ir vyko išgertuvės. Jis, net būdamas namo koridoriuje, girdėjo Z. balsą, kuri kažką garsiai aiškino A., rėkė ant jo. Išgirdęs jų konfliktą, iš koridoriaus grįžo į kambarį ir atsistojo tarp Z. ir A., į tarpą, tokiu būdu juodu išskirdamas, kad nesusimuštų. S. taip pat pradėjo raminti savo motiną. Tada staiga į kambarį įėjo V. M., kuris prieš tai buvo buto virtuvėje su savo drauge. Įėjęs į kambarį, V. staigiai prišoko prie A. ir vieną kartą iš dešinės rankos kumščiu smogė A. į veido sritį, tarp lūpos ir nosies. Po šio suduoto smūgio A. žengė atbulas kelis žingsnius atgal, tačiau sąmonės neprarado. S. A. pasodino ant fotelio, jį apsikabino rankomis, norėjo jį užstoti nuo V. sakydama, kad čia ne jis kaltas. V. kartu su O. išėjo į lauką, o A. liko sėdėti kambaryje ant fotelio. Kiek pasėdėjęs jis nuėjo į tualetą, o grįžęs, dar kažkiek išgėrė su Z. Dar matė, kad A. rankose laikė alaus butelį, tačiau ar jis gėrė alų, ar ne, to nematė. Dabar gerai nepamena, ar prieš V. suduotą smūgį, ar po V. suduoto smūgio, Z. pagriebė nuo stalo butelį "Coca-Colos" didelį-1,5 ar 2 litrų talpos, kuris buvo beveik pilnas ir atsuktas ir šliukštelėjo "Coca-colos' A. į veidą. Po to iš karto tą butelį metė į A. Į kurią tiksliai vietą pataikė, jis nematė, bet kažkur į viršutinę kūno dalį - į galvą ar krūtinės sritį. Po to D. K. pats nuėjo į tualetą. Iš kambario eidamas į tualetą, matė, kad virtuvėje buvo D. Č. ir D. Č.. Iš tualeto ėjo pradžioje į laiptinę, o po to į lauką parūkyti. Parūkęs grįžo gal po pusvalandžio, gal greičiau. Didžiajame kambaryje rado A. Ar jis buvo toje pačioje vietoje, kur ir prieš jam išeinant-prie fotelio, ar gulėjo ant lovos nepamena. Matė, kad A. veidas kraujavo, tačiau ar iš nosies, ar iš lūpos, nepastebėjo. A. kažkas burbėjo, bet ką nesuprato. Kambaryje tuo metu buvo D. Č., Z. ir S. Visi vienas kitą perrėkdami šaukė, garsiai grojo muzika, buvo balaganas. S. kažką kalbėjo su A. A. turėjo alaus butelį, bet ar gėrė nematė. Apie kokią 2 val. nakties jis su V. drauge O. taksi nuvažiavo į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini), prie turgelio, dar pirkti alkoholio. Grįžę jiedu atėjo į Z. butą ir didžiajame kambaryje dar visi išgėrė alkoholio. Prie jo A. į veidą ar į galvą daugiau smūgių niekas nesudavė, bent jau jis to nematė.

Apie 4 val. jis pats kalbino S. eiti namo, bet ji nenorėjo eiti kartu. Abu su S. nuėjo į koridorių, apsižodžiavo. Išgirdęs jų apsižodžiavimą, atėjo A. ir išstūmė jį iš buto. Pro praviras buto duris jis pamatė, kad S., supykusi ant A. už tai, kad šis jį pastūmė, stūmė A. viena ranka, ją uždėjusi jam ant krūtinės. A. krito atbulas į mažesnį kambarį, esantį priešais buto duris. Jis krito nugara atsitrenkdamas į išimtą durų varčią, kuri stovėjo atremta į kambaryje stovėjusius dviračius. Pirma nukrito durų varčia, tada ant jų nukrito A. Jis bei durys nukrito ant didžiulės drabužių krūvos, sumestos kambaryje. Nematė, kad krisdamas A. būtų atsitrenkęs galva į ką nors. Tada prišoko Z. ir dėl A. susikibo su S. Z. iš buto į laiptinę išstūmė S. Tada jis susinervino ir išėjo pėsčiomis namo vienas. Tuo metu buvo apie 4 val. ryto. S. liko pas motiną. Dienos metu, apie 10-11 val. vėl atėjo pas Z. pasiimti S. su vaiku. Tuo metu, kai atėjo, A. dar gulėjo lovoje, ant pilvo, visas užsidengęs, net galvą. Kadangi jo veido nematė, tai negali pasakyti, ar ant jo matėsi kokių sumušimo, sužalojimo žymių, nubrozdinimų ar mėlynių, tik girdėjo, kaip jis karkė. Apie tai, kad jis skundėsi galvos skausmu, niekas jam nesakė, ir aplamai niekas per daug dėmesio nekreipė į A. Kad A. išvežė į ligoninę, sužinojo iš S. Vėliau S. jam sakė, kad konfliktą pradėjo motina, kad tada V. smogė A., o po to A. dar smogė ir D. Tačiau jis pats matė tik vieną V. suduotą smūgį.

Tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b. l. 105-110) teisme patvirtino ir O. Č., nurodęs, jog 2016 m. kovo mėn., prieš Velykas, jam paskambino Z. Č. ir pakvietė atvykti švęsti jos gimtadienio. Jis nuvažiavo pas ją apie 17-18 val., nuvežė dovanų gėlę. Be Z. namuose buvo jos sugyventinis A. J., kurį vadina A., jos dukra S. su draugu, kurio vardo nepamena, Z. sūnūs – V., D. ir D., taip pat buvo jo sūnaus A. Č. buvusi panelė O. Didžiajame kambaryje, buvo padengtas stalas, ant stalo buvo maisto, keli buteliai brendžio ir vyno. Visi susėdo prie stalo ir pradėjo baliavoti - gėrė alkoholį, vaišinosi, grojo muzika, išeidavo parūkyti į lauką. Jis pats per visą vakarą išgėrė apie pusę butelio brendžio ir vyno, alkoholį maišė. Iš pradžių viskas vyko taikiai, buvo geros nuotaikos. Tačiau vėliau, jau gerokai išgėrus, Z. ir A. susipyko, ėmė koliotis. Jis juos ramino, bet jie nekreipė dėmesio. Nematė, kad jiedu būtų mušęsi ar stumdęsi. Jų ginčo metu prie A., sėdinčio ant lovos, staiga priėjo V. ir dešinės rankos kumščiu smogė A. į veidą. Jis tik matė, kad smogė vieną kartą ir pataikė A. į veidą, į kurią tiksliai veido vietą, nepastebėjo. Po smūgio A. aukštielninkas nukrito ant lovos, ant nugaros. Ar po smūgio A. ėmė bėgti kraujas nepamena. Ar V. sudavė tik tą vieną smūgį A., ar daugiau, nepamena. Ar po to V. suduoto smūgio dar kas nors sudavė smūgius A., nepamena, tik prisimena, jog po suduoto smūgio, A. ėmė skųstis, kad jam labai skauda galvą. Kiek pamena, po V. suduoto smūgio, Z. pagriebė atidarytą „Coca colos“ butelį, 1,5 ar 2 litro talpos, ir metė šį butelį į A. Butelyje tuo metu buvo apie pusę butelio „Coca-Colos“. Butelis pataikė kažkur į viršutinę kūno dalį, gali būti į krūtinę. Nepamena, ką tuo metu darė A. - ar sėdėjo, ar gulėjo ant lovos, ar buvo atsistojęs. Kodėl Z. metė į jį butelį nežino, gal vis dar pyko ant A. Maždaug už pusvalandžio, jam būnant didžiajame kambaryje, iš virtuvės atėjo D. Č.. Jis priėjo prie A. J. ir sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvą. Mušė iš šono, pataikydamas ar tai į veidą, ar tai į viršutinę galvos dalį, tiksliai nematė. Smūgis buvo suduotas taip vadinamu „kabliu“, buvo stiprus, nes A. nugriuvo aukštielninkas, atsiremdamas į fotelį. Sąmonės A., atrodo, neprarado, nes po smūgio apsidairė ir kažką burbtelėjo. D. daugiau A. nesmūgiavo. Ar D., prieš smogdamas, ką nors sakė A., nepamena. Nematė, kad po D. suduoto smūgio A. bėgtų kraujas. Pamena, kad naktį, valandos jis nepamena, A. ėmė skųstis, kad skauda galvą, todėl Z. jam davė kažkokių tablečių nuo galvos skausmo. Ar tabletes A. išgėrė, nematė. Taip pat paaiškino, jog nematė, kad su A. dar kas būtų mušęsis, ar jį mužęs, stumdęsis. O. Č. užmigo kambaryje ant fotelio. Nakties metu matė, kaip A. ėjo į vonią, ar kitą kambarį. Pamena, jog tuo metu koridoriuje vyko konfliktas tarp S. ir Z. Z., kažko supykusi, varė iš savo buto S. ir jos sugyventinį D., rėkdama “ Eikit, eikit“. Jie išėjo, bet po kurio laiko Z. vėl įsileido S. į butą. Kad S. būtų stumdžiusis su A., kad A. būtų kritęs, jis tikrai nematė, nes tuo metu gulėjo fotelyje, tik girdėjo kažkokį bildesį koridoriuje ar mažajame kambaryje, esančiame priešais lauko duris, panašų į griuvimą. Paryčiais, jau švintant, visi nurimo, kadangi užmigo. Jis pats miegojo ant fotelio didžiajame Z. buto kambaryje. Kitą dieną prabudo apie 10 val. A. dar gulėjo lovoje, dejavo, kad jam skauda galvą. Pastebėjo, kad abu jo žandai patinę, tačiau, kad prakirsta lūpa, ar nosis nukrypusi, ar likę kokių kraujo pėdsakų, nematė.

Apklaustas liudytoju R. G. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1t., b.l. 112-114), kad yra Z. Č. kaimynas. 2016 m. kovo mėn. pradžioje, jį sutikusi Z., pakvietė ateiti į jos gimtadienį, kurį žadėjo švęsti savo namuose. Tą pačią dieną, kai vyko Z. gimtadienio šventimas, apie 19 val. Z. jam paskambino ir dar kartą pakvietė ateiti į jos gimtadienį. Apie 20 val. nuėjo pas Z., padovanojo jai gėlių. Z. ir jos svečiai sėdėjo didžiajame kambaryje aplink stalą. Ant stalo stovėjo didelis- 2 l talpos butelis „Coca-colos“ ir vienas butelis brendžio. Be Z., kuri sėdėjo lovos gale už stalo, buvo jos sugyventinis A., dukra S. su draugu, sūnūs- D., V., D. ir Z. giminaitis O. Jų pavardžių jis nežino. Bute garsiai grojo muzika, buvo šurmulys, visi vaikštinėjo kas kur. Ir pati Z., ir jos svečiai, buvo gerokai apgirtę. Blaiviausias atrodė O. Kai atėjo, ir Z., ir jos svečiai buvo geros nuotaikos, viskas vyko draugiškai ir taikiai. Jis prisėdo prie stalo, išgėrė kelis stikliukus brendžio, po to ėjo parūkyti su Z. Grįžus pamatė, kad tarp A. ir D. įvyko žodinis konfliktas. Jie vienas kitam rėkė:“ Tu užsičiaupk, tu užsičiaupk“. Konflikto priežasties jis nesuprato, nes kažkokių priekaištų vienas kitam neišsakė. A. buvo gerokai apgirtęs. Ar stipriai buvo apgirtęs D., negali pasakyti, nes jis nuolat vaikštinėjo iš kambario į virtuvę. Po kurio laiko A. su V. išėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Jų nesulaukęs, jis išėjo namo. Eidamas link savo namų, netoli stotelės, eančios arčiau parduotuvės, sutiko grįžtančius A. ir V. Matė, kad jie nešėsi „Coca-colos“, maisto ir dar kažką. Susitikdamas su jais stabtelėjo. V. ar A. jo paklausė, ar dar ateis švęsti. Tačiau jis pasakė, kad nebeateis, eina namo, pas vaiką. Apie 21 val. grįžo į namus ir daugiau pas Z. nėjo. Kol buvo Z. bute, jokios muštynės, susistumdymai ar kas nors panašaus, kilę nebuvo, išskyrus tą nedidelį žodinį konfliktą tarp D. ir ir A., apie kurį minėjo. Kad A. buvo sumuštas ir atsidūrė ligoninėje, sužinojo iš sklindančių žmonių kalbų (duomenys neskelbtini), kur žmonės kalbėjo, kad A. sumušė Z. sūnūs V. ir D.

Be kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, jų kaltę patvirtina tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys:

Iš 2016-03-23 VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016-03-11 15 val. 58 min. VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stotyje buvo gautas ir įregistruotas kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini), pas pacientą A. J.. Prie pranešimo pridėta kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), forma Nr. 110/a (kopija) ir GMP kvietimo garso įrašas (CD-R). Pridėtoje kvietimo kortelėje nurodyta, jog kvietimo priežastis – tai, kad 42 m. pacientas nesikelia, nesąmoningas, kvėpuoja; kvėpavimas nėra visiškai normalus, skambinantysis negali įvertinti paciento kvėpavimo. Kvietimas gautas tiesiogiai. Kvietėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Objektyvus paciento būklės vertinimas: kvėpavimas pasunkėjęs, oda paraudusi, prakaituota, vyzdžiai išsiplėtę, sužalojimo, sužalojimo/ skausmo vieta- veido sutinimas. Nurodyta papildoma informacija-kovo 11 antrą val. buvo sumuštas, būdamas girtas griuvo ant nugaros, po to skundėsi galvos skausmu, pradėjo kriokti (1t., b. l. 140; 141-142).

Apžiūras protokolas patvirtina, jog 2016-04-20 buvo apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2016-03-11 15 val. 58 min. registruoto GMP kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas (CD-R). Apžiūros metu užfiksuotas pokalbis tarp GMP operatorės ir skambinusios moters. Skambinusi moteris prašė atvykti greitąją med. pagalbą į (duomenys neskelbtini), paaiškindama, kad 42 m. žmogus po gimtadienio, po nakties nesikelia, putos baltos atsirado, nereagauoja į nieką, karkia, visas įsitempęs, rankos susuktos, kaip paralyžiuotos. Skambinančioji moteris nurodė, kad pacientas ryte skundėsi galvos skausmu, ji jam davė tabletę, jis užmigo 4 val. ryto ir nuo to laiko nesikelia. Pokalbio metu GMP operatorė davė nurodymus, kaip užtikrinti saugią paciento padėtį ir patikrinti kvėpavimo būklę (1t., b. l. 153-157).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2016-03-11 buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) randasi triaukščio gyvenamojo namo antros laiptinės pirmame aukšte. Butas sudarytas iš dviejų kambarių, virtuvės ir ir tualeto bei vonios patalpos. Priešais buto duris yra kambarys, kurio durų varčia išimta ir atremta į kambaryje esančią spintą. Kambaryje, prie dešinės sienos atremtas dviratis, ant kurio sudėti įvairūs daiktai, pilnas kambarys prikrautas įvairių daiktų. Šiame kambaryje raudonos spalvos dėmių nerasta. Kambaryje, esančiame koridoriaus gale, šalia virtuvės, prie dešinės sienos pastatytoje lovoje rasta sujaukta patalynė, ant patalynės dešinėje pusėje rasta raudonos spalvos dėmė. Apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nepaimta (1t., b.l. 52-60).

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas patvirtina, jog 2016-08-06 buvo apžiūrėta ir nufotografuota (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) palata, kur palatos lovoje rastas ant nugaros gulintis A. J. lavonas be matomų smurto žymių(1t., b.l. 65-67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog A. J. buvo konstatuotas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies srityje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, odos nubrozdinimai dešinio žasto srityje, krūtinėje, pilve, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ir bukabiriaunu daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-11. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris šiuo atveju buvo pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. (1t., b. l. 182-183)

VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2016-08-08 atlikus A. J. medicininį tyrimą nustatyta, kad jo mirtis įvyko nuo septinės būsenos - abseduojančios pneumonijos, pūlingo meningoencefalito, išsivysčiusio po sunkios galvos smegenų traumos, sukeltos komos. (1t., b. l. 196).

VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (2t., b. l. 4-11), jog:

1. A. J. mirė nuo sepsio išsivysčiusio potrauminės komos pasėkoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui.

2. A. J. mirtis, po nesėkmingos reanimacijos, konstatuota 2016-08-06 17. 05 val.

3. A. J. atvežtam į ligoninę 2016-03-11 16.53 val. buvo konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, ūmus trauminės kilmės kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, židininė kraujosruva kairio smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje. Toks galvos smegenų sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju dėl atokiųjų pūlingų komplikacijų baigėsi mirtimi. Sužalojimas išsivystė nuo smūgio kietu buku daiktu į kairės akies viršutinio voko sritį apie keliolikos valandų-paros laikotarpyje iki patenkant į ligoninę. Neatmetama galimybė, kad maždaug tuo metu A. J. patyrė ir daugiau smūgių į galvos sritį, kurie taip pat galėjo sukelti tokias sunkias smegenų traumas, bet to įrodyti turimais medicininiais duomenimis negaliu. Žiūrėti duomenų aptarimą. A. J. kūne atvykus į stacionarą taip pat stebėti smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos krūtinės, pilvo, dešinio žasto, kairės šlaunies, juosmens bei dešinės plaštakos III krumplio srityse. Šie smulkūs paviršiniai sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, galimai briauną turinčiu ribotu paviršiumi ir galimai tuo pat metu- tai yra keliolika valandų-para laiko iki patenkant į ligoninę. Šie sužalojimai paviršiniai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos sveikatos būklei tuo metu bei tuoj juo labiau vėliau ištikusia mirčiai.

4. Mirtis ištiko nuo galvos smegenų sužalojimo.

5. Pomirtinių sužalojimų palaikuose nebuvo.

6. Minkštųjų audinių sumušimas bei kraujosruva kairės akies viršutiniame voke nebūdinga griuvimui. Šis sužalojimas būdingas smūgiui į šią sritį ranka. Kategoriškai spręsti apie kitų paviršinių smulkių odos nubrozdinimų bei poodinių kraujosruvų išsivystymo mechanizmą šiuo atveju sunku, ne sjie labai smulkūs, jų aprašymai mažai informatyvūs. Vienintelis nubrozdinimas dešinės plaštakos III krumplio srityje gali būti traktuojamas kaip aktyvios savigynos išraiška-tai yra kumščiu (ar tiesiog plaštakos nugariniu paviršiumi) smūgiuojant į kietą, plokščią paviršių. Klinicistų paminėta paviršinė žaizdelė apatinėje pilvo srityje matomai tebuvo gilesnis odos nubrozdinimas.

7. Nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo išsivystyti savigynos metu.

8. Po patirtos galvos smegenų traumos žmogus galėjo kurį laiką atlikti aktyvius ir sąmoningus veiksmus. Paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kūne neįtakojo A. J. sveikatos ir gebėjimo būti aktyviam, sąmoningam.

9. Tai situacinis klausimas. Šiuo atveju, kalbant apie galvos sužalojimą, tegalima teigti tik tiek, kad nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse, kurių metu buvo galima smogti (nebuvo pridengta) į kairės akiduobės sritis.

10. Galvos sužalojimas padarytas vienu smūgiu į kairės akies viršutinio voko sritį. Žiūrėti duomenų patarimą. Kiti paviršiniai odos sužalojimai dešinėje rankoje, krūtinėje, pilve,kairėje kojoje ir juosmenyje paviršiniai ir negalint spręsti apie jų padarymo mechanizmą nėra galimybės objektyviai spręsti keliasi poveikiais jie padaryti. Sprendžiant pagal išvardintus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, šie sužalojimai galėjo išsivystyti ir nuo keliolikos mažos energijos poveikių.

11. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir todėl motyvuotai atsakyti į šį klausimą negaliu.

12. Nėra galimybės spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą. 14. Autopsijos metu konstatuoti prasidedančios kepenų cirozės požymiai- tikėtina, jog šis susirgimas prasidėjo dar iki tiriamos traumos. Detaliau į šį klausimą apie iki traumos buvusią A. J. sveikatos būklę būtų galima spręsti susipažinus su asmens sveikatos istorija (žinoma jeigu žmogus lankydavosi pas šeimos ar kitos specializacijos gydytojus).

Iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (2t., b. l. 23-35), jog:

1. A. J. patirta galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį yra įvykusi nuo vieno ar daugiau trauminių kontaktų galvos ir kietų bukų daiktų. Išanalizavus visą pateiktą medicininę dokumentaciją, LSMUL VšĮ Kauno klinikų S. J. darytų galvos radiologinių tyrimų CD laikmenos informaciją bei specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis, rastas vienintelis, objektyviai išoriniu sužalojimu užsifiksavęs trauminis kontaktas galvoje, pasireiškęs kairės akies srities poodine kraujosruva. Tačiau vis tiek neatmestina, kad trauminių kontaktų galėjo būti daugiau, ir į kitas galvos plaukuotos dalies ar veido sritis, tik nesusidarė išorinių sužalojimų. Galvos smegenų trauma, tik su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu pagal savo lokalizaciją ir atsiradimo mechanizmą neleidžia pasisakyti į kokią konkrečią galvos, tame tarpe ir veido sritį, buvo trauminis kontaktas ar kontaktai. Jai kilti pakanka ir vieno poveikio, tačiau kiekvienas sekantis traumuojantis tiesioginis kontaktas į galvą ar net kūno sukrėtimas griuvinėjant, gali gilinti pažeidimą ir sunkinti pasekmes.

2. A. J. be mirties priežastimi tapusios galvos smegenų traumos (kraujo išsiliejimo) po kietuoju galvos smegenų dangalu) dar buvo konstatuota nedetalizuotų lokalizacijų smulkūs įdrėskimai žaste, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse bei pilvo apatinėje dalyje, dešinės plaštakos trečio pirštakaulio krumplio srityje; taip pat nedidelės poodinės kraujosruvos kairės šlaunies paviršiaus viršutiniame trečdalyje, juosmens kairėje pusėje ir nugaros dešinėje. Tai reiškia, kad be trauminio kontakto į galvą patyrė dar mažiausiai aštuonis atskirus trauminius kontaktus į išvardintas kūno sritis. Įdrėskimai dešiniame žaste, krūtinėje į pilve atspindi trauminius kontaktus su smulkiais briaunuotais objektais, labiausiai tikėtina rankų nagais ir galėtų būti ženklu konflikto veidu priešais veidą, greičiausiai stovimoje pozicijoje. Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos trečio delnakaulio krumplio srityje galėjo susidaryti įvairiomis aplinkybėmis: pačiam A. J. smūgiuojant kam nors (suduodant smūgį), griūvant ir krumpliu kliudant aplinkos daiktus ar plokštumas, nuo pašalinės jėgos tiesioginio poveikio į šią sritį arba susidaryti kaip gynybinis sužalojimas, pavyzdžiui dengiantis ranka nuo į galvą suduodamo smūgio. Poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, juosmens kairėje ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje yra srityse, nesunkiai traumuojamose griuvimų aukštielninkam ar šonu išdavose užgriūnant ant nedidelio riboto paviršiaus objektų supančioje aplinkoje, nors gali būti padarytos ir pašalinės jėgos nestiprių smūgių riboto paviršiaus daiktais pasėkoje nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje. Neblaivūs asmenys griūdami aukštielninkai ar šonu dažnai traumuoja ir galvą, tačiau šiam teiginiui objektyvių argumentų (išorinių sužalojimų A. J. galvoje) nenustatyta.

3. Poodinė kraujosruva kairės akies srityje susidarė nuo tiesioginio trauminio kontakto kairės akies srities ir kieto buko riboto paviršiaus objekto, galimai suduodant smūgį kumščiu.

Iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo med. eksperto J. V. paaiškinimų tyrimo metu (2t., b. l. 38-40) matyti, jog A. J. buvo padaryta galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu apie kairį pusrutulį bei konstatuoti kiti sužalojimai išvardinti tos pačios specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte. Sužalojimų išraiškose neįvardino teismo med. eksperto Ą. S. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyto kraujo išsiliejimo virš kietojo dangalo antkainio pusrutulio ir židininės kraujosruvos kairio smegeninio pusrutulio momeninės skilties žievėje todėl, kad kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo tėra gydytojų radiologų aprašymo artefaktas, nežinant ligos priešistorės ir neįvardinant vienintelio galimo tokio kraujavimo šaltinio privalomo buvimo, t. y. turi būti lūžęs skliauto kaulas, ko nerado nei patys radiologai, nei galvą operavęs chirurgas, taip pat, kad šis kraujo išsiliejimas yra tik aprašymo artefaktas - patvirtina operavusio gydytojo neurochirurgo operacijos protokole nurodytas kraujo išlajos po kietuoju dangalu storis - apie 3,5 cm storio. Kai tuo tarpu radiologai aprašė apie 1,2 cm storį virš kietojo ir 1,5 cm storio po kietuoju smegenų dangalu. Dėl židininės kraujosruvos kairės momeninės skilties žievėje - ji yra antrinė, atsiradusi ne iš tiesioginės traumos, bet dėl smegenų dislokacijos ir strigimo, po smegenų pusrutulius skiriančiu pjautuvu, kai po kietuoju smegenų dangalu buvo susikaupusi kritinė kraujo masė. Į tai taip pat nurodo ir kad radiologiškai šis židinys pastebėtas tik 3-ią pooperacinę dieną, kai prieš tai 2 kartus darytose tyrimuose to židinio nebuvo. Kaip konstatavo specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) visai tikėtina, kad trauminių kontaktų A. J. į galvą ir veidą galėjo būti ir daugiau, nei tik į kairę akį, tik jie nepaliko išoriškai matomų sužalojimų - nubrozdinimų, žaizdų, poodinių kraujosruvų, o kartais smūgių vietose iškylantis trumpalaikis audinių patinimas ar odos paraudimas antrą, trečią potrauminę parą jau būna praėjęs. Todėl Z. Č. apklausoje įvardinti patinimai veide, kaktos srityje, nosies srityje ir lūpų srityje, kuriuos ji pastebėjo sekančią dieną po traumos, reiškia ne ką kitą, o trauminių kontaktų atspindžius, kurie galėjo susidaryti dar nuo 2 ar net 3 atskirų smūgių. Galvos smegenų trauma besireiškianti vien tik kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu tipiškai pasižymi didesniu ar mažesniu šviesiuoju periodu, t. y. sąmoningu laikotarpiu nuo keliolikos minučių ar net kelių valandų be pirmapradžio sąmonės sutrikimo po kraujavimo pradžią lėmusio smūgio, nors žmogus prasidėjus kraujavimui lieka sąmoningas, tačiau tolydžio didėjant ištekančio kraujo tūriui, kuris spaudimu pradeda dirginti smegenis ir sukelia bendruosius neurologinius negalavimo požymius: silpnumą, vangumą, stiprėjantį galvos skausmą, todėl prileido, kad tam momentui, kai A. J. skundėsi galvos skausmais, kraujavimas po dangalu buvo besitęsiantis bent keliolika minučių.

Iš 2017-04-11 VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo med. eksperto J. V. papildomo paaiškinimo (2t., b. l. 42-44) matyti, kad į klausimą, ar galėjo būti A. J. suduoti smūgiai, sukėlę specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1p. nurodytas pasekmes (galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį) ir nepalikę išorinių žymių veide (galvoje), jis paaiškino, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyksta nuo galvos smegenų pasislinkimo kietojo dangalo atžvilgiu, ko pasėkoje nutrūksta smulkios jungiančiosios kraujagyslės. Ilgą gyvenimo laiką alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių smegenys atrofuojasi ir traukiasi, ko pasėkoje didėja tarpas tarp smegenų paviršiaus ir kietojo dangalo. Tuo pačiu ištemptos jungiančiosios kraujagyslės tampa lengviau pažeidžiamos. Ir todėl girtaujančių asmenų patiriami galvos, tame tarpe, veido sumušimai nors ir nedidelių išraiškų jėgos, dažniau yra lydimi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Apsvaigusio žmogaus koordinacija ir sąmoninga gynyba yra sutrikdyta, raumenys atsipalaidavę, nuo smūgio į bet kurią galvos vietą galva, atliepdama smūgio trajektorijai, sujuda didesne trajektorija, nei kad žmogus, tikėdamasis smūgio, išbūdamas blaivus, įtemptų pečių ir sprando raumenis, tuo būdu fiksuodamas galvą. Iš to išeina, kad galva, lengviau sujudėdama, sudaro sąlygas išvengti išorinio minkštųjų audinių pažeidimo smūgio vietoje, t. y. neplyšta audinių vientisumas, neįtrūksta kraujagyslės, nepasidaro kraujosruvos, kartais net smūgio vietoje nesusidaro patinimo, bet smūgio energija persiduoda į kaukolės vidų, suteikdama postūmį smegenims, ko pasakoje išsilieja kraujas. Iš to seka, kad galima tikėti liudytojų ir įtariamųjų parodymais apie į galvą ir veidą suduotus smūgius ir, nepriklausomai nuo jų fizinio sudėjimo ar smūgių stiprumo skirtumo, kiekvienas iš tariami suduotų smūgių, galėjo būti kraujavimo po kietuoju dangalu priežastimi, kiekvienas vėliau suduodamas smūgis galėjo skatinti kraujavimą tęstis. Dėl kairės akies srities kraujosruvos - ji jokiu būdu nerodo stipriausio į galvą suduoto smūgio. Ši kraujosruva užfiksuota kairės akie viršutinio voko išorinėje dalyje, o tai sritis ant išraiškingos briaunos antakio lanko kaulo, kur oda ir poodis pati ploniausia veide, ir trauminis kontaktas į šią vietą labai dažnai sąlygoja didesnį ar mažesnį kraujagyslių pažeidimą, ko pasėkoje fiksuojama išreikšta poodinė kraujosruva. Į klausimą, ar sužalojimas, konstatuotas A. J. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1p., nurodytas pasekmes (galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį) galėjo padaryti suduodant smūgį A. J. į kairės pusės skruostikaulį, į kairės pusės veido sritį tarp kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio, į veido dešinę pusę, suduodant ranka į galvos viršugalvį, suduodant plastmasiniu buteliu, suduodant į veidą tarp nosies ir lūpų, dešinę akį, ekspertas paaiškino, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu gali kilti nuo bet kurio galvos, tame tarpe ir veido traumavimo.

Tokias savo išvadas ir paaiškinimus tyrimo metu, ekspertas J. V. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas teisme. Jis papildomai nurodė, jog konstatuoti, nuo kieno smūgių buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiajam mirtį, nėra galimybės. Galvos smegenų traumos išraiška, kaip kraujo išsiliejimas tarp kietojo dangalo ir smegenų, pati nedėkingiausia diferencijuojant, nuo kurio poveikio ji buvo padaryta, nes galvos smegenų rotacinis praslydimas dangalų atžvilgiu labiau pradisponuoja smūgiais, suteikiančiais galvai rotaciją. Ekspertas nurodė, jog kiekvienas asmuo, kas turėjo neatsargumo pridėti ranką prie nužudytojo galvos ir veido, vienodai saistomas priežastiniu ryšiu su padariniais. Smūgio stiprumas, šituo atveju, nėra esminis, kiekvienas iš trauminių poveikių galėjo turėti įtakos mirčiai ir nėra argumentų, kaip juos išskirti, jie visi yra svarbūs ir reikšmingi. Tiriamu atveju buvo 2 sluoksniai krešulio, kas rodo, jog žuvusysis buvo mušamas per 2 kartus.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, be to, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (ne tik bendrais veiksmais, bet net ir gestu, mimika ar pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Nužudymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus. Pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012 ir kt.).

Taigi tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai, tačiau byloje nustatoma, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Todėl, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti kaltininkų veiksmų turinį, iš kurio galima spręsti apie kaltininkų tyčios turinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, remiantis teismo medicinos specialistų išvadomis, nustatyta, kad A. J. mirė nuo sepsio išsivysčiusio potrauminės komos pasėkoje, progresuojant poliorganiniam nepakankamumui. Mirtis įvyko po nesėkmingos reanimacijos, ji konstatuota (duomenys neskelbtini) 17.05 val. Nužudytajam A. J., atvežtam į ligoninę dar (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, ūmus trauminės kilmės kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, židininė kraujosruva kairio smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje. Specialistas konstatavo, jog mirtis ištiko nuo galvos smegenų sužalojimo. Toks galvos smegenų sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju, dėl atokiųjų pūlingų komplikacijų jis baigėsi mirtimi.

Specialistai (ekspertai) neatmetė ir galimybės, kad A. J. patyrė ne vieną, o daugiau smūgių į galvos sritį, kurie taip pat galėjo sukelti tokias sunkias smegenų traumas. Ekspertų komisija aukščiau paminėtoje išvadoje konstatavo, jog A. J. patirta galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, yra įvykusi nuo vieno ar daugiau trauminių kontaktų galvos ir kietų bukų daiktų. Išanalizavus visą pateiktą medicininę dokumentaciją, LSMUL VšĮ Kauno klinikų S. J. darytų galvos radiologinių tyrimų CD laikmenos informaciją bei specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis, rastas vienintelis, objektyviai išoriniu sužalojimu užsifiksavęs trauminis kontaktas galvoje, pasireiškęs kairės akies srities poodine kraujosruva. Tačiau visi A. J. medicininius duomenis tyrę specialistai (ekspertai) konstatavo, jog vis tik neatmestina, kad trauminių kontaktų galėjo būti daugiau, ir į kitas galvos plaukuotos dalies ar veido sritis, tik nesusidarė išorinių sužalojimų. Galvos smegenų trauma, tik su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, pagal savo lokalizaciją ir atsiradimo mechanizmą neleido ekspertams pasisakyti, į kokią konkrečią galvos, tame tarpe ir veido sritį, buvo mirtį iššaukęs trauminis kontaktas ar kontaktai. Jai kilti pakako ir vieno poveikio, tačiau kiekvienas sekantis traumuojantis tiesioginis kontaktas į galvą ar net kūno sukrėtimas galėjo gilinti pažeidimą ir sunkinti pasekmes.

Taigi, nors pagal teismo medicinos specialistų (ekspertų) išvadas nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno smūgio, dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, tačiau A. J. patirta galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, galėjo įvykti ir nuo daugiau trauminių kontaktų galvos ir kietų bukų daiktų.

BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir pakankamos gyvenimiškos patirties turintis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Toks asmuo, smūgiuodamas kitam asmeniui į gyvybei svarbų organą – galvą, negali nesuprasti, kad toks smūgis kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir, kad nuo jo nukentėjusysis gali mirti. Nors suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą, jis nenori ir nesiekia jo mirties, tačiau suprasdamas, jog toks smūgis yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, jis abejingas galimoms pasekmėms. Jei po suduoto smūgio, pamačius, jog nukentėjęs nugriuvo ar blogai jaučiasi, juo nesirūpina, nekviečia greitosios pagalbos, palieka jį be pagalbos ir pan., asmens nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad smūgius į galvą nukentėjusiajam konflikto metu sudavė trys kaltinamieji - V. M., D. Č. bei Z. Č.. Pirmasis smūgį į veidą A. J. sudavė V. M.. Tuoj pat po jo, rankomis į veidą bei plastikiniu artipilniu „Coca Colos“ buteliu jam sudavė Z. Č., o dar praėjus kuriam laikui, smūgį sudavė D. Č.. Taigi, visi trys kaltinamieji sudavė smūgius į A. J. į gyvybiškai svarbų organą – galvą, ko pasėkoje, A. J. buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs jo mirtį. Visi trys kaltinamieji, nors jie ir nesitarė tarpusavyje suduoti smūgius A. J., veikė kartu, kadangi vienas po kito, skirtingu laiku sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, kiekvienas jų matė, kaip kitas sudavė smūgius. Kaltinamieji V. M., D. Č., Z. Č., tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiajam į galvą, tiek matydami kitų smūgius sudavusių smurtinius veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali kilti ir kils padariniai, bet jų nedetalizavo. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Kadangi smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo visi bendrininkai, todėl už nužudymą atsako visi smūgius sudavę ir kūno sužalojimą padarę asmenys, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobūdžio smurtinius veiksmus atliko. Kolegija daro išvadą, jog kiekvieno iš jų nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas, galėjo turėti įtakos mirtinoms pasekmėms atsirasti, todėl, kolegijos nuomone, pripažintina, kad sunkaus kūno sužalojimo padaryme, sukėlusiame nukentėjusiojo mirtį, dalyvavo visi kaltinamieji. Vykstant konfliktui, visi jie matė vienas kito skirtingu laiku atliekamus smurto veiksmus, atlikdami smurto veiksmus suprato, kad dalyvauja bendrų smurto veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikime, sužalojimus nukentėjusiajam daro bendrais konkliudentiniais veiksmais, todėl pripažintina, jog sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, jie padarė kaip bendravykdytojai. Suduodami smūgius į galvą jie turėjo numatyti ir numatė, kad dėl šių jų veiksmų gali būti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, dėl kurių gali įvykti jo mirtis, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Tokius veiksmus jie padarė veikdami bendrai netiesiogine tyčia, neturėdami tiesioginio tikslo nužudyti nukentėjusį, turėdami tikslą tik sukelti jam fizinį skausmą bei sužaloti A. J., tačiau, dėl po jų atliktų veiksmų ir kilusio sužalojimo bei išsivysčiusių komplikacijų, nukentėjusysis mirė.

Dėl šios priežasties kaltinamųjų V. M., D. Č. veiksmai tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, o Z. Č. veiksmai – pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nužudytasis A. J. buvo jos šeimos narys – sugyventinis, jie gyveno kartu ilgą laiką, vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką.

D. Č., V. M. tyrimo metu buvo kaltinami ir veika numatyta BK 140 straipsnio 1d., o Z. Č. BK 140 straipsnio 2d. dėl to, jog be mirtį sukėlusio ūmaus trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį, jie tuo pat metu ir toje pat vietoje, padarė Z. Č. sugyventiniui A. J. smulkius įdrėskimus dešiniajame žaste, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse bei pilvo apatinėje dalyje, dešinės plaštakos pirštakaulio krumplio srityje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ta aplinkybė, kad šie kaltinamieji padarė A. J. smulkius įdrėskimus dešiniajame žaste, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse bei pilvo apatinėje dalyje, dešinės plaštakos pirštakaulio krumplio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, šalintina iš pareikštų jiems kaltinimų ir visi trys kaltinamieji dėl šios nusikalstamos veikos išteisintini, kadangi objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad tokius sužalojimus savo tiesioginiais veiksmais nužudytajam tyčia padarė būtent Z. Č., D. Č. ir V. M., byloje ištirtais įrodymais nėra nustatyta. Ištirti duomenys tik patvirtina, jog minėti kaltinamieji A. J. sudavė smūgius į galvos sritį – Z. Č. į veidą rankomis bei buteliu į viršugalvį, D. Č. ir V. M. – į veidą ties skruostikauliu ir žandikauliu. Objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jie būtų sudavę smūgius nužudytajam į kitas, aukščiau paminėtas, kūno vietas, byloje nėra. Neatmestina, jog smulkūs įdrėskimai dešiniajame žaste, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse bei pilvo apatinėje dalyje, dešinės plaštakos pirštakaulio krumplio srityje, A. J. buvo padaryti dar iki nuosprendyje aptariamo įvykio, kitomis aplinkybėmis (kitų asmenų ar jam pačiam susižalojant, krentant ar pan.), kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos.

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina tai, kad neužilgo po to, kai Z. Č., D. Č. ir V. M. sudavė smūgius A. J., apsvaigusi nuo alkoholio S. M., 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, tame pat bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su A. J. metu, tyčia stipriai pastūmė A. J., kuris atsitrenkė į nepritvirtintą prie staktos kambario durų varčią, kartu su durimis nukrito aukštielninkas ant nugaros ir kelias minutes gulėjo, nesikeldamas.

Objektyvių duomenų, kad po pastūmimo krisdamas A. J. dėl tokių S. M. veiksmų būtų galva kontaktavęs su kokiais tai objektais (durų varčia, grindimis, kitais objektais), byloje nėra. Todėl nesant tokių duomenų, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad šis pastūmimas bei nukentėjusiojo kritimas, galėjo nulemti A. J. padarytos galvos traumos padarinius – jo mirtį. Kadangi nukentėjęs krito visu savo svoriu iš stovimos padėties, atbulas, kelias minutes nesikėlė, gulėjo, darytina išvada, jog po tokio kritimo, sukelto S. M. veiksmais, nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, ką patvirtina netrumpas jo gulėjimas ant grindų po nukritimo, iš karto nesikeliant. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog S. M., smurtaudama tokiu būdu, sukėlė A. J. fizinį skausmą, kas atitinka veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarinius. Dėl to, kolegijos nuomone, šios kaltinamosios veiksmai tyrimo metu pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip veika numatyta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir už šią veiką kaltinamoji baustina.

Dėl bausmių

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V. M. už administracinius teisės pažeidimus administracine tvarka baustas 9 kartus (2t., b. l. 166-171). Dėl psichikos sutrikimų nebuvo gydytas, psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje neregistruotas (2t., b. l. 182), gydytas dėl priklausomybės ligų nebuvo (2t., b. l. 184). Jis teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. (penkios veikos), pritaikius BK 63 str. 9d., 66 str., galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2017-12-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017-05-31 nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka pataisos namuose (t. 5 b. l. 11-31). Nors kaltinamasis atsisakė teisme duoti parodymus, tačiau jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas visas faktines bylos aplinkybes, iš esmės pripažindamas savo kaltę, kas padėjo teismui nustatyti tiesą byloje (BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9p.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į visas aptartas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus t. y. tai, kad kaltinamasis netiesiogine tyčia padarė labai sunkią ir pavojingą nusikalstamą veiką, kad neigiamai charakterizuojamas, atsižvelgtina į jo asmenybę. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką V. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kadangi nėra nustatyta LR BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, subendrinant paskirtąją bausmę apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 9 p. su neatlikta bausme paskirta 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2017-12-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi, ir įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime šioje byloje nuo 2016-03-11 iki 2016-08-11 bei bausmės dalį atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. iki 2018-07-27. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018-07-27.

Skiriant bausmę Z. Č., kolegija vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą prieš šeimos narį, netiesiogine tyčia, kad ji kartą teista, 19 kartų bausta administracinėmis nuobaudomis. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė visas faktines bylos aplinkybes, iš esmės pripažindama savo kaltę, kas padėjo teismui nustatyti tiesą byloje (BK 59 str. 1d. 2p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9p.). Atsižvelgtina, kad ji nuo 2012-07-02 registruota VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl lengvo protinio atsilikimo ir adaptacijos sutrikimų (3t., b. l. 144), nuo 2012-24 iki 2012-10-26 gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, dėl adaptacijos sutrikimų, lengvo protinio atsilikimo (3t., b.l. 141), 2012-08-22 įrašyta į (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas. (3t., b. l. 148). VTPT prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Z. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas protins atsilikimas F70.0, ji supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, nusikaltimo padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir taikyti priverstinį gydymą nereikalinga. (3t., 162-165). Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog Z. Č. gali būti skiriama minimali įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi nėra nustatyta LR BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių.

D. Č. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-04 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apibūdinamas kaip registruotas skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje nuo 2014 metų, kai jam buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Taip pat žinomas kaip turėjęs mokymosi sunkumų vaikas, gyvenęs socialinės rizikos grupės šeimoje. D. Č. nuolat ir sistemingai bėga iš vaikų globos namų ir valkatauja (duomenys neskelbtini) mieste. (3t., b.l. 64).

D. Č. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų 20117-04-04 charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip besimokantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kurse. Jo mokymosi motyvacija žema, mokyklą lanko nereguliariai, mokymosi pasiekimai prasti. D. žema savivertė, valios ir savarankiško mąstymo stoka, nepakankami bendravimo įgūdžiai nulėmė tai, kad jis linkęs pasirinkti draugus, kurie jam daro neigiamą įtaką. D. Č. dažnai neįvertina savo elgesio atitikties visuotinai priimtiems tinkamo elgesio standartams, sunkia mokosi iš padarytų klaidų. Iki 2016 metų rudens, D. buvo linkęs dažnai pažeidinėti vaikų namų vidaus elgesio taisykles globotiniams, dažnai be leidimo pasišalindavo iš vaikų namų, negrįždavo nakvoti arba grįždavo neblaivus. Pavartojęs alkoholio nepilnametis būdavo agresyvus, keikdavosi, konfliktuodavo su vaikų namų darbuotojais ir globotiniais. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų psichologė, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai dirba individualų darbą su D. Č.. Pastebima, kad jis supranta spręstinų elgesio problemų, taip pat kritiškai vertina ankstesnius savo veiksmus. D. Č. noriai priima psichologinę ir socialinę pagalbą keičiant savo elgesį. Iki 2016 m. vasaros buvo aktyviai įsitraukęs į VšĮ "(duomenys neskelbtini)" veiklą, (duomenys neskelbtini) vadovų buvo vertinamas dėl savo gabumų ir greitų rezultatų cirko veikloje (3t., b. l. 66-67).

D. Č. (duomenys neskelbtini) statybos ir paslaugų mokymo centro 2017-06-26 charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) apibūdinamas kaip labai komunikabilus, gebantis apginti savo nuomonę, drąsiai priimantis ja mestą iššūkį, mėgsta būti matomas, atkreipia į save dėmesį, mandagus, visada pažada, bet retai įvykdo pažadus, turintis pozityvų savęs vertinimą, todėl galima teigti, kad socialinė branda pagal amžių yra pakankama. Silpna mokymosi motyvacija, tačiau pamokose paskirtuosius darbus atlikdavo greitai ir gana kokybiškai. Pamokas lankė prastai, ypač 2pusmetį, dėl to buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) komisijos posėdyje. Po svarstymo padėtis pagerėjo trumpam laikui, o gegužės mėnesį beveik nebuvo pamokose. Dėl prasto lankomumo mokinys 2 pusmetį baigė su neigiamais įvertinimais (iš 20 dalykų 11 dalykų neigiamai įvertinti). Mokytojų tarybai bus siūloma palikti D. kartoti klasės kursą. (3t., b. l. 69).

Skiriant bausmę D. Č., taip pat vadovaujamasi LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą netiesiogine tyčia, kad jis kartą teistas jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, 1 kartą baustas administracine nuobauda. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis nurodė visas faktines bylos aplinkybes, iš esmės pripažindamas savo kaltę, kas padėjo teismui nustatyti tiesą byloje (BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9p.). Kadangi veiką, kuria yra kaltinamas D. Č. padarė būdamas nepilnametis (jis gimęs (duomenys neskelbtini), o veika padaryta 2016-03-11), jam bausmės skiriama vadovaujantis LR BK 90 straipsnio 5 dalimi, neviršijant 10 metų laisvės atėmimo bausmės, o jos dydį skaičiuojant vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, kolegija pripažįsta, jog kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi nėra nustatyta pagrindų taikyti kaltinamajam BK 92 straipsnio, 93 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, tačiau mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytoji. Kadangi D. Č. jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo padarė dar kelias nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas laisvės atėmimu pagal LR BK 180 straipsnio 1d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su paminėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 2d., 5d. 2p., 9d. apėmimo būdu.

Skiriant bausmę S. M., vadovaujamasi LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, kad ji kartą teista už veiką numatytą LR BK 180 str. 1d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, už administracinius teisės pažeidimus administracine tvarka bausta 1 kartą (4t., b. l. 28), nuo 2012-05-22 įrašyta į (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl diagnozės - kitos problemos, susijusios su gyvenimo būdu (4t., b. l. 55). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, gailisi, ji augina mažametį vaiką, šiuo metu laukiasi antro vaiko (t. 5 b.l. 190), todėl jai skirtina švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamiesiems V. M., D. Č., Z. Č., S. M. civilinį ieškinį 8248,23 eurų sumai dėl A. J. gydymo išlaidų (1t., b. l. 80; 84-85), kadangi jis dėl patirtų sužalojimų nuo 2016-03-11 iki 2016-05-25 buvo gydomas (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-25 iki 2016-07-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, nuo 2016-07-13 iki 2016-07-25.

Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). Be to, CK 6.279 str. 1 d. nurodoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. (t. 1 b. l. 168).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau prašomas priteisti 8248,23 eurų civilinis ieškinys priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tik iš kaltinamųjų V. M., D. Č., Z. Č., kadangi būtent jie padarė A. J. sužalojimus, dėl kurių jis buvo gydomas aukščiau nurodytose gydymo įstaigose ir būtent dėl jų veiksmų buvo padaryta žala. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl šie trys kaltinamieji ją privalo atlyginti visiškai.

Nukentėjusioji L. Ž. pateikė teismui civilinį ieškinį, kurį sudaro 50000 eurų neturtinė žala bei 857 eurų sudaro turtinė žala - laidojimo išlaidos, kadangi būtent ji laidojo nužudytą savo brolį A. J.. Kadangi laidojimo pašalpą 103 eurų ji gavo iš valstybės, ta suma ieškinį sumažino iki 754 eurų. Kadangi ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, nukentėjusiajai iš V. M., D. Č., Z. Č. priteistina L. Ž. padaryta 754 eurų turtinė žala.

Neturtinę žalą nukentėjusioji prašo priteisti, kadangi tai buvo jos vienintelis brolis, jie buvo artimi, susitikdavo, telefonu bendraudavo - kartais į savaitę kartą, kartais 2 - 3 kartus susitikdavo, todėl brolio netektis jai sukėlė didelį skausmą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau nurodyta, dėl kaltinamųjų Z. Č., V. M., D. Č. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus. Būtent šių kaltinamųjų veiksmais buvo sukelti negrįžtami padariniai - nužudytas nukentėjusios brolis dėl ko nukentėjusiosios patyrė emocinius išgyvenimus.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala turi atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes bei žalą patyrusios nukentėjusios patirtus dvasinius išgyvenimus bei ją padariusių asmenų kaltę, bet ir jų turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Įvertinusi tai bei aplinkybę, kad nukentėjusioji nebuvo su nužudytuoju itin artimi, kad su broliu nepalaikė dažnų santykių - retai matydavosi, palaikydavo santykius telefonu, taip pat atsižvelgdama į susiformavusią teismų praktiką, prašomą neturtinės žalos dydį sumažina iki 20000 Eur.

Kauno apygardos teisme 2018 m. birželio 28 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisima už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš kaltinamųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 651,97 Eur. Vadovaujnatis VBPK 106 str. ši suma išieškotina iš visų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais, kolegija

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 2d., 5d. 2p., 9d., paskirtąją bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2017-12-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti V. M. galutinę 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2016-03-11 iki 2016-08-11 bei bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendį ir 2017-12-22 Kauno apylinkės teismo nutartį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti V. M. nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

V. M. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 140 straipsnio 1dalyje išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.)

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 2d., 5d. 2p., 9d., paskirtąją bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2017-07-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti D. Č. galutinę 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. Č. nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti (3t., b.l. 113-114).

D. M. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 140 straipsnio 1dalyje išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.)

Z. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti ją 8(aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti Z. Č. nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti (4t., b. l. 18-19).

Z. Č. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 140 straipsnio 2dalyje išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei nubausti ją laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, uždrausti lankytis vietose, kur vartojamas alkoholis, bei įpareigoti visą šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti S. M. nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti (t. 4 b.l.91-92).

Tenkinti (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 8248,23 eurų sumai (1t., b.l. 80; 84-85) bei priteisti šią sumą solidariai atlyginti iš V. M., D. Č. ir Z. Č..

Tenkinti nukentėjusios L. Ž. pareiktą ieškinį turtinei 754 eurų žalai atlyginti bei iš dalies tenkinti jos pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti – priteisiant jai 20000 (dvidešimties) tūkstančių eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, šias pinigų sumas solidariai išieškant atlyginti iš V. M.. D. Č., Z. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. A. J. drabužiai: mėlynos spalvos kelnės, mėlynos spalvos kojinės, pilkos spalvos trumpikės, pilkos spalvos palaidinė ir du pilkos spalvos užtiesalai,supakuoti į geltonos spalvos polietileninį maišą, kuriuos 2016-03-11 savanorišku daiktų pateikimo protokolu pateikė Z. Č.. ( 1t., b.l. 143; 158-165), - perduotini L. Ž..

2. 1 vnt. CD su 2016-03-11 įvykio vietos apžiūros fotolentelės skaitmene forma (1t.. b.l. 55-60), 1 vnt. CD su 2016-03-11 GMP kvietimo pokalbio garso įrašu, pateiktu 2016-03-23 VšŲ (duomenys neskelbtini) GMPS raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 140), 1vnt. DVD su 2016-03-14 nepilnametės liudytojo O. B. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1t., b.l. 92-96), 1vnt. DVD su 2016-09-09 nepilnamečio liudytojo D. Č. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1t., b.l. 118-120), 5 vnt. DVD su įtariamųjų V. M., D. Č., Z. Č., S. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu. (3t., b.l. 22-24; 109-112; 4t., b.l. 13-17; 86-90) - gražintini Kauno apygardos prokuratūrai.

7. V. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išd. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paimta karomosios piemonės- dokumento paėmimo metu. (3t., b.l. 48-49),- perduotina jo bausmės atlikimo vietos administracijai.

Vokas su V. M. DNR pavyzdžiu, paimtas 2016-03-31 lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu. (1t., b.l. 148), vokas su D. Č. DNR pavyzdžiu, paimtas 2016-03-23 lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu. (1t., b.l. 151-152), vokas su Z. Č. DNR pavyzdžiu, paimtas 2016-03-24 lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu. (1t., b.l. 144-145),-perduodamas kartu su byla, 2 vnt. vokų su Z. Č. rankų nagų nuokarpomis, paimtas 2016-03-24 lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu. (1t., b.l. 146-147 – sunaikintini.

Vadovaujantis LR BPK 106 straipsniu, priteisti iš kaltinamųjų S. M., D. Č., V. M., Z. Č. solidariai atlyginti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 651,97 (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 97 centus) už advokato darbo apmokėjimą - nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas